Home » Gallery » Aktualijos » Alkoholizmo priežastys – ne skurdas ir ne bedarbystė

Alkoholizmo priežastys – ne skurdas ir ne bedarbystė

Alkoholizmo priežastys – ne skurdas ir ne bedarbystė

Daiva ČEPĖNIENĖ

Kiekvieną dieną išgirstame: sumušė, sužalojo, nužudė. Vienas už kitą kraupesnių įvykių mastas Lietuvoje verčia pagalvoti: kas dedasi mūsų žmonių sąmonėje ir kaip reikėtų su tuo kovoti? Statistiniais duomenimis per mėnesį Lietuvoje nužudoma apie 15 žmonių. Kas lemia žmonių nevaldomą agresiją? Ne retas norėdamas atsipalaiduoti, įveikti stresą ar palengvinti susiklosčiusią nepalankią situaciją gyvenime griebiasi taurelės. Bet ar alkoholis priemonė, galinti išspręsti problemas? Istorijos šaltiniuose rašoma, kad XIX amžiuje užkirsti kelią girtuokliavimui stengėsi M. Valančius, inicijavęs blaivybės sąjūdį ir kvietęs žmones telktis į blaivininkų gretas. Paplitęs girtavimas tuomet neigiamai veikė šalies ūkį, todėl buvo uždaromi bravorai. Valstiečiai neturėdami kur nusipirkti degtinės, sutaupė pinigų ir galėjo išleisti savo vaikus į mokslus ar nusipirkti geresnį padargą žemei dirbti. Dabar įvairios šalies institucijos su alkoholio vartojimu ir to pasekmėmis bando kovoti kurdamos įvairias prevencines programas ar įstatymus, ribojančius alkoholio pardavimą tam tikrose vietose. Tačiau su alkoholio vartojimu susijusių nelaimių skaičius nemažėja.
Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė Sabina Sirgedaitė teigia, kad alkoholizmas – tai visuomenės liga, o vaistų nuo priklausomybės nėra. Alkoholis turėtų būti prabangi, brangi ir nereklamuojama prekė, kurios kur panorėjęs nenusipirksi. ,,Kaip galime išgyventi neturėdami prabangios jachtos ar briliantų, taip turėtume mokėti gyventi ir be alkoholio“, – sako gydytoja. Su alkoholiu vis dar kovojame primityviais būdais: neapsikentusios vyrų girtavimo, drąsesnės moterys ryžtasi imtis veiksmų ir nutraukti santykius su girtaujančiu sutuoktiniu, tačiau ne visada šis būdas veiksmingas – dažnai žmonos nuskriaustą vargšą sūnelį į savo glėbį priima mama. Kaltindama save neva netinkamai auklėjusi, ne viską padariusi, bijodama galutinai sugriauti savo vaiko gyvenimą. Anot gydytojos, Lietuvos valdžios institucijų noras įvesti priverstinį gydymą vargu ar pasiteisins. Ir kuri institucija ims spręsti, kam reikalingas gydymas, o kam ne? Alkoholizmo priežastys – ne skurdas ir ne bedarbystė, nes į alkoholizmą įklimpsta ir prezidentai, ir gydytojai, ši problema aktuali kiekvienam socialiniam sluoksniui. ,,Pirmieji anoniminių alkoholikų grupės įkūrėjai Amerikoje Bilas ir Bobas taip pat buvo aukštuomenės atstovai, patys įklimpę į alkoholio liūną“, – pasakoja gydytoja psichiatrė. Tikslios statistikos apie tai, kiek žmonių turi priklausomybę alkoholiui, nėra, o jeigu ir yra, tai ji neatspindi tikrosios situacijos. Dažnas turintis bėdų vengia kreiptis į psichiatrą, bijo būti įrašytas į įskaitą, dėl to bus suvaržomos žmogaus galimybės įsidarbinti, vairuoti automobilį, turėti ginklą ir pan. Gydytoja S. Sirgedaitė teigia, kad alkoholizmui gydyti anksčiau savo praktikoje taikydavo tuomet populiarų, tačiau visiškai nešiuolaikišką gydymo būdą – torpedavimą. „Užkoduotas žmogus tam tikrą laiko tarpą gyvena baime ir laukimu, vaizdžiai tariant, nuo skambučio iki skambučio, o ilgai ir sunkiai išlaukęs kodo galiojimo pabaigos vėl įklimpsta į alkoholį“, – pasakoja gydytoja. Pagalbą žmogui, kuris nori suvaldyti alkoholizmo problemą gali suteikti anoniminių alkoholikų susitikimai, Minesotos programa, nes tik aklas žmogus gali suprasti aklą, taip ir alkoholiką gali suprasti tik tokią pačią patirