Home » Gallery » Švietimas » Studijų mugė: tarp lūkesčių, pažadų ir nusiskundimų

Studijų mugė: tarp lūkesčių, pažadų ir nusiskundimų

Vasario 5–7 dienomis LITEXPO parodų centre vyko Studijų Mugė, kurioje Lietuvos bei užsienio aukštosios mokyklos ir profesinio rengimo centrai visaip stengėsi pritraukti abiturientus pristatydami tai, ką gali pasiūlyti geriausio. Tarp kitų mokyklų dėl jaunuolių dėmesio varžėsi ir Utenos apskrities mokymo įstaigos: Utenos regioninis profesinio mokymo centras, Alantos technologijos ir verslo mokykla, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras ir Utenos kolegija.

Domėjomės, kokios specialybės populiariausios tarp apskrityje besimokančiųjų, kas paklausiausia darbdaviams ir kokio tipo naujovėmis stengiasi pritraukti mūsų aukštosios mokyklos.


Autorės nuotraukos
Dantų technikai išlieka populiariausi

Vertinant specialybių pasiūlą Utenos apskrityje ir paklausą tiek tarp studentų, tiek darbo rinkoje, akivaizdu, kad jau keletą metų pirmauja medicinos, o ypač dantų technologijos studentai. Tai specialybė, kuri kasmet pritraukia jaunuolius iš visos Lietuvos, todėl ir LITEXPO centre ji susilaukė daugiausiai dėmesio vertinant mokyklų stendų apgultį.

Mažeikiškis Lukas Kazlauskas, šios specialybės Utenos kolegijos antrakursis, prasitarė esąs labai patenkintas studijų pasirinkimu: „Domėtis dantų technologijos specialybe pradėjau dar mokykloje, kai pačiam teko vaikščioti pas ortodontus. Iš pradžių baigęs mokslus norėjau stoti į odontologiją, bet kadangi esu tinginys, o ten daug mokytis, dantų technika man prilipo labiau. Kitaip nei odontologijoje, čia studijuoti tenka dvigubai trumpiau“.


Būsimieji dantų technikai dėl karjeros perspektyvų nesibaimina
Lukas pasakojo, kad stojant teko įveikti didelį būrį kitų abiturientų: „Dantų technika išlieka paklausia specialybe, tad atitinkamai stojančiųjų žmonių kiekis yra didesnis nei į kitas studijų programas. Kadangi Lietuvoje yra tik dvi kolegijos, kurios ruošia dantų technikus, tai konkursas buvo didelis“. Būtent Uteną, o ne Kauną vaikinas tikino pasirinkęs todėl, kad girdėjo buvusių studentų atsiliepimus, jog čia atnaujintos laboratorijos ir stiprūs dėstytojai, kurie dantų technikus paruošia geriau.

Vilnietė Justina Sinkevičiūtė, burnos higienos pirmakursė, paneigia nuomonę, kad perspektyviau studijuoti užsienyje nei Lietuvoje. Mergina atvyko į Uteną, nes tikėjo, kad ir savoje šalyje galima pakankamai gerai išsimokslinti ir rasti darbą. „Utenos kolegija turi vieną perspektyviausių odontologinės priežiūros medicinos fakultetų. Daug kas šneka, kad pabaigus burnos higieną yra sunku įsidarbinti, tačiau aš mėgstu sakyti, kad daug šneka būtent tie, kurie neturi darbo, o motyvuotų specialistų tikrai reikia“. Justina akcentavo, kaip svarbu, aklai nesekti mados ir nestoti, kur nenori: „Medicina dabar „ant bangos“. Mes įstojom dvidešimt septyni, bet po pirmųjų egzaminų liko pusė, nes daug kas suprato, kad medicinos sritis daug sudėtingesnė nei jie galvojo. Tam reikia pašaukimo, ne tik gerų pažymių“.

Nesitiki studentų antplūdžio

Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas neslėpė, kad jo vadovaujamai mokyklai tenka kovoti dėl būvio, t. y. mokinių krepšelių ir tai tiesiogiai atsiliepia siūlomų specialybių paklausai. Profesorius prisiminė, kad kolegija buvo dažnai kritikuojama, sulaukdavo pastabų iš verslininkų, kad turi per mažai technologinių studijų programų. Tačiau į tokio tipo studijas stojančiųjų, dažnai būna mažiau, nei besirenkančiųjų socialinių studijų programas.


