Home » Gallery » Veidai » Stanislava Stankevičienė: „Be vargo nieko neužauginsi“

Stanislava Stankevičienė: „Be vargo nieko neužauginsi“

Stanislava Stankevičienė: „Be vargo nieko neužauginsi“

Prasidėjus rudeniui daugelis ūkininkų bei sodininkų jau baigia savo darbus ir džiaugiasi šių metų derliumi. Atsikvėpę nuo darbų, vieni daržoves ir vaisius vartoja jau dabar ar neša į turgų, kiti surinktas gėrybes konservuoja, marinuoja, verda uogienes ar kitaip ruošia žiemai – juk tai vienas iš populiariausių būdų ištisus metus mėgautis savo užaugintu derliumi. Apie sodininkystę bei konservavimo ypatumus kalbamės su daug sodininkavimo patirties sukaupusia uteniške Stanislava Stankevičiene.


Stanislava Stankevičienė daugelį metų užsiima sodininkyste. Autorės nuotraukos
Savos daržovės – skanesnės

Užėjus į moters rūsį, atrodo, jog ji žiemai ruošia beveik visus vaisius, uogienes, daržoves – čia driekiasi eilė marinuotų agurkėlių, kitoje lentynoje išrikiuoti stiklainiai, pripildyti ryškiai raudonos spalvos gėrimų – slyvų, vyšnių bei raudonųjų serbentų kompotų. Apetitą žadina ir čia esančios konservuotos mišrainės bei grybai. Tačiau rūsys pilnas ne tik marinuotų produktų ar uogienių – dėžėse sudėti dar visai nesenai surinkti obuoliai bei česnakai. Stanislavai pradėjus vardinti, ką per sezoną ji užaugina sode, atrodo, jog moteriai net nebėra reikalo lankytis parduotuvėje – beveik visas daržoves ji užsiaugina pati. Pomidorai, agurkai, pupelės, bulvės, morkos, burokėliai, obuoliai, braškės, žemuogės – ir čia dar ne viskas.

Anot Stanislavos, tarp savo pagamintų ir pirktų parduotuvėje produktų yra didžiulis skirtumas – savas maistas visada skanesnis, švaresnis ir sveikesnis. Tačiau jau daug metų sodą turinti moteris pasakoja, jog jį prižiūrėti nėra taip paprasta kaip gali pasirodyti. Moteris sode darbuojasi nuo 1981 metų, čia pat parodo ir sodininko pažymėjimą. Ji pasakoja, kad šis užsiėmimas reikalauja daug kantrybės, darbo bei fizinės ištvermės. „Daug kas paprasčiausiai tingi dirbti. Juk norint kažką užsiauginti, turėti savų vaisių bei daržovių, pasiruošti jas žiemai, reikia daug dirbti. Nuvažiuoji 10 kilometrų iki sodo, dirbi, parsiveži, ką surenki, o tada dar ir namie…“ – pasakoja pensinio amžiaus sulaukusi, bet veiklos nestokojanti uteniškė.

Vos tik įsigijusi sodą moteris pradėjo ten auginti braškes“ „Auginau ‘Viktorijos’ veislės braškes, uogos buvo didelės, gražios, net bendradarbės daigų prašydavo“. Taip pat vieni iš pirmųjų moters augintinių buvo žirniai. „Žiemai ruošdavau ir juos. Parduotuvėje žirniai tada dar buvo deficitas, todėl pati padarydavau po 18–20 puslitrinių stiklainių“.


Savos pupos – skanesnės
Parsivežusi surinktas daržoves, vaisius bei uogas moteris namuose pirmiausia nuplauna, o vėliau jau sprendžia, ką vartoti dabar, o ką palikti žiemai. Stanislava pasakoja, jog norint, kad konservai išsilaikytų kuo ilgiau, prieš konservavimą būtina tinkamai paruošti indus, į kuriuos bus pilstomi produktai. Moteris sako, jog anksčiau ji stiklainius kaitindavo orkaitėje, tačiau dabar kiekvieną stiklainį tiesiog kruopščiai išplauna su valgomosios sodos tirpalu, o vėliau dar ir perskalauja verdančiu vandeniu.

Sodininkė labiausiai mėgsta gaminti konservuotas mišraines. „Norint jas pagaminti, reikia daug kantrybės ir sveikatos. Visas daržoves reikia smulkiai supjaustyti, todėl pavargsta rankos, tačiau šios mišrainės yra labai skanios ir sveikos. Viskas užauginta be jokių trąšų, be to, vaisių ir daržovių nereikia pirkti žiemą. Tik valgyk ir norėk“.


