Home » Gallery » Aktualijos » NATO sąjungininkai uteniškiams demonstravo karinę techniką

NATO sąjungininkai uteniškiams demonstravo karinę techniką

NATO sąjungininkai uteniškiams demonstravo karinę techniką

„Kas čia vyksta? Tiek daug kareivių, gal karui ruošiatės?“ – praėjusį šeštadienį vieno iš Utenoje zujančių karių teiravosi garbaus amžiaus moteris. Nuraminta, kad kariai susirinko ne kariauti, atsiduso, dar nei vieno karo neišgyvenusi, jei pasiseks, gal ir neteksią.


Pėstininkų kovos mašina BRADLEY. Autorės nuotraukos

„Žinot, mano sūnus dabar tarnauja, jis – artileristas“, – NATO sąjungininkams aiškino ir septynis kilogramus sveriantį ginklą kilnojo vienas iš parodos žiūrovų.

K. Donelaičio gatvėje nusidriekusią karinių visureigių, šarvuočių, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir kitos karinės technikos koloną apgulė uteniškiai – pratybų „Geležinis kardas 2015“ dalyvių karinės technikos ir ginkluotės paroda suteikė galimybę ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti šiuolaikinę kariuomenės techniką, pabendrauti su Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Čekijos Respublikos ir Lenkijos kariais. Tarp parodos „eksponatų“ buvo tankas M1A2 „ABRAMS“, kariniai visureigiai HMMWV, daugiafunkcis sunkvežimis SISU, pėstininkų kovos mašina BRADLEY, šarvuotas transporteris ROSOMAK, priešlėktuvinės gynybos raketinis kompleksas STINGER, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema RBS, įvairūs kariniai sunkvežimiai, džipai.


JAV kariai prie tanko M1A2 „ABRAMS“

Didžiausios šiais metais kolektyvinės lauko pratybos Pabradės poligone tęsis ir šią savaitę, iki penktadienio. Jose dalyvauja per 2000 Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių.

Skelbiama, kad „Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų organizuojamų tarptautinių pratybų pagrindinis tikslas – treniruoti ir įvertinti šalių-sąjungininkių jungtinių karinių vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą ir pasirengimą vykdyti gynybines ir puolamąsias operacijas“. Per tarptautines pratybas „Geležinis kardas 2015“ naudojama daugiau nei 300 įvairios karinės paskirties transporto priemonių.


Britų karys

Pratybų metu „Utenos apskrities žinių“ redakcijoje lankėsi Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų kariai: kapitonas Vitalijus Zvonkus, seržantas Mindaugas Kolbinas ir vyresnysis leitenantas Vytenis Miliušas. Keletą jų minčių apie savo pasirinkimą ir šiuolaikinę kariuomenę pateikiame skaitytojams.

Ar kiekvienas Lietuvos jaunuolis turėtų paragauti šauktinio duonos?
V. Zvonkus
Be abejo. Kariuomenė suteikia vyriškumo, ir jaunuolis, paragavęs tos duonos, įgyja disciplinos pagrindus, kad vėliau galėtų siekti savo tikslų.

Girdime nuomonę, kad šauktiniai niekada nebus tokie motyvuoti kaip savanoriškai į kariuomenę ateinantys jaunuoliai.
Sunku komentuoti, apie tokius dalykus negalvojome. Kiekvienas karys, jei tarnauja savo šaliai, bus patikimas.

V. Miliušas
Tai yra neišmatuojami dalykai, tai neturi svorio ir tūrio. Patikimumas? Mes tikime, kad visi tarnaujantys tai daro nuoširdžiai. Kartais iš tikrųjų atrodo, kad žmogus nenori tarnauti, jam tai ne prie širdies, tačiau pabandžius, neretai nuomonė pasikeičia. Lietuvos kariuomenė yra moderni NATO kariuomenė, kuri vadovaujasi Vakarų civilizacijos ir Vakarų valstybių patirtimi. Ten yra geri draugiški santykiai, todėl nematome priežasčių, kodėl reikėtų vengti ir stengtis kažkaip atsiriboti nuo kariuomenės. Kaip tik reikėtų paklausti, ką aš galiu duoti savo valstybei. Patirtis, kurią jaunuolis gauna kariuomenėje praverčia ateityje, civiliniame gyvenime.


Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai: vyresnysis leitenantas Vytenis Miliušas, kapitonas Vitalijus Zvonkus ir
seržantas Mindaugas Kolbinas

Tarptautinėse pratybose bendraujate su kitų šalių kariais. Kokios jie turi patirties, ko iš jų mokotės?
M. Kolbinas

Tai labai priklauso nuo užsienio valstybės, pavyzdžiui, ar tai mūsų kaimyninių šalių, ar iš už Atlanto atvykę sąjungininkai. Ar tos kariuomenės auga kartu, kaip tarkime Latvijos kariuomenė, ar tai tos šalys, kurių kariuomenės stiprėjo ir neturėjo jokių nuosmukių.
Visos kariuomenės yra turėjusius tiek šauktinius, tiek profesionalius karius ir abu variantai visą laiką pasiteisindavo. Kai kuriose srityse reikalingi specialistai, kurių kaita nebūtų didelė. Tai toks darbas, kuriam reikalingas ilgesnis apmokymas.

Kuo domisi civiliai gyventojai per kariuomenės ir visuomenės susitikimus?
V. M. Žmonės domisi, ar sunku, ar patinka – grynai žmogiškų, paprastų klausimų, nelįsdami „į aukštus lygmenis“, teiraujasi, kaip apskritai gyvena kariuomenė. Labai džiugina, kad žmonės domisi ir klausia, kuo jie gali šiomis dienomis prisidėti. Jau keletą metų jaučiame padidėjusį visuomenės dėmesį kariuomenei, anksčiau tas požiūris būdavo gan skeptiškas. Maždaug, „ai, kas tu toks, kareivis – kasi apkasą ir bėgi…“ O dabar požiūris keičiasi, renginių, pratybų metu civiliai gali pamatyti kariuomenę iš arti.

Konkretūs pavyzdžiai turbūt geriausiai atskleidžia karių motyvaciją. Kaip jūs atėjote į kariuomenę?
M. K.
Aš esu profesionalas, kariuomenėje jau 14 metų. Kiek save pamenu, norėjau būti kariškiu, mano senelis buvo kariškis. Kai ateini žinodamas, kad tai tavo pareiga ir pomėgis, nekyla klausimų, kodėl reikia daryti tą ar aną. Stengiesi daugiau žinių gauti iš seniau tarnaujančių, paskui savo ruožtu žinias bandai perteikti kitiems.

Ar buvo šeimos raginimas tęsti senelio profesinę tradiciją?
Ne, tai buvo vidinis poreikis.

Buvo sunkių akimirkų, kai atrodė, kad daugiau nebeištversite reikalavimų, disciplinos?
Visada, iš pradžių, tik atėjus į kariuomenę, kol dar jaunas žalias ir gauni daug fizinio krūvio, atsiranda nuovargis. Ne nusivylimas – tiesiog greitai išeikvoji savo energiją, nes būni neišmokęs jos taupyti, todėl pratybos atrodo sunkios ir alinančios. Ištvermė ateina su patirtimi, jei klausai, ką tau pataria seniau tarnaujantys, pratybos būna įdomios ir laikas praeina greitai.

V. M. Jaunuoliai, kurie žada prisijungti prie karių savanorių ir ateiti į kariuomenę kaip profesionalai, neturėtų galvoti, kad ištvers pratybas ir laukti jų pabaigos. Tai yra gyvenimo dalis, gyvenimo būdas. Tam nėra nei pradžios, nei pabaigos. Man patinka tokia mintis: kas nugali priešą yra stiprus, kas nugali save yra galingas. Tie mokymai leidžia atrasti savo galimybių ribas.

