Home » Gallery » Veidai » „Ar pas jus kada nors šviečia saulė?“ – klausė svečiai iš užsienio

„Ar pas jus kada nors šviečia saulė?“ – klausė svečiai iš užsienio

„Ar pas jus kada nors šviečia saulė?“ – klausė svečiai iš užsienio

Nuo lapkričio pradžios A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje savanoriaujantys prancūzė Anuel Cloarec ir ispanas Rafael Arnaiz juokaudami sako, kad čia, Lietuvoje, taip ir neprašvinta. „Čia pilka ir šlapia“, – sako saulės šviesos pasiilgusi Anuel. Važiuodama iš oro uosto į Uteną mergina stebėjosi tuščiais kaimais, neapgyvendintomis teritorijomis.

Kaip jiems sekasi gyventi čia, Utenoje, ką jie veikia laisvu laiku, ar susipažino su miestu, gal susirado draugų ir klausiame savanorių. Jie sako, dar tik pradedantys susipažinti su miestu. Beveik visą dieną darbuojasi bibliotekoje, todėl dar nelabai spėjo kur nueiti ar nuvažiuoti. Tačiau svečias iš Ispanijos liko sužavėtas gražiai tvarkomomis Utenos miesto vietomis, ežeru, tik sako: „Utenoje trūksta barų“. Mieste, kuriame gyvena Rafael, barą ar užeigą rasi kas kelis metrus.


Savanoriai ispanas Rafael ir prancūzė Anuel. J. Gudelienės nuotrauka
,,Buvau girdėjęs, kad lietuviai šalti žmonės, bet susidariau nuomonę, kad čia žmonės draugiški, linkę padėti“, – sako Rafael. Anuel nuomone, mes esame lėtesni nei prancūzai. Ji gyvenan Eymontiers mieste, kuris savo dydžiu prilygsta Utenai, bet ten žmonės kitokie, jie greitesni, energingesni. Tuo tarpu Rafael paprieštarauja Anuel nuomonei, nes mano, kad kiekvienas žmogus yra individualus. „Visur yra visokių“, – sako vaikinas. Kiek besididžiuodamas Rafael pasakojo, kad gyvena Ceutos miestelyje, iš kurio yra kilę garsiausi Ispanijos futbolininkai ir dabar minėtas miestelis turi net 30 futbolo komandų.

Aštuonis mėnesius čia žadantys dirbti savanoriai tikisi pažinti ne tik Uteną, bet ir jos apylinkes, kitus Lietuvos miestus, taip pat kaimynines valstybes. Labai knietėjo paklausti, ar nenuvylė lietuviška virtuvė, mūsų tradiciniai patiekalai? Jaunasis ispanas nustebino netikėtai pagirdamas lietuviškus cepelinus, bulvinius patiekalus. Tuo tarpu prancūzaitė stebisi, kad mes valgome daug majonezo, pas mus jis parduodamas kibirėliais, o Prancūzijoje majonezas fasuojamas tik tokiais kiekiais kaip pas mus dantų pasta. Bet viešnia iš Prancūzijos čia atrado ir jos skonį nustebinusių, jai patikusių varškės sūrelių. Rafael mėgsta sportuoti, savo gimtinėje praktikuoja lengvosios atletikos šaką – bėgimą, skundžiasi, kad čia net bėgioti šalta. Lietuvoje nusipirko šiltą striukę, tokių Ispanijoje net nėra. Nors savanoriai dar tik kelios savaitės gyvena čia, vis tik įdomu, ar jie įžvelgia skirtumų tarp mūsų tautiečių ir savo krašto žmonių. Mergina prisipažino, nustebo sužinojusi, kad 68 procentai lietuvių yra religingi, ji pati teigia esanti ateistė ir sako, kad prancūzų gyvenime religija nevaidina svarbaus vaidmens. Kalbant apie laisvalaikį, mergina sako, kad kaip ir visur, taip ir jos šalyje jaunimas mėgsta laiką leisti su draugais, sportuoti. Pašnekovė pasigiria būdama ketverių lankiusi karatė ir turinti geltoną diržą, dabar žaidžianti stalo tenisą. Teigia, mėgstanti skaityti ir savanoriaudama bibliotekoje jau pasiėmė skaityti knygą prancūzų kalba apie vaikų psichologiją, beje, ateityje planuoja skaityti ir anglų kalba. Vaikinas taip pat mėgsta skaityti elektronines knygas, dauguma jų – mistinės, fantastinės. Paskutinė jo perskaityta – lenkų rašytojo A. Sapkovskio knyga ,,Raganius“. Jis mano, kad mes, lietuviai, didžiąją savo laisvo laiko dalį praleidžiame namuose, o dėl viso to kaltas – blogas oras.

Nuo gruodžio mėnesio Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyks ispanų ir prancūzų kalbos kursai, užsienio kalbų mokys šie jauni savanoriai – Anuel ir Rafael. Jie mielai laukia visų, norinčių pasimokyti šių užsienio kalbų, arba tiesiog tų, kurie nori susipažinti.

Daiva Čepėnienė

869 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.