Darbdaviams reikia mechanikų, bet ar mokiniai nori jais tapti
„Aukštoji mokykla yra tarpinė stotelė tarp darbdavių, aplinkos ir valstybės reguliavimo sistemų. Aiškiai nustatyta, kiek minimaliai grupėje gali būti studentų – technologinių studijų kryptyje ne mažiau aštuonių. Programų kūrimas yra sudėtingas ir labai ilgas procesas, reikalaujantis daug kruopštumo bei įrodinėjimo, todėl siūlydami technologines studijų programas mes visada rizikuojame – iš vienos pusės jos reikalingos darbdaviams, bet visai nepaklausios tarp studentų, iš kitos pusės – kai darbdavys sako, kad nors ir šiandien galėtų įdarbinti 30 technologų, labiau pasidomėjus paaiškėja, kad duok dieve, 1–2 įdarbintų“, – pasakojo G. Bužinskas.

Šiemet kolegija pagaliau pristatė automatinio valdymo studijų programą, kuria tikisi pradžiuginti apskrities pramonininkus. „Nuėjome panašiu keliu, kaip tada, kai prieš keletą metų atkūrėme elektros energetikos studijų programą. Darbdaviai pasakė, kad regione trūksta kvalifikuotų elektrikų: senieji išeina į pensiją, o naujų niekas neruošia. Tradiciškai šios specialybės grupė nebuvo gausi. Tačiau ir toliau stengiamės kurti programas atsižvelgdami į darbdavių poreikius: šiemet siūlome automatinį valdymą. Tikimės glaudaus bendradarbiavimo su pramone, kad būsimus specialistus padėtų atrinkti ir darbdaviai, skatindami ir siųsdami studijuoti tuos, kuriuos jie rekomenduos“, – teigė Gintautas Bužinskas.

Atsargiam Utenos kolegijos direktoriaus požiūriui į technologines studijas atsvara – Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras. Anot praktinio mokymo vadovo Gintauto Dervinio, jų rengiami technologai užpildo tą nišą, kurią kol kas palieka tiek kolegija, tiek Utenos regioninis profesinio mokymo centras. „Šiemet pas mus atsirado naujos profesijos – elektrikas ir suvirintojas. Mechanikus ruošiame jau daug, dabar jau turime atnaujintą bazę, dirbtuves. Mūsų apskrityje tokių specialybių niekas neruošia, tačiau pramonė būtent dabar reikalauja gerų aukštos kvalifikacijos specialistų. Inžinerinės pakraipos profesijos labai paklausios regione, ir patys mokiniai noriai renkasi mechatronikos, suvirinimo, maketavimo, elektroninės leidybos mokslus. Populiariausia – kompiuterija“, – sako pašnekovas.

Paklaustas, ar baigusieji dirba pagal specialybę, Gintautas Dervinis atsakė, jog nemaža dalis – taip, tačiau geriausiai sekasi motyvuotiems. Pavyzdžiui, būsimajam mechanikui Jurij Makarov. „Greit baigsiu mechatronikos specialybę, tačiau gavau pasiūlymą likti šioje mokymo įstaigoje mokytojauti ir svarstau jį priimti“, – atviravo vaikinas. – Į Visagino mokyklą pakliuvau išstojęs iš universiteto Vilniuje. Kadangi domėjausi elektronika nuo pirmosios klasės, labai norėjau ją studijuoti, tačiau universitete išsilaikiau tik vienerius metus. Man greit pasidarė neįdomu, nes ten per mažai praktikos. Dvejus metus užsiėmiau savišvieta. Mokiausi pats, kol sužinojau, kad profesinio rengimo centras siūlo tokią pat programą, kuri man pasirodė įdomesnė nei universitete“.

