Home » Gallery » Aktualijos » Gyventojai piktinasi senais autobusais, bet be jų neapsieina

Gyventojai piktinasi senais autobusais, bet be jų neapsieina

Gyventojai piktinasi senais autobusais, bet be jų neapsieina

Pustuščiai Utenos gatvėmis riedantys autobusai ir nepatenkinti jų keleiviai – daugelio miesto gyventojų ši situacija jau nebestebina. Nors didžiuosiuose šalies miestuose tikriausiai dažnas jaunuolis ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo be viešojo transporto, Utenoje, atrodo, šis paslaugų sektorius pamažu merdėja. Vieni gyventojai nejaučia poreikio naudotis viešuoju transportu vien todėl, jog Utena nėra toks didelis miestas, kuriame kelionės tikslo nebūtų galima pasiekti pėsčiomis, kiti paprasčiausiai nėra patenkinti autobusų parko teikiamomis paslaugomis, treti renkasi greitesnį ir patogesnį būdą pasiekti kelionės tikslą – nuosavą automobilį.


Dauguma Utenos autobusų gatvėmis rieda jau trečią dešimtmetį. Redakcijos archyvo nuotrauka
Siekdami išsiaiškinti, kas lemia Utenos miesto gyventojų pasirinkimą tarp viešojo transporto ir lengvojo automobilio 2015 m. pavasarį Utenos kolegijos studentai atliko apklausą, kuri parodė, kad net 39,4 proc. respondentų visai nesinaudoja, 42,4 proc. naudojasi kartais ir tik 18,2 proc. reguliariai važinėja viešuoju transportu. Kaip svarbiausią faktorių, nulėmusį pasirinkimą tarp viešojo transporto ir lengvojo automobilio, 44,1 proc. atsakiusiųjų paminėjo patogumą, 39 proc. – greitumą ir vos 16,9 proc. žmonių pasirinkimą lėmė kaina. Dauguma pasisakiusiųjų buvo studentai, kurių mėnesinės pajamos vidutiniškai neviršija 200 eurų.

Kaip yra iš tikrųjų, ir ką žmonės mano apie Utenos autobusus, jų vairuotojus ir apie viešojo transporto poreikį mūsų mieste, išsiaiškinti nusprendėme apklausę keletą miesto gyventojų bei susisiekę su Utenos autobusų parko vadovu Virginijumi Treiniu.

Laikraščio „Utenos apskrities žinios“ skaitytoja
Žinia, kad nuo rugsėjo didės bilieto kaina už važiavimą Utenos autobusų parko (toliau – AP) autobusais, labai nenustebino: anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti, nes privatūs vežėjai bilietų kainas „suapvalino“ iškart po euro įvedimo. Tiesa, šiuo kartu bilietai brangsta labiau simboliškai – vos dviem centais – visų: ir važiuojančių, ir vežančių patogumui, ir lygybės su privačiais vežėjais dėlei. Tačiau kyla klausimas: ką, brangstant paslaugai, gauna jos vartotojas, šiuo atveju – keleivis? Patogiau ir saugiau bus vežamas? Deja. Nors bilietai už važiavimą miesto ir priemiesčio autobusais brango ne kartą ir ne du, o dabartinė bilieto kaina ne ką mažesnė nei Kaune (ten – 70 centų), mieste tebevažinėja, tikra to žodžio prasme, prieštvaniniai autobusai. Miesto svečius, ar rečiau viešuoju transportu besinaudojančius miestelėnus, tikiu, šiurpina ne tik jų išorės ir vidaus vaizdas, bet ir važiavimo kokybė, kai vairuotojas stabdžius pradeda cypinti likus geram puskilometriui iki stotelės, kai pro nesandarias lubas lyjant keleiviams laša ant galvų. O visų paradoksų viršūnė buvo per pačius rugpjūčio karščius. Kai lauke kepino gerokai per 30 laipsnių kaitra, miesto autobuse buvo dar blogiau: neatsidarė nei langai, nei liukai, maža to, per kojas tvoskė karštis iš… šildomo autobuso. Vairuotojo paprašius išjungti šildymą, šis tegalėjo pasiūlyti… persėsti į kitą vietą. Iš tiesų nuoširdžiai kyla klausimai: kaip šitie „technikos dinozaurai“ praeina technines apžiūras?
Neseniai teko važiuoti per Ukmergę. Miesto gatvėmis rieda naujutėlaičiai maršrutiniai autobusai. Tokiuose ir saugu, ir smagu keliauti į darbą, į mokyklą, ne gėda ir prieš miesto svečius. Antra vertus, manyčiau, jie keleriopai taupesni nei mūsiškiai. Pasirodo, kaimynai nesnaudė: jie tuos autobusus įsigijo dalyvaudami specialioje Klimato kaitos programoje.

