Home » Miesteliai » Niūronyse ne taip jau ir niūru…

Niūronyse ne taip jau ir niūru…

Niūronyse ne taip jau ir niūru…

Vytautas BAGDONAS

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „niūrus“ turi net keletą reikšmių. Niūrus žmogus – vadinasi jis blogos nuotaikos, suniuręs. Niūri aplinka – kelianti blogą nuotaiką, niūri diena – apsiniaukusi. Logiškai mąstant, ir Niūronių kaimo pavadinimas turėtų būti susietas su to žodžio reikšmėmis. Tačiau iš tikrųjų Niūronyse gyvena anaiptol ne niūrūs žmonės, sodžiuje vyrauja ne niūri, bet šviesi, giedra, graži aplinka, čia apsilankęs gali išsivežti teigiamų įspūdžių.
Ir dargi Niūronys ne šiaip sau paprastas kaimas, bet vietovė, turinti net du muziejus, gausiai lankoma, gerai žinoma ne tiktai Anykščių krašte, bet ir visoje Lietuvoje, netgi ir užsienyje.

Niuronys

Naminės duonos kepimo amatą puikiai įvaldžiusi Nijolė Kačkuvienė mielai savo patyrimą perduoda edukacinių programų dalyviams. 2008-aisiais ji pelnė „Lietuvos kaimo spindulio“ titulą / Vytauto Bagdono nuotraukos

 

Šiek tiek geografijos ir istorijos

Niūronių kaimas įsikūręs Anykščių seniūnijoje, už šešių kilometrų į šiaurę nuo rajono centro – Anykščių. Ribojasi su Stakių, Pavarių, Šeimyniškėlių, Paandrioniškio, Latavos, Sabaliūnų, Migdoliškio, Užupiečių, Gylių kaimais, Duobulės viensėdžiu. Vakarinę kaimo pusę užima Niūronių girelė. Vakariniu ir pietiniu Niūronių pakraščiu teka Šventoji, per šią vietovę atiteka ir kairysis Šventosios intakas – Varius.
Kaimas yra Niūronių seniūnaitijos centras. Priklauso Andrioniškio parapijai. Čia stūkso 38 sodybos su 67 gyventojais. Nuo 2011-ųjų yra keletas gatvių: Muziejaus, Žirgo, Klerkamiesčio ir Klemenso Trajecko gatvės.
1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, sodybų būta mažiau – 30, tačiau gyventojų skaičius gerokai lenkė dabartinį – tuomet gyveno 167 žmonės. Jau gilioje senovėje Niūronyse buvo randama geležies rūdos, tad čia gaminta lietuviška geležis. Kaip tų „rūdos“ laikų atminimas dar XX amžiaus pradžioje buvo išlikusi šiuose kraštuose itin populiari Rudokų pavardė. Nūnai Rudokų Niūronyse jau nebesutiksi, laikui bėgant, ši pavardė išnyko. Vietovės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. Tuomet Niūronys priklausė Burbiškio dvarui, čia buvo ponų labai mėgiami medžioklės plotai, gausūs laimikiais.
1949 metais kaimas prijungtas prie Jono Biliūno vardu pavadinto kolūkio. 1976 metais kolūkis prijungtas prie Elmininkų bandymų stoties eksperimentinio ūkio. Niūroniškiai čia darbavosi, kol 1992-aisiais ūkių era pasibaigė. Nėra Niūronyse stambių ūkininkų, tačiau vietiniai žmonės suranda darbų čia veikiančiuose muziejuose, išgyvena iš pasodybinių sklypų, kai kas laiko karves, augina kiaules ir netiesia rankų į pašalpas.

Niuronys-IPrie rašytojo Jono Biliūno gimtosios sodybos Niūronyse apsilankiusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė panoro atsigerti vandens iš kieme esančio šulinio

Jų atminimas gyvas

Kaimo gale, pamiškėje, yra tebeveikiančios kapinaitės. Čia palaidoti ir 1945 metų birželio 23 dieną NKVD kareivių ir stribų nukauti niūroniškiai partizanai: būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas, kovotojai Jonas Janukėnas, Jurgis Janiūnas, Vladas Maksimavičius, Kazys Žiukas ir kartu su partizanais buvęs Vermachto karys vokietis Liudvikas, kurio pavardės vietiniai žmonės nežinojo. Amžinojo poilsio gimtinės kapinaitėse atgulė ir 1946 metų vasarą žuvę partizanai Boleslovas Paškevičius-Balandis, Justinas Urbonas ir dar vienas nežinomas kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nukautų partizanų išniekintus ir išmestus pamiškėje kūnus artimieji sutvarkė, sudėjo į paskubomis sukaltus karstus ir paslapčiomis palaidojo. Jų amžino poilsio vietos visuomet buvo gražiai tvarkomos, prižiūrimos. 1990-aisiais partizanų šviesiam atminimui buvo pastatytas aukštas medinis kryžius. Lietuvos partizanų kapai Niūronių kapinėse įrašyti į Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Muziejininkai, pagerbdami partizanų atminimą, Niūronyse organizuoja vaikams ir jaunimui edukacinę programą „Ir tada buvo Žalgiris“. Čia, Niūronyse, buvo atkurta ir partizanų žeminė. Šioje vietovėje dokumentinius filmus apie pokarį kūrė Lietuvos, o taip pat Švedijos kino režisieriai.