Stanislavos rūsyje jau rikiuojasi dešimtys stiklainių uogienės
Į šių mišrainių sudėtį įeina šparaginės pupelės, morkos, svogūnai, kopūstai, pomidorai, paprikos, cukinijos bei salierų lapeliai. Sodininkė pabrėžia, jog gaminant šią mišrainę iš cukinijos būtina išimti sėklytes. Sudėtį galima šiek tiek pakoreguoti ir savo nuožiūra – vietoj cukinijos dėti šviežių agurkų, tačiau šiai mišrainei jauni agurkėliai netinka – jie turi būti gerokai paaugę. Pjaustant agurkus iš jų taip pat derėtų pašalinti sėklytes. Pasak Stanislavos, šios mišrainės turi dar vieną didžiulį privalumą – jas laikant vėsioje patalpoje, mišrainės išlieka šviežios net metus. „Nuo praeitų metų turiu dar 4 puslitrinius stiklainius, o vien šiemet padariau jau 46“, – pasakoja ji.


Iš obuolių verda kompotus, spaudžia sultis
Moters sode taip pat gausų ir obelų. Ji sako, kad pačioje sodininkavimo pradžioje jų daug neturėjusi, taigi vaisių irgi buvo mažai. Tačiau iš surinktų obuolių ji jau anuomet darydavo sultis, dalį jų netgi parduodavo. Šiuo metu iš obuolių sodininkė daro kompotus bei sultis. „Iš ‘Bogatyr’ bei ‘Lobo’ veislių obuolių sultys yra itin skanios“, – teigia uteniškė. Moteris dalį obuolių palieka nepaliestų – sudeda į dėžes ir palieka rūsyje žiemai. Jos teigimu, ‘Bogatyr’ veislės obuoliai puikiai išsilaiko iki pavasario.


„Vaistai“ žiemai – česnakai
Dar viena puiki idėja kaip panaudoti vaisius ar uogas – virti uogienes. Stanislava uogienes gamina ne tik iš braškių ar aviečių, bet ir iš slyvų, obuolių bei bruknių. Ji prigamina jų tiek, jog dalį tenka net išmesti. „Neseniai rūsyje radau džemo ir uogienės likusių net nuo 2008 metų, vakar išmečiau, nors jie buvo geri, tačiau yra padarytų naujų, kas tas senus valgys?“ Tačiau uogienės gaminimas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti – ypač slyvų, kadangi, norint paruošti gardžią uogienę, pirmiausia, iš jų reikia išimti kauliukus. „Mūsų slyvos nepurkštos, švarios, tačiau vis tiek, pirmiausiai kruopščiai visas nuplaunu, po to išimu kauliukus, pabarstau cukrumi, palaikau 3–4 valandas puode, tada verdu apie valandą ir supilu į stiklainius. Pagamintas uogienes valgom su blynais ir kitais patiekalais, labai sveika, tai vaistas nuo visų ligų, o aviečių arbata ypač naudinga peršalus“, – įsitikinusi pašnekovė. Moters namuose aviečių uogienė – ne vienintelis gamtos sukurtas vaistas gydant peršalimą – čia pilna ir pačios pagamintų maišelių su džiovintomis įvairiomis vaistažolėmis. Sodininkė vaistinėms arbatoms augina čiobrelius, medetkas, ramunėles mėtas, melisas.

Keletas Stanislavos receptų rudens sezonui:

Savo sultyse konservuoti grybai

Grybus pirmiausiai reikia kruopščiai nudoroti, nuplauti, tada virti maždaug 20 minučių. Apvirusius grybus derėtų dar kartą nuplauti šaltu vandeniu, vėl sudėti į puodą, apipilti šaltu vandeniu (tiek, kad apsemtų grybus), pagal skonį įberti druskos (vienam litrui grybų maždaug vienas valgomasis šaukštas druskos), įdėti lauro lapelių, pagardintus grybus vėl virti 15–20 minučių. Apvirtus grybus supilti į iškaitintus stiklainius. Indus su dar šiltais paruoštais grybais apdengti su rankšluosčiu, tam, kad šie greitai neatvėstų ir juos geriau „pritrauktų“. Taip konservuoti grybai išsilaikys ilgiau.

Bruknės meduje

Bruknes pirmiausiai reikia nuplauti, po to sumalti arba susmulkinti smulkintuve, įdėti medaus. Gautą masę palaikyti 1–2 valandas, kad nusistovėtų, galiausiai viską gerai išmaišyti ir supilstyti į kruopščiai iškaitintus stiklinius indus. 2 litrus maltų bruknių reikia maišyti su kilogramu medaus.

Imbieras su spanguolėmis

Spanguoles kruopščiai nuplauti, sumalti kartu su imbiero šaknele. 1,5 litro spanguolių smulkinti kartu su viena šaknele imbiero (maždaug 200 gramų). Į gautą masę įdėti apie kilogramą medaus tam, kad nuslopintų rūgštumą bei imbiero suteiktą aštrumą. Produktų santykiai įvairiose receptų knygose gali skirtis, tačiau viską, anot Stanislavos, derėtų daryti pagal skonį, mat daug kur liepiama įdėti dar ir česnako galvutę arba daugiau imbiero, tačiau gauta uogienė gali būti gerokai per aštri. Taip pat uogų nederėtų virti – jas reikia sumalti šviežias, todėl, kad verdant uogas prarandama daug jų naudingų savybių, stiprinančių imuninę sistemą. Šios abi uogienės puikiai tiks nuo įvairių peršalimo ligų bei jų profilaktikai.

1238 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.