Home » Gallery » Verslas » Smulkiuosius verslininkus „sutraiškys“ stambieji prekybos centrai?

Smulkiuosius verslininkus „sutraiškys“ stambieji prekybos centrai?

Smulkiuosius verslininkus „sutraiškys“ stambieji prekybos centrai?

Smulkieji prekybininkai, paslaugų teikėjai skundžiasi sumažėjusiu pirkėjų, paslaugų užsakytojų skaičiumi. Santaupas dosniai žarstę prieš euro įvedimą ir du tris mėnesius pasikeitus valiutai (kol geriau suprato naujo pinigo vertę) gyventojai užrišo savo kapšus. Smulkiesiems siūloma nesibaidyti konkurencinių kainų ir naujovių, diskutuojama ir apie galimą „gelbėjimo planą“: kad didieji prekybos centrai savaitgaliais nedirbtų.


Autorės nuotraukos
Spalio 12 d. Utenos r. savivaldybės salėje susirinkę rajono smulkieji verslininkai turėjo išsakyti savo bėdas ir lūkesčius Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybos asociacijos (LSVPA) vadovybei, Seimo nariams, miesto valdžiai. Bet neišsakė. Tačiau išklausė informaciją apie teisės aktų pakeitimus ir rengiamus projektus, mokestines naujoves, paramą smulkiajam verslui Utenos rajone.

„Prieš dvejus metus salė lūžo nuo žmonių, o dabar matau daug tuščių vietų“, – į negausiai susirinkusius smulkiuosius verslininkus kreipėsi LSVPA Utenos skyriaus pirmininkas Vaidas Lankauskas, trumpai pristatęs smulkaus verslo situaciją Utenos rajone. Čia dirbančiųjų su verslo liudijimais ir individualios veiklos pažymomis skaičius yra vienas iš didžiausių lyginant su kitomis savivaldybėmis. Po 2011–2012 m., kai su verslo liudijimais dirbo 700 žmonių, šis skaičius šoktelėjo ir pastaruosius trejus metus siekia 1000–1270. „Manoma, kad prekybos sektoriuje dirba daugiausia žmonių, tačiau skaičiai rodo, kad taip nėra. Iš visų dirbančiųjų pagal verslo liudijimus prekybos sektoriuje yra tik apie 200 žmonių, likusieji dirba paslaugų srityje: autoservisuose, kirpyklose, soliariumuose, avalynės dirbtuvėse – iš viso yra apie 100 veiklų. Pernai startavo Utenos r. savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa, kuri aktualesnė labai smulkioms įmonėlėms – paramos sumos ganėtinai mažos. Pernai paramai skirta 80 tūkst. litų, įsisavinta apie 60 tūkst. litų. 2015 m. savivaldybės biudžete suma paramai padidinta iki 140 tūkst. litų. To iniciatoriai buvo ne tik valdančioji dauguma, bet ir opozicija“, – patikino V. Lankauskas. Pradžioje paramos dalybos vyko vangiai – po kelių kvietimų etapų sulaukta 27 paraiškų, šiuo metu iš viso jų yra 40. Kuriantys verslą (ši parama neskiriama dirbantiems su verslo liudijimais) gali tikėtis išlaidų, susijusių su įmonės steigimu, reklama, patalpų nuoma, įrangos naujai darbo vietai įsigijimu kompensavimo. Parama jau pasinaudojo Utenoje veikiančios įmonės „Tautukas“, „Paletės baras“, „Vanilinis dangus“, kirpyklos, soliariumai, kaimo turizmo sodybos. V. Lankausko nuomone, sąlygos verslui Utenos savivaldybėje pakankamai geros. Tačiau kaip ir visose savivaldybėse, gyventojų mažėja, o tuo pačiu – vartotojų skaičius ir perkamoji galia. Didžiulę konkurenciją smulkiesiems prekybininkams sudaro prekybos centrai. Be dabartinių, Utenoje numatyta statyti dar du naujus prekybos milžinus. Po ilgų derybų nuspręsta įsileisti LIDL, kurio netiesioginės investicijos miestui siekia 400 tūkst. eurų. IKI prekybos centras bus statomas netoli Dauniškio ežero, iš jų išsiderėta suma investicijoms miestui – apie 200 tūkst. eurų.

„Visiškai neįsileisti didelių prekybos tinklų yra gana sudėtinga. Mes esame vienas iš paskutinių miestų (be Druskininkų), kuris dar nėra įsileidęs LIDL tinklo prekybininkų“, – sakė LSVPA Utenos skyriaus pirmininkas.

LSVPA pirmininkė Zita Sarokienė pabrėžė, kad verslo aplinka pamažu keičiasi. 2010–2012 m. buvę žlugdantys, verslo plėtrą stabdė teisės aktai. Juos peržiūrėjus, situacija keitėsi. Smulkiesiems verslininkams daugiausia nerimo kėlė kasos aparatų įvedimas, bandymai įvesti atsiskaitymą kreditinėmis kortelėmis. Pirmininkė pabrėžė, kad po euro įvedimo pajutę pirkėjų stygių smulkieji verslininkai nepraranda vilties. Asociacija šiuo metu yra pateikusi siūlymus Ūkio ministerijai dėl nelegalių turgaviečių steigimo – dėl jų susidaro nevienodos konkurencinės sąlygos. Siūloma panaikinti verslo liudijimų išdavimą kelioms dienoms, nes nustatoma daug pažeidimų, kai dirbama ilgiau. Šis Finansų ministerijos inicijuotas pakeitimas paslaugų teikėjams ir gamybininkams įsigalios nuo 2016 m. (jis negalios prekybininkams).

Kalbėta apie kuriamą socialinį/darbo santykių modelį, kurį patvirtinus didėtų socialinio draudimo mokesčiai besiverčiantiems individualia veikla.

Seimo narė Milda Petrauskienė priminė, kad 2014–2020 m. Lietuvą pasieks 10 proc. daugiau ES paramos nei ankstesniu paramos skyrimo laikotarpiu ir 52 proc. lėšų bus skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui.

Politikei pasidomėjus, su kokiais sunkumais susiduria, Utenos smulkieji verslininkai atsakė lakoniškai: nėra pirkėjų. M. Petrauskienė priminė ES šalių pavyzdį, kur savaitgaliais didieji prekybos centrai nedirba – taip esą būtų galima sugrąžinti dalį pirkėjų pas mažuosius prekybininkus. LSVPA pirmininkė Zita Sarokienė neatmetė ateityje tokią idėją siūlyti Seimui.

2014 m. Lietuvoje vykdė verslą beveik 68 tūkst. įmonių, per 64 tūkst. – labai mažos įmonės (kuriose dirba iki 10 žmonių), 3 tūkst. – mažos, beveik 1000 – vidutinės ir 102 – stambios verslo įmonės. 33 proc. įmonių dirba prekybos srityje.

Kristina Sakaitė

1083 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.