Home » Gallery » Aktualijos » Padidėjusios baudos brakonierių nesustabdė

Padidėjusios baudos brakonierių nesustabdė

Brakonieriavimas – ištisus metus aktuali tema. Remiantis statistiniais duomenis, 2014 m. sausio–spalio mėnesiais Utenos regione nustatyti 97 su gyvąja gamta susiję pažeidimai, o tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. šis rodiklis šoktelėjo iki 127 nustatytų pažeidimų. Juk norėdami pasipelnyti, daugelis, patys to net nesuprasdami, niokoja gamtą: medžioja draudžiamas ar net į Raudonąją knygą įrašytas gyvūnų rūšis, tai daro neleistinose vietose, draudžiamu laiku. Žvejoja draudžiamais būdais, draudžiamu laiku arba draudžiamose vietose. Taigi, panašu, jog daugelio gamtos skriaudėjų neatgraso net žymiai išaugusios baudos, mat ilgamečiai brakonieriai ne tik visai baudų nemoka, nes netobulas baudų išieškojimo mechanizmas, bet dar ir užsidirba „nešvarų atlyginimą“.

15_10_22

Atrakcija nušauti judantį taikinį

Taigi pirmiausiai ką mes vadiname brakonieriavimu? Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas pasakoja, jog sąvoka „brakonierius“ įprastai naudojama kasdieninėje kalboje. Inspektoriai juos vadina kur kas paprasčiau – pažeidėjais. „Tačiau yra paprasti pažeidimai, elementarūs trūkumėliai ir yra šiurkštūs pažeidimai. Tuos šiurkščius pažeidimus gal ir būtų galima priskirt prie brakonieriavimo“, – teigia A. Vaičiūnas. Anot jo, prie šiurkščių pažeidimų yra priskiriama medžiojimas esant neblaiviems, licencijų nepildymas, medžiojimas draudžiamu būdu (naudojant naktinio matymo taikiklius, tamsiu paros metu šviesos šaltiniais apšviečiant medžioklės plotus, taip pat ir medžiojimas iš transporto priemonių, bei kovinių, medžioklei neskirtų ginklų naudojimas, kilpų statymas ir t. t.). Gausu ir kitų nusižengimų, už kuriuos gali tekti sumokėti nemenkas baudas, pavyzdžiui, medžioklę neleistinose vietose, bei už kitų taisyklių reikalavimų nesilaikymą. „Man yra įstrigęs atvejis, kai vienas pilietis medžiojo iš transporto priemonės ir nušovęs gyvūnus jų net nepasiėmė. Jam tiesiog buvo atrakcija šauti į judantį taikinį. Toks nelabai suprantamas reikalas. Sunku paaiškinti, gal dėl sportinio intereso medžiojo“, – teigia A. Vaičiūnas.

Nelegali medžioklė – traktuojama kaip administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas. Bet jei padaryta labai didelė žala gamtai, tada gali būti traktuojama ir kaip nusikaltimas pagal BK 272 str. Dar vienu itin pelningu, tačiau kartais nelegaliu verslu tampa ir žūklė. „Mėgėjo žvejybos įrankis, paprastai sakant, yra viskas, kas baigiasi kabliuku: meškerė, spiningas, skritulys, plūdurėlis. Taip pat žvejams galima gaudyti ir vėžius su samteliais ar bučiukais, kiekvienam leistina po penkis vienetus. Tinklai, venteriai, ungurinės gaudyklės – yra verslinės žvejybos įrankiai, todėl naudoti juos mėgėjų žvejybos metu – draudžiama. Nustatyta tvarka leidžiama upeliuose verslinė migruojančių ungurių, ežeruose – seliavų, stintelių žvejyba tinkliniais įrankiais. A. Vaičiūnas pasakoja jog piliečiams laimėjus konkursą, pavasarį vykstant ungurių migracijai, ungurinės gaudyklės yra leidžiamos verslinės žvejybos tikslais. „Bet yra tokių asmenų, kurie, apsimeta turintys teisę žvejoti. Naudojant ungurinę gaudyklę neteisėtai, neturint reikiamų leidimų, nepaženklinus šio įrankio – ši veika tampa draudžiama veika ir traktuojama kaip šiurkštus mėgėjų žvejybos pažeidimas o įrankis – draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiu. Viskas priklauso nuo to kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį naudoja“. Panaši situacija vyrauja ir gaudant žuvis su tinklais. Utenos regione yra 1002 ežerai. 26 ežerai yra seliaviniai, kuriuose leidžiama žvejoti seliavas šiuo metu.

„Alkanieji“ brakonieriai

Tačiau sučiupus pažeidėją, dažnas iš jų nepripažįsta daręs pažeidimą ir puola teisintis, todėl gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai dažnai patenka ir į kurioziškas situacijas. A. Vaičiūnas prisimena, jog vienas pažeidėjas tikino, brakonieriavęs dėl maisto – esą daugiau neturi, ką valgyti, tačiau pareigūnams įtarimų sukėlė brakonierių kieme stovintis naujutėlaitis, kaip vėliau paaiškėjo, jų automobilis. „Molėtuose buvo toks atvejis, kai jaunuolis iš niekur nieko, užlipo ant liepto ir šovė į antis, bet nepataikė. Paklausiau, kam į tas antis šovei, atsakė, jog krykė, krykė, pradėjo nervinti ir šovė“, – apie keistus brakonierių pasiaiškinimus pasakoja viršininkas.

Neabejingi poilsiautojai

Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai žvejybos tinklus naudoja mokslininkai – jiems išduodami specialūs leidimai. Jie pasigavę po keletą žuvų, atlikinėja įvairius mokslinius tyrimus: nustatinėja vyraujančias žuvų rūšis, jų dydį bei vykdo kitus panašius tyrimus. Tačiau šis vaizdas dažnai išgąsdina ir niekuo dėtus, ramiai atostogaujančius poilsiautojus – šie pagalvoję, jog vyksta nelegali žūklė, ima aktyviai skambinti skubiosios pagalbos tarnyboms ir pranešinėja apie šiuos atvejus. „Iš tokių pranešimų tik kokia dešimta dalis pasitvirtina, tačiau, aš manau, toks poilsiautojų požiūris ir neabejingumas daug duoda naudos, taip pat ir informacijos viešinimas“. Gyvosios gamtos apsaugos viršininkas pastebi, jog Valstybinės aplinkos apsaugos tarnyboje yra įkurtas Pranešimų priėmimų centras (PPC), kuris perduoda informaciją Lietuvos mastu atitinkamai į tą regioną, iš kur yra gautas pranešimas. Taigi piliečiai, pastebėję su gyvąja gamta susijusių pažeidimų, apie juos pranešti gali tiesiog paskambinę į bendrąjį pagalbos centrą trumpuoju numeriu 112.

Reidai – pažeidimams mažinti

Nelegaliems medžioklės ar žvejybos atvejams mažinti, aplinkos apsaugos inspektoriai taip pat vykdo ir specialius reidus. „Jie vykdomi nuolat, turim pasidarę grafikus, mūsų skyriuje dirba 6 inspektoriai ir mes į gamtą išvažiuojam iki 30 kartų per mėnesį, beveik kiekvieną dieną, – teigia A. Vaičiūnas. – Tam, kad tuos reidus kažkiek susistemintumėm, paskelbiam tam tikros rūšies akciją, pavyzdžiui, akcija „Lydeka“ arba akcija „Medžiok saugiai“. Dabar, rudenį, prasidės akcija „Lašiša 2015“. Taigi vėl bus tiksliniai reidai, skirti pasižiūrėti, kaip upėse migruoja lašišos ir šlakiai, kontroliuoti, kad draudimo laikotarpiu niekas jų negaudytų“.

Aplinkos apsaugos inspektorių darbą gerokai palengvina ir moderni technika – tamsiu paros metu inspektoriai naudoja termovizorius – priemones, kurios reaguoja į šilumą, ir pažeidėjus padeda pastebėti bei nufilmuoti net esant itin prastam matomumui.

Sandra Stankevičiūtė

1067 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.