Ką galėtumėte patarti abejojančiam, nepagražindami, bet ir neatbaidydami?
V. M.
Pirmiausiai šauna tokia mintis: jeigu abejoji, pabandyk ir padaryk. Tam yra skirtas laiko tarpas, tada ir bus galima apsispręsti. Tai investicija į save. Kaip rodo daugelio kariuomenių patirtis, tarnaudami jaunuoliai tampa komandos dalimi. Mano patarimas – pabandyti.

Kokios savybės reikalingos kariuomenei, kiek svarbus fizinis pasirengimas?
V. M.
Šiuolaikinėje kariuomenėje reikalingi įvairių profesijų žmonės, vienas gal mėgsta dirbti kompiuteriu, o kitas – sportuoti. Jei jaunuolis domisi įvairia literatūra – jis irgi ras savo vietą. Kariuomenė nėra vieno profilio darinys, tai nėra tik pėstininkai, jūrų ar oro pajėgos.
O savybės, kurias reikia ugdyti – tai drąsa, disciplina, tvirti moraliniai principai, tikėjimas tuo, ką darai.


Lietuvos kariuomenės karinis visureigis HMMWV

Kariuomenėje reikia ne tik greitai bėgti, bet ir mąstyti. Praleidę daugiau kaip 10 metų kariuomenėje, ar jaučiate, kaip ji pasikeitė?
M. K.
Yra didžiulis skirtumas, kaip buvo seniau ir kaip yra dabar. Pradedant tuo, kaip pasikeitė ginkluotė, technika.

V. Z. Tobulėja technologijos ir veiksmų tempas greitėja. Anksčiau kasdavome apkasus su kastuvėliais, šiuo metu naudojame techniką, o ateityje galbūt išvis nereikės apkasų – atveš bunkerį ir pastatys… Tobulėja ir keičiasi mūsų įgūdžiai. Paprastas pavyzdys: prieš 20 metų Lietuvos mokyklose pradėjo mokyti naudotis kompiuteriais. Šiuo metu išmanieji telefonai atlieka šią funkciją. Lygiai taip pat keičiasi ir kariuomenė.

V. M. Dabar Lietuvos kariuomenė yra profesionali ir lygiavertė NATO dalis.

Per pratybas daug užsienio partnerių atvyksta pas mus, daug Lietuvos karių važiuoja į užsienyje vykstančias pratybas. Mūsų kariai yra labai vertinami užsienio šalyse, užima vadovaujančias pozicijas.

Vakarų valstybių kariai mus vertina dėl to, kad, jų supratimu, esame užgrūdinti kovotojai. Mes neturime tokių ekonominių sąlygų kaip Vokietija ar Prancūzija. Bet nepaisant to, atliekame pareigą nesiskųsdami. Panašiai, kaip sportininkai, kurie atvyksta iš rajono ir nugali kolegą iš didmiesčio, kuris treniruojasi specialiame manieže.

Kariai iš principo yra panašūs. Kariuomenėje yra stiprus jausmas, kad esame vienos organizacijos nariai, nesvarbu, esi iš Latvijos, Didžiosios Britanijos ar Bulgarijos.

Ar nekilo abejonių dėl savo pasirinkimo?
V. Z.
Po teisybei, sunkiausi būna pirmieji metai, kai apima abejonės, bet jeigu persilauži, tampi tvirtas ir apsisprendęs. Yra žmonių, kurie blaškosi, nežinodami, ko nori. Mano manymu, jei atbūni kariuomenėje keletą metų, tampi pasišventęs, įsipareigojęs šiam dalykui. Mes nebeabejojame.

M. K. Kai ateina jaunas karys, jis gauna nemažą žinių bagažą, bet dar neturi patirties. Tada atsiranda dvejonė, ar gerai padarė – kas bus, jei pasielgs negerai, kitaip tariant – baimė suklysti. Bet jeigu neklysti – nepasimokai.

Kristina Sakaitė

1018 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.