Home » Sportas » Zarasų irkluotojai nauja baze nesidžiaugs

Zarasų irkluotojai nauja baze nesidžiaugs

Zarasų irkluotojai nauja baze nesidžiaugs

Visą vasarą Zarasų sporto centro jaunieji baidarių ir kanojų irkluotojai lekia į varžybas. Trakai, Šiauliai – pagrindinės irklavimo bazės, kuriose vyksta tarptautinės ir respublikinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Iš jų irkluotojai dažnai grįžta ne tuščiomis – jų meistriškumas įvertinamas medaliais. Birželio mėn. iš Šiauliuose vykusio Lietuvos moksleivių čempionato jaunieji Zarasų sportininkai parsivežė 11 įvairių spalvų medalių. Lietuvos jaunučių ir vaikų pirmenybėse dviviete baidare plaukusios Žymantė Prakopavičiūtė ir Ala Grigorjeva laimėjo I vietą, o asmeninėse rungtyse atitinkamai II ir III vietas. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate keturviete baidare plaukusios Žymantė Prakopavičiūtė, Anastasija Krasnova, Marina Baukytė, Marina Ovčinikova 1000 m nuotolyje laimėjo 2 vietą, o plaukdamos 500 m buvo trečios. Sunku būtų išvardinti visus laimėjimus, kuriuos į Zarasus parveža sportininkai.

Treniruotės – ištisus metus

„Baidarių kanojų ir irklavimas – sudėtingas sportas, 4 ar 5 vietoje pagal sudėtingumą ir sunkumą. Reikia išmokti suderinti tris dalykus: savo kūną, irklą su valtimi ir vandenį. Nuo rankos jėgą per irklą sportininkas turi perduoti iki valties, tačiau didžiausias krūvis tenka kojoms ir nugarai. Gerų irkluotojų visi kūno raumenys išvystyti. Irklavimo tempas didelis: nuo 120 iki 160 yrių per minutę, vieno yrio apkrova – 30–36 kg. 500 metrų atkarpoje yra apie 500–600 yrių. Geras irkluotojas tokį ruožą įveikia per 1 min. 50 sek. Įsivaizduojate, koks krūvis tenka organizmui? Mūsų sporte viskas svarbu: stiprus ir treniruotas sportininko kūnas, žinios, mąstymas. Jei vaikai nesitreniruoja žiemą, vasarą gerų rezultatų nepasieks“, – pasakoja Zarasų sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo treneris metodininkas Valerijus Memliukas. Žiemą vaikai treniruojasi sporto salėse, kiloja štangą, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus – labai svarbu bendras fizinis paruošimas. Atšilus orams – varžybos, treniruotės ant vandens. Po geros treniruotės merginų delnus „papuošia“ pūslės, nors treneriai apibintuoja rankas.


Treneris Valerijus Memliukas
Namie – šeima, darbe – komanda

Zarasų sporto centro baidarių kanojų irklavimo treneriai Valerijus ir Vida Memliukai – ne tik šeima, bet ir darbe komanda. Valerijus – „atklydėlis“ iš Daugpilio. Vyras su Zarasais susipažino, kai įstojo mokytis į Zarasų žemės ūkio mokyklą, tačiau šia pažintimi neapsiribojo – Lietuvoje baigė kūno kultūros institutą. O apsigyveno Zarasuose 1988 m. „Esu visateisis gyventojas – turiu Lietuvos pilietybę“, – juokėsi vyras. Jo žmonos, baidarių ir kanojų irklavimo trenerės, gyvenimas vaikystėje bėgo šalia ežerų: moteris kilusi iš miestelio Alytaus rajone, Daugų, supamo ežerų. Sportavo, baigė kūno kultūros institutą. Dabar abu treniruoja jaunuosius irkluotojus Zarasuose. Tendencijos šiame sporte tokios: jau keletą metų į baidarių ir kanojų irklavimo sportą ateina žymiai daugiau mergaičių nei berniukų. Kai praėjusiais metais rinko vaikus, atėjo 32 mergaitės ir 4 berniukai. Kai važiuoja į varžybas, santykis neretai būna toks: 8 mergaitės ir du berniukai. Pasak trenerio, su mergaitėmis dirbti žymiai sunkiau nei su berniukais. „Natūraliai susiklostė, kad vadžias į rankas paėmė žmona, – neslepia vyras. – Aš rūpinuosi technine dalimi, aiškinu irklavimo techniką, filmuoju, fotografuoju, o žmona prisiima emocinį krūvį, bendravimą, išvykas į varžybas“.