Turistų srautai – turizmo departmento reikalas

Kalbant apie perspektyvias, paklausias mokymosi kryptis, vertėtų nepamiršti ir neseniai pristatytų studijų programų. Viena tokių – Utenos kolegijoje pirmus metus gyvuojanti Svetingumo studijų programa. Kas tos svetingumo studijos? Paprastais žodžiais tariant, kažkas panašaus į turizmo vadybą su sustiprintomis kalbomis, nors kolegijos katedros vedėjas Saulius Kromalcas linkęs akcentuoti siūlomos programos tarptautiškumą. Anot jo, pirmus metus Utenos kolegijoje įgyvendinama bandomoji Svetingumo studijų programa ruošia turizmo įmonių ir viešbučių darbuotojus. Tai jungtinė programa, kurios metu studentai gauna du diplomus – Latvijos ir Lietuvos – todėl dalį laiko praleidžia Utenoje, o kitą dalį Rezeknės aukštojoje mokykloje.

„Kai kas klausia, ar gali dirbti turizmo sektoriuje mokėdamas tik lietuvių kalbą, tada aš paklausiu: ar galima keliauti mokant tik lietuviškai? Atsakymas vienas: po Lietuvą – taip, kažkur kitur – ne“ kalbų svarbą įsidarbinant pabrėžė Saulius Kromalcas. „Per pastaruosius metus šalyje investuota per du milijardus litų į turizmo infrastruktūrą: kaimo turizmo sodybas, viešbučius ir t. t., tuo tarpu į specialistų parengimą investuojama per mažai, nors ten matome nišą žmonėms, mokantiems kalbas“.

Pirmaisiais Svetingumo studijų metais įstojo penki latviai, šeši lietuviai, trys rusakalbiai. „Pradžia buvo sunki“, – pasakojo Saulius Kromalcas. – Bet po pirmojo semestro įvyko lūžis: studentai jau laisvai daro pristatymus, bendrauja anglų, rusų, lietuvių kalbomis“.

Paklaustas, kokį potencialą tokio tipo turizmo studijos turi, katedros vedėjas pasiūlė apžvelgti geografinę jų mokomomis kalbomis bendraujančių žmonių apimtį – „Europos Sąjunga, Rusija, Centrinė Azija – apie 900 milijonų žmonių, kuriuos galės aptarnauti mūsų paruoštas specialistas. Manau tai pakankamas potencialas vienam žmogui“.

Tačiau jei kolegija neruošia žmonių emigracijai į Graikiją, Olandiją, Rusiją ar Kazachstaną, tai vargu ar bent šimtoji tų 900 milijonų dalis kada nors aplankys Lietuvą. Kyla kitas klausimas: ar yra galimybių su tokia specialybe rasti darbą Lietuvoje? Katedros vedėjo nuomone, turistų srautai jau nebe studijų programų kūrėjų, o turizmo departamento reikalas.

„Pastudentausiu vėliau“

Kalbant apie profesines mokyklas, natūralu, jog daugumą jų renkasi žmonės iš to paties regiono. Visai kita situacija susiklosčiusi su aukštosiomis mokyklomis: populiariausios iš jų – įsikūrusios didmiesčiuose – kasmet pritraukia didžiąją dalį „atklydėlių“ iš visų Lietuvos kraštų. Tokie universitetai ir kolegijos, esantys Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje jaunimo palankumą dažniausiai laimi dėl daug paprastesnių priežasčių nei gero išsilavinimo pasiūla ar universiteto prestižas. Turbūt kiekvienas bebaigiąs ar neseniai baigęs mokyklą nepaneigs: pats studijų miestas yra vienas svarbiausių pasirinkimo veiksnių. Ten, kur daugiau žmonių, veiklų, klubų ir užsiėmimų, kavinių, galerijų, sporto salių ir naktinio gyvenimo, ten dažniausiai ir krypsta mokinio širdis.