Esu tokios nuomonės: jei jau gražiname miestą ir lėšų randame ne pirmo būtinumo dalykams, tai miesto gyventojų saugumui, patogumui ir pagaliau miesto prestižui, lėšų taip pat turėtų būti surasta.

Dovilė S., uteniškė
Suprantama, kodėl autobusų parkas neskiria papildomų lėšų autobusų kokybei gerinti. Utena – mažas miestas, todėl viešojo transporto poreikis yra žymiai mažesnis nei didžiuosiuose šalies miestuose. Čia žmonės pirmenybę teikia nuosavam automobiliui arba tiesiog keliauja pėsčiomis. Suprantama, jog žmonės esama autobusų kokybe yra nepatenkinti, teko girdėti, kad jie yra nepatogūs važiuoti, girgžda, bilda, tačiau niekas paprasčiausiai nemato prasmės gerinti autobusų kokybę – kam papildomai investuoti į nepopuliarų dalyką.

Kiek kitokią nuomonę išsakė Aušros g. stotelėje autobuso laukiantis Jonas. Anot vyriškio, viešasis transportas mieste tikrai reikalingas – juk Utena ne koks kaimas, kad neturėtų savo autobusų. „Aš dar pats nueinu, kur man reikia, tačiau yra tokių, kurie patys ir nebegali“, – tikina vyras. Pagrindinė jo įžvelgiama problema viešojo transporto sektoriuje – du konkuruojantys privatūs vežėjai, kurie važinėja tuo pačiu maršrutu ir į stoteles atvyksta vienodu laiku, arba vienas paskui kitą.

Uteniškė Rūta E.
Nors pati ir nebesinaudoju viešuoju transportu, tačiau esu nustebinta jo kokybe. Deja, ne gerąja prasme. Dauguma autobusų atrodo tarsi būtų „sovietų palikimas“. Apie patogią kelionę geriau net nesvajoti, nebent komfortą jūs suprantate kaip važiavimą autobusu, kuris, rodos, tuoj sulūš pusiau. Kol gyvenau kaime, neturėjau kitos galimybės pasiekti mokyklą, kaip tik važiuojant autobusu. Ir čia dar ne viskas – atšilus orams, autobuse būdavo labai karšta, o jei dar jis būdavo pilnas žmonių, visi jausdavomės kaip silkės dėžutėje. Tačiau žymiai blogiau būdavo žiemą: nesvarbu, kokią striukę beapsirengtum, būdavo nežmoniškai šalta, atrodė, kad tie autobusai kažkokie kiauri ir į vidų pučia šaltas vėjas. Dar viena maršrutinio transporto problema – ne visi vairuotojai linkę atspausdinti taloną. Paprašius bilietėlio puse kainos (ši nuolaida galioja moksleiviams, studentams, turintiems studento pažymėjimą), dažnas vairuotojas mokestį už vežimą paima, tačiau bilietėlio neišduoda. Kitaip tariant „deda sau į kišenę“. Kol neturėjau galimybės kitaip nusigauti į reikiamą tašką, tekdavo ir pačiai naudotis viešuoju transportu, tačiau dabar to daryti vėl tikrai nenorėčiau.

Remigijus
Utenoje viešasis transportas reikalingas nebent pensinio amžiaus žmonėms, kurie neturi nuosavo automobilio – nuvažiuoti į turgų arba į ligoninę. Ne veltui 4 maršrutas Utenoje yra pats populiariausias. Jauni žmonės darbus pasiekia nuosavu automobiliu arba pėsčiomis. Pats nelabai mėgstu viešojo transporto ir dėl jo keleivių. Prilipa visokių girtuoklių, atsisėda šalia ir turi taikstytis, nes viešojo transporto įmonės turi vežti kiekvieną keleivį. Aišku, neturintiems lengvojo automobilio tenka kartais važinėti ir viešuoju transportu, tačiau manau, kad visgi lengvasis automobilis yra žymiai greičiau ir patogiau.