Vanduo klaidų neatleidžia

Šiuo metu treniruotes lanko apie 40 vaikų. Treneris pasakoja, kad vieni vaikai noriau treniruotes lanko žiemą, kiti niekaip nesulaukia vasaros. „Būna labai įdomių derinių“, – šypteli treneris. Ateina merginos, nemokančios plaukti, ir nori irkluoti. Pasak vyro, kasmet sulaukia vis daugiau vaikų su sveikatos problemomis: ir fizine, ir psichine prasme. Vaikai silpnesni fiziškai, nervingi, uždari, tačiau priimami visi norintys – ne mažiau nei sporto pasiekimai svarbu vaikų turiningas laisvalaikis ir gerėjanti sveikata.


Trenerė Vida Memliukienė su jaunosiomis irkluotojomis
„Supratimas ir pagarba – tokiais principais grindžiami santykiai. Reikia laikytis taisyklių. Vanduo klaidų neatleidžia. Ką treneriai pasakė – privalu vykdyti. Mes su vaiku arba randame bendrą kalbą, arba nerandame. Jei randame, dirbame, sportuojame ir judame į priekį. Jei nerandame – atsisveikiname. Sportininkas nusikeikė – 50 atsispaudimų, atsikalbinėjo – 60, dar žodis – 70 atsispaudimų. Buvo tokių, kurie neklausė, išėjo, buvo – darė 300. Pasirodo, vaikai negali plaukti toliau nei 5 m nuo kranto. Toks saugumo reikalavimas,kad valčiai apvirtus, vaikas saugiai pasiektų krantą. Pažeidė šį reikalavimą ir darė tuos nelemtus atsispaudimus. Seniai tai buvo, su dabartiniais vaikais vargu ar taip pavyktų“, – pasakoja treneris.

Sportinio inventoriaus kainos „kandžiojasi“

Gražuolio Zaraso pakrante nuo apžvalgos rato einant link salos, akį rėžia du gerokai parūdiję statybiniai vagonėliai. Jie ir yra baidarių ir kanojų irklavimo sporto bazė. Viename vagonėlyje sportininkai persirengia, kitame laikomos valtys. Sporto centrui „pagal popierius“ priklauso 8 valtys. Valčių yra daugiau, bet jos atkeliavę įvairiais „nevaldiškais“ keliais. Valtys senos. Jei valtis minkšta, ji sugeria vandenį, o jos svoris kasmet padidėja maždaug 200 gramų. Jei sportininkas irkluoja sena valtimi, 500 m ruožą įveikia 5 sekundėmis lėčiau, nei nauja. Konkretus pavyzdys: Lietuvos čempionate merginos keturviete baidare 1000 m ruože laimėjo 2 vietą. Pralaimėjo 1 sek. , nes plaukė sena valtimi. Žadama netrukus sportininkams nupirkti keturvietę valtį. Treneris pasakoja, kad naujų valčių jie neįpirktų: „Baidarės startuoja vienose ar dviejose varžybose, tuomet jas parduoda kaip naudotas – pigiau. Gaudom tuos momentus. Pažadėtoji valtis kainuos apie 18 tūkst. eurų, o nauja kainuotų 22 tūkstančius“. Treneriai labai dėkingi įmonei „Brača-Sport“, kuri irklus parduoda už pusę kainos. Neatskiriamas irkluotojo inventorius – liemenė. Gelbėjimosi liemenės tarnavo 9 metus, nuo saulės, vandens ir senumo tiesiog trupėjo, tad praeitais metais sportininkai gavo naujas. „Ir aš, ir žmona nuolatos ko nors reikalaujame: tai liemenių, tai tualetų, todėl nemėgsta mūsų valdžia“, – juokiasi sportininkas. Treneris sako, kad apranga – tėvų, vaikų ir trenerio rūpestis. „Einu į dėvėtų drabužių krautuves, surandu termodrabužius, parodau vaikams, o toliau – vaikai ieško, randa, atneša, pasidalina“, – kasdienybės detales atskleidžia treneris. Prieš pora metų vykdant bendrą projektą su latviais, sporto centro irkluotojai įsigijo šortus ir marškinėlius. Pasak trenerio,problemos prasideda, kai reikia išvažiuoti į varžybas – ne visi tėvai sukrapšto nors ir nedidelę sumą.

Antrajame vagonėlyje sportininkai persirengia. Maža vietos, nejauku, sanitarinio mazgo – nė kvapo. Pirmosios varžybos būna balandžio pabaigoje, dar šalta, tad kaip vaikai persirengia? Gal pakentės, kol bus baigti darbai ežero saloje? „Salos komplekse buvo planuota irklavimo bazė, dalyvavau svarstant projektą, kalbėjau su architektais, bet galutiniame variante irklavimo bazės nebeliko“, – gūžteli pečiais treneris. Įdomu, ar ilgai tvers Valerijaus ir Vidos entuziazmas? „Dirbam ir dirbsim, bet smagu būtų, kad valdžia padėtų“, – rakindamas varganos bazės duris pratarė Valerijus Memliukas.

Birutė Zabukienė

1184 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.