Niuronys-VIIAmatų centre galima pasimokyti ir kalvystės amato, ir austi tautines juostas bei kitokių tradicinių amatų

Kur gyventa rašytojo Jono Biliūno

Važiuojant nuo Anykščių pusės, vos prasideda Niūronių kaimas, rodyklė atveda prie lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno gimtosios sodybos – Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus filialo. Šiame, tiesa, jau restauruotame, antrajam gyvenimui prikeltame name, prabėgo būsimojo rašytojo vaikystė, čia jis pargrįždavo namo iš studijų, darbų ir savo jaunystės metais. Sunkios ligos palaužtą anykštėną rašytoją priglaudė Zakopanės (Lenkija) kapinių žemė. Vykdant jo testamentą, rašytojo palaikai buvo perkelti į Anykščius ir palaidoti ant Liudiškių kalvos, Jono Biliūno žodžiais tariant, „kad matytų kapas sodžių kūdikėlis kur užaugau“. Rašytojo amžinojo poilsio vietą prie Anykščių puošia didingas paminklas, populiariai vadinamas „Laimės žiburiu“. Na, o Niūronyse rašytojo gimtojoje sodyboje veikia muziejus. Pirmoji ekspozicija čia buvo atidaryta 1959-aisiais. Dabar čia ekskursijų, pavienių turistų laukia įdomios pažintys, edukacinės programos, įspūdingi reginiai. Biliūnų sodybos aplinką puošia ir tautodailininkų Stasio Karanausko, Jono Tvardausko, Aleksandros Domarkienės bei kitų iš medžio sukurti stogastulpiai, išraiškingos medžio skulptūros, kuriose atgiję Jono Biliūno kūrinių personažai.

Niuronys-XI„Žirgelio“ šventėje visuomet atsiranda vietos ir etnografiniams kolektyvams, meno mėgėjų ir profesionalų pasirodymams

Muziejus „žirgelio“ garbei

Jeigu Jono Biliūno gimtąją sodybą-memorialinį muziejų daugiau lanko literatūros mėgėjai, šio rašytojo kūrybos gerbėjai, tai į kitą Niūronyse esantį muziejų plūsta pramogų, linksmybių pasiilgę, žirginiu sportu besidomintys. Niūronis visoje Lietuvoje ir už šalies ribų toli išgarsino nuo 1978-ųjų vasaros čia veikiantis Arklio muziejus. Šio muziejaus steigimo iniciatorius buvo tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorius Petras Vasinauskas, Anykščių krašte suradęs daugybę tos iniciatyvos palaikytojų ir pritarėjų. Pirmosios ekspozicijos tuomet buvo įrengtos darbščiam ūkininkui, Sibiro tremtiniui Klemensui Trajeckui kadaise priklausiusiuose pastatuose. Tiesa, tuomet, kai buvo steigiamas muziejus, tuos pastatus valdė Elmininkų bandymų stoties eksperimentinis ūkis. Ūkio vadovai mielai sutiko, kad būtent Niūronyse atsirastų toks unikalus muziejus: jį visokeriopai rėmė, rūpinosi visais muziejaus steigimo ir priežiūros reikalais. Šiuo metu muziejaus ekspozicija ir veikla plėtojama net vienuolikoje pastatų, taip pat Striukų ir Legų etnografinėse sodybose, perkeltose iš nykstančio Debeikių seniūnijos Dauneikių kaimo. Gausius asmeninius rinkinius Arklio muziejui padovanojo etnografas Povilas Jurkštas, miškininkai-kolekcininkai Jonas Gelaževičius, Antanas Stackevičius, kalvis Petras Gurskas ir daugybė kitų geros valios žmonių. Gausybė muziejinių eksponatų buvo surinkta ekspedicijose, kurių metu savanoriai aplankė daugybę šalies vietovių. Vienoje iš muziejaus klėčių vietą surado ir savamokslio medžio drožėjo iš Anykščių seniūnijos Vozgėlių kaimo Jurgio Kazlausko unikalūs darbai. 2012-aisiais metais Arklio muziejaus teritorijoje atidarytas Amatų centras, kuriame lankytojai gali susipažinti su kalvių, juvelyrų, audėjų, keramikų bei kitomis profesijomis, jų amato subtilybėmis. Ateityje Amatų centre dar labiau bus išplėtotos mokymo, konsultacijų, amatų demonstravimo ir kitos paslaugos, nes anykštėnai muziejininkai pradės įgyvendinti dar vieną projektą. Šių metų sausio pabaigoje Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė Veneta Veršulytė pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „Tradicinių amatų centro plėtra Anykščių rajono Niūronių kaime“. Bendra šio projekto vertė – 165 519 eurų, iš kurių net 140 691 euras – europinės lėšos.

