Home » Gallery » Aktualijos » Gyventojai apie mobilizaciją: „Kortelių sistemą jau pergyvenom…“

Gyventojai apie mobilizaciją: „Kortelių sistemą jau pergyvenom…“

Gyventojai apie mobilizaciją: „Kortelių sistemą jau pergyvenom…“


Autorės nuotraukos

Utenoje vėl pratybos – šįkart buvo tikrinama, kaip veikia civilinės institucijos ir įmonės paskelbus mobilizaciją. Tai pirmosios mobilizacijos pratybos per šalies nepriklausomybės laikotarpį. Mokymus organizavo Utenos rajono savivaldybės administracija su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Mokytasi, kaip apsaugoti svarbius miesto objektus, užtikrinti gyvybiškai svarbių dalykų – maisto bei vandens tiekimą. Pratybose dalyvavo AB LESTO Utenos regiono tinklo valdymo departamentas, UAB „Maxima LT“, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Šilinė“, Lietuvos šaulių sąjungos plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, UAB „Argus“ saugos tarnyba.


„Po karo miltų gaudavome pagal korteles“, – sakė Vanda

Pratybos vyko pagal scenarijų, kai Utenos rajone dėl atvykstančių pabėgėlių kyla nepasitenkinimas ir įtampa. Susidariusi situacija kelia paniką tarp gyventojų, iš parduotuvių šluojami maisto produktai, todėl apribojamas būtiniausių maisto produktų pardavimo kiekis. Parduotuvėje „Maxima X“ gyventojai pajuto pirmuosius mobilizacijos požymius. Ant parduotuvės durų paskelbtame sąraše nurodyta, kad galima nusipirkti po 1–2 kg miltų, makaronų, druskos, cukraus, beveik po pusę kilogramo mėsos ir žuvies konservų, 1 l aliejaus, 3 dėž. degtukų.


Policijos pareigūnų veiksmus koordinavo Utenos apskrities VPK viršininkas V. Vaiškūnas

Kai kurie gyventojai, pamatę, kad vyksta pratybos, o prie durų sustiprinta apsauga, apsisukę keliavo atgal, kiti ėjo apsipirkti. Pakalbintas jaunas vyras parduotuvėje sakė nesuprantąs, kas vyksta, be to, kruopų jam nereikia. „Jeigu iš tikrųjų kiltų karas, man atrodo, niekas nebeieškotų jokių produktų“, – sako uteniškis Klaudijus. Kita pirkėja vardu Vanda įsitikinusi, kad visas sąmyšis – dėl musulmonų. Ji nesutrinka, kad produktų parduodama ribotai – cukraus kilogramo užteksią per akis. „Žinau, kaip žmonės gyveno pokario metais. 1959 m. miltų gaudavome pagal korteles – man tai ne naujiena. O dabar irgi kai kurie gyvena taip skurdžiai, kad nereikia nei kortelių“, – savo pastebėjimais dalijasi garbaus amžiaus moteris. Paklausta, ar jaučiasi saugi, ponia Vanda prisipažįsta, kad ne visai – per televizorių vis išgirstanti nerimą keliančių naujienų. „Mano brolis partizanas žuvo už Lietuvos laisvę. Manau, kiekvienas turi kovoti už savo šalį, o ne ieškoti lengvos duonos kitose šalyse. Tiesa, mūsų kariai gerai parengti, ir mano giminėje yra kariškių“, – sako ji.


Sustiprinta Klovinių užtvankos apsauga

„Susiklosčius nepaprastajai padėčiai, labai tikėtina, kad pirmiausia tektų atsisakyti savitarnos ir grįžti į laikmetį, kai dalis, ar net visus produktus iš lentynų paduodavo pardavėjos. Taip užtikrinant jų kvotavimą, didesnę kontrolę, taip sumažinant chaoso, panikos ir riaušių parduotuvėje riziką“, – sakė UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. Po tragedijos Rygoje, kai griuvo parduotuvės pastatas, įmonėje kuriama krizių valdymo sistema, kad žmonės žinotų, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis.

Viena pratybų dalis – gyventojų aprūpinimas vandeniu įvykus avarijai geriamojo vandens tiekimo sistemoje. Pagal scenarijų vandens netenka Dauniškio mikrorajono daugiabučių gyventojai. UAB „Utenos vandenys“ direktorius Adolfas Juršys sako, kad susiklosčius tokiai situacijai su dabartine technika – vienu vandenvežiu – geriamu vandeniu galėtų aprūpinti 12 daugiabučių. Žmogui per parą privaloma pateikti ne mažiau 30 litrų vandens. „Esant didesniam poreikiui pasiskolintume pienovežius, pasitelktume ugniagesių techniką – yra daug galimybių. Realiai tokios praktikos, ačiū dievui, dar nebuvo, tik suteikdavome pagalbą kaimo ar sodų bendrijų gyventojams veždami vandenį į išdžiuvusius šulinius. Tiekimo avarijas mes likviduojame per 4–5 valandas – bet tai išskirtiniai atvejai. Kad visas kvartalas netektų vandens – tai būtų labai didelė avarija. Per mokymus stengiamės laikytis grafiko, kad nekiltų panikos ir nepatogumų, juk yra neįgalių žmonių, vaikų… Vandentiekis pažeidžiamas visame pasaulyje ir sunku numatyti, kokio masto avarijos gresia“, – sakė A. Juršys.


UAB „Utenos vandenys“ direktorius A. Juršys ir pratybų konsultantas A. Pudžemis

Tiesa, per mokymus prie kieme stovinčio vandenvežio daugiabučio gyventojai neplūdo nešini tuščiais indais. Direktorius pakomentavo: pratybos. Žmogus atsisuka čiaupą – vanduo bėga. O realioje situacijoje prie vandenvežio susidarytų eilės…


Pratybų stebėtojai plk. ltn. A. Mickus ir kpt. A. Šapalas

Pranešus, kad neva link Utenos juda dvi transporto priemonės su įtartinais asmenimis – keliuose pastatyti kontrolės postai. Kelių policijos pareigūnai tikrino krovininius automobilius, autobusiukus, ieškodami ginklų ir įtartinų asmenų. Saugomi svarbūs objektai: seniūnui gavus pranešimą iš Klovinių kaimo gyventojų apie įtartinus asmenis, sustiprinta apsauga prie Klovinių užtvankos – ją sugriovus vanduo užlietų beveik visą Utenos miestą.


Kelių kontrolės punktuose pareigūnai tikrino automobilius ir ieškojo pabėgelių

„Visi, išgirdę žodį mobilizacija įsivaizduoja, kad tai yra tik šauktinių kvietimas į kariuomenę. Tačiau viena iš jos dalių – civilinių institucijų mobilizacija, pasirengimas karo padėties įvedimui. Šios pratybos mums bus atskaitos taškas, – spaudos konferencijoje kalbėjo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Marius Jatautas. – Išanalizavę šias pratybas ir padarę išvadas, galėsime siūlyti rekomendacijas kitoms savivaldybėms. Labiausiai mus domina tai, kas veikia blogai. Svarbu, kad savivaldybė suprastų, jog viena nieko negali padaryti, reikia kitų institucijų: šilumos tinklų, policijos, taip pat aprūpinimo maisto produktais. Alkanas pilietis yra piktas pilietis…“ M. Jatautas pabrėžė, kad per pratybas svarbus pilietinis gyventojų ugdymas. „Dažnai girdime klaidingą klausimą: kur mums reikės bėgti paskelbus mobilizaciją? Tai neteisinga nuostata. Niekur nereikia bėgti, gyventojai turi eiti ir dirbti įprastus darbus, gyventi tuo pačiu ritmu…“ – sakė pratybų vertintojas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas sakė, kad situacija mobilizacijos pratybų metu buvo kontroliuojama tik rajono policijos pajėgomis, modeliuojama, kiek laiko tokių pajėgų užtektų.


Pratybų vertintojas M. Jatautas ir vadovas J. Slapšinskas

Utenos r. savivaldybės administracijos direktorius, pratybų vadovas Jonas Slapšinskas neskubėjo daryti išvadų ir vardinti mokymų spragų ir teigė, kad tam reikia ilgesnės analizės.

Kristina Sakaitė

858 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.