Ką tokiu atveju gali pasiūlyti Utena? Deja, mažiau. Todėl nors situacija ir sparčiai gerėja, kolegijoje daugėja tarptautinių studentų bei atvykėlių iš kitų miestų, jų procentas vis vien nedidelis. Aukštoji mokykla pritraukia apskrities gyventojus, didžiųjų miestų spūsčių nemėgstančius arba itin motyvuotus būsimus medikus. Pavyzdžiui, dantų technologiją studijuojantis Lukas Kazlauskas neslėpė, kad mieste jaučia veiklos trūkumą: „Pradžioje buvau šokiruotas, bet vėliau susitaikiau su ta mintimi, kad vis dėlto mokytis atvažiavau, o ne studentauti. Pasirinkau gerą specialybę, užsidirbsiu pinigų, pastudentausiu vėliau. Na o Utenos laisvalaikis… Yra čia kompiuterių, sėdim prie jų. Yra ir klubų, bet į juos nueiname retai. Stengiuosi dažniau grįžti namo, į Mažeikius“.

Tuo tarpu Tautvydas Kamsiukas, kolegijos studentų atstovybės prezidentas, teigia pasirinkęs Uteną todėl, kad planuoja pasilikti mieste ir dirbti pramonėje: „Studijuoju maisto produktų technologiją, pats esu mėginęs šį darbą – patiko“. Vaikinas į Uteną atvyko iš Molėtų rajono, Giedraičių miestelio. Miestą teigė pasirinkęs, nes jo teta dirba „Utenos piene“, o ir miestas jam patinka: „Nemėgstu didmiesčių ir eismo spūsčių. Galėjau pasirinkti Vilniaus, Kauno kolegijas, bet Utena – artimesnis kraštas“.

Nelygioje kovoje

Vertindamas minėtas problemas – specialistų stoką tam tikrose specialybėse bei didžiųjų miestų universitetų pranašumą prieš regionus kalbant apie studentų laisvalaikį – kolegijos direktorius prof. dr. Gintautas Bužinskas dalinosi savo mintimis apie nepakankamą valstybės institucijų darbą su regioninėmis aukštosiomis mokyklomis: „Jei valstybės tarnautojai mato, kad kažkurioje srityje trūksta specialistų, jie turėtų įjungti papildomus saugiklius, suteikti papildomas garantijas šių krypčių studentams. Žinoma, tai sunkiau padaryti nei pasakyti, nes reikia aktyvesnės politikos net ne regione, o valstybėje. Priešingai nei kitose Europos šalyse, pavyzdžiui Šveicarijoje, pagal egzistuojančią teisinę bazę, savivaldos įtaka švietimo politikai labai minimali, todėl veiklumo tenka laukti iš viršaus. Aš net nekalbu apie tai, kokia ne visiškai teisinga yra valstybės politika, kai ji klasikines regiono aukštąsias mokyklas palieka studijų rinkoje konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis su Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos mokyklomis. Tai nėra teisinga, nes mes dauguma parametrų negalime būti tokie patrauklūs studentams“, – problemą įvardino profesorius. „Galime daryti įtaką studijų programai, procesui, skatinti dėstytojų kvalifikaciją, įdarbinti naujų, geresnių, tikrinti paskaitų kokybę ir panašiai. Tačiau yra ir tokia infrastruktūros dalis, kuri nuo mūsų visiškai nepriklauso: tai popaskaitinis ir naktinis gyvenimas, jaunimo laisvalaikis… visada į tai reikia atsižvelgti vertinant aukštojo mokslo įstaigos patrauklumą, nes studentus labiau traukia ten, kur tos veiklos daugiau“.

Akivaizdu, kad penkiolikos klubų Utenoje neatidarysime. Ir nereikia. Anot Gintauto Bužinsko, jei valstybėje norime turėti kvalifikuotą aukštąjį mokslą regionuose, teks koncentruotis ties politika. „Nesu idealistas ar autokratas, todėl nemanau, kad būtina įpareigoti ar „pririšti“ studentą prie vienos vietos, bet tam tikros organizacinės, skatinamosios priemonės nepakenktų“, – teigė direktorius. „Jei dalis krepšelių būtų pririšta prie regioninės aukštosios mokyklos, būtų geriau, nes dabar atsitinka ir taip, kad į kai kurias specialybes lengviau įstoti regionuose, todėl jaunimas įstoja, gauna krepšelį, o tada su juo išvažiuoja į Kauną ar Vilnių. Taip būti neturėtų“.

1389 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.