Uteniškė Alma S.
Autobusai – reikalingas dalykas, net tokiame mieste kaip Utena. Ne visi turi galimybę įsigyti nuosavą automobilį. Juk mieste gausu ir mokyklinio amžiaus vaikų, ir pagyvenusių žmonių, o jiems juk taip pat reikia keliauti iš vienos vietos į kitą. Didžiulis viešojo transporto privalumas – žymiai mažesnė kelionės kaina nei su nuosavu automobiliu. Pati jau labai senai važiavau viešuoju transportu, tačiau kalbant apie jo prastą kokybę, manau, daugelis tiesiog perdeda. Tenka gatvėse pamatyti ir senų autobusų, tačiau tarpmiestiniai autobusai ir maršrutiniai taksi atrodo gana patogūs ir geri.

Panašią nuomonę išsakė ir autobusų stotelėje sutikta uteniškė Ona. Ji Utenos viešajame transporte įžvelgia vienintelę problemą – bilietų kainą. Pensinio amžiaus sulaukusi moteris tikina, jog važiuodama tarpmiestiniais autobusais ji moka vos 20 proc. visos bilieto kainos, tačiau važiuojant miesto maršrutais tenka mokėti 50 proc. „Viešuoju transportu naudojuosi beveik kiekvieną dieną“, – tikina moteris. Garbaus amžiaus sulaukusi uteniškė tvirtina, jog ji pati labai mažai vaikštanti pėsčiomis: į polikliniką ar apsipirkti visada važiuoja autobusu, kadangi pilnus pirkinių krepšius moteriai nešti per sunku. „Autobusai man atrodo patogūs ir geri, viskas tvarkoje, bet tik veža ir gerai, tik užkliūna kaina“, – pastebi Ona.

UAB „Utenos autobusų parkas“ vadovas Virginijus Treinys sako, jog bendrovė šiuo metu turi 37 autobusus, iš kurių 3 naujesni nei 10 metų, visi likę – perkopę 10 metų ribą. V. Treinio teigimu pats seniausias bendrovės autobusas buvo dar 1977 m., tačiau jis jau pernai metais buvo „nurašytas“, šiuo metu seniausias autobusas skaičiuoja 34 metus. Paklausus, kokios naujų autobusų kainos įmonės vadovas pasakoja, jog kaina priklauso nuo to, kiek sėdimų vietų yra autobuse. Dvidešimties vietų naujas autobusas kainuoja nuo 60 000 eurų, 30 vietų kaina kyla pusiau – kaina svyruoja nuo 120 000 eurų. Tačiau, net ir esant itin aukštoms transporto priemonių kainoms, V. Treinys pasakoja apie numatytą planą atnaujinti Utenos autobusų parką: „Taryba mums suteikė galimybę pasiimti 150 tūkst. eurų paskolą, taigi stengsimės nupirkti ne senesnius kaip 3 metų autobusus. Dabar paskelbėme konkursą ir žiūrėsim, ką mums pasiūlys rinka“. V. Treinys sako, jog pirkimus pradės jau šiemet. Anot jo, šiais metais visų planuojamų autobusų galbūt įsigyti ir nepavyks, tačiau keletą naujesnių Utenos gatvėse turėtumėme išvysti jau šiemet. Netolimoje ateityje, pavykus gauti europinių lėšų, autobusų parko vadovas numato netgi galimybę važinėti ekologišku, mažiau gamtą teršiančiu transportu. „Susisiekimo ministerija žada iš europinių lėšų skirti tam tikrą sumą naujoms ekologiškoms transporto priemonėms įsigyti, taigi yra šansų, kad kitais ar dar kitais metais pavyks kažkiek parką atnaujinti“, – tikisi UAP direktorius.

Remiantis V. Treinio pateikta informacija, per 2014 metus mieste pervežta 143 tūkst. keleivių (lyginant su 2013 m., sumažėjo 14 tūkst.), priemiestyje 135 tūkst. (sumažėjo 17 tūkst.) ir tolimojo susisiekimo maršrutuose 115 tūkst. (sumažėjo 6 tūkst.). Keleivių mažėja, nes mažėja gyventojų, be to, gyventojai naudojasi nuosavomis transporto priemonėmis, įtakos turi gyventojų ir mokinių skaičiaus kaime mažėjimas, bei didelės jų dalies nuvežimas mokykliniais autobusais. Keleivių pervežimo mažėjimą miesto maršrutais lėmė privačių maršrutinių taksi veikla.

Taigi, belieka tikėtis, kad ateityje keliauti galėsime naujais, saugiais bei patogiais autobusais, už kurių naudojimąsi nebus gaila mokėti net didesnės kainos.

Sandra Stankevičiūtė

1157 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.