 

Niuronys-VINeseniai už europines lėšas Arklio muziejuje įkurtas Amatų centras dar bus plečiamas, teiks dar daugiau paslaugų

Niuronys-VNiūronių kapinės, kuriose palaidotų Lietuvos partizanų atminimui pastatytas ąžuolinis kryžius. Šie partizanų kapai – Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas

Nuo pat Arklio muziejaus atidarymo dienos, nuo 1978-ųjų vasaros, Niūronyse kiekvieno birželio pirmąjį šeštadienį organizuojama respublikinė žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventė „Bėk, bėk, žirgeli!“, sutraukianti tūkstančius žiūrovų ir dalyvių. Niūronyse gausu lankytojų ir vasarą, ir žiemą. Čia yra „kur akis paganyti“ ne tiktai muziejinėse ekspozicijose, parodose. Daugelis mėgsta pasivažinėti ar pajodinėti arkliais. Tam yra skirtas specialiai įrengtas „Žirgo takas“, yra nemažas hipodromas. Niūronyse veikia net trys žirginio sporto klubai: „Origonas“, „Vitaras“ ir „Akela“. Išalkę gali paragauti įvairių aukštaitiškų valgių, kulinarinio paveldo patiekalų jaukioje kavinėje „Pasagėlė“. Arklio muziejumi besirūpinančio Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai mielai pasiūlys anykštietiškų suvenyrų, žinoma, „žirgelio“ tematika. Svečių poreikiams – įvairios edukacinės programos, tarp kurių ir labai populiari naminės duonos kepimo programa. Vienoje iš aukštaitiškų sodybų pasitiks maloniai besišypsanti duonos kepėja Nijolė Kačkuvienė, kuri 2008-aisiais pelnė „Lietuvos kaimo spindulio“ titulą. Kiekvienam – ir vaikui, ir suaugusiam, vietiniam muziejaus lankytojui ir iš toliau atvykusiam ji papasakos apie duonelės kepimo tradicijas, padės išsikepti prisiminimui po duonos kepalėlį. Naminės duonos kepimo paslaptis kitoje sodyboje muziejaus lankytojams atskleidžia Aldona Vasiliauskienė.

Paskaičiuota, kad kasmet Arklio muziejų Niūronyse aplanko apie 20 tūkstančių turistų.

Iš trijų Jonų Biliūnų telikęs tiktai vienas

Niūronyse ilgus dešimtmečius tarp populiariausių buvo ir Biliūnų pavardė. Netgi būta trijų Jonų Biliūnų. Vienas jų – žymus rašytojas Jonas Biliūnas. Dar vienas Jonas Biliūnas, pasirinkęs Žolyno slapyvardį, pokario metais Niūronyse organizavo partizanų būrį, kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, už tai kartu su savo bendražygiais paaukojo savo gyvybes. Dabar Biliūnų pavardė šiuose kraštuose jau retoka. Tačiau savo senelių ir tėvų statytoje, išpuoselėtoje troboje tebegyvena Jonas Biliūnas. Jis ne tiktai mielai pabendrauja su į jo kiemą retkarčiais užsukančiais ekskursantais, bet ir pasikinkęs arklį, svečius pavežioja, nuostabias Niūronių apylinkes aprodo…

 

 

 

Niuronys-III

Aukštaitiškoje Arklio muziejaus sodyboje Prezidentė Dalia Grybauskaitė mielai pabendravo su vaikais, dalyvavusiais naminės duonos kepimo edukacinėje programoje

Niuronys -IV

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija Arklio muziejaus aukštaitiškos sodybos kieme (2012 m. liepos 23 d.)

Niuronys-V

 

Niuronys-VI

 

Niuronys-VII – VIII

 

Niuronys-IX- X

Niūronys neįsivaizduojami be kiekvieną vasarą organizuojamos respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventės „Bėk, bėk, žirgeli!“

Niuronys- XI

 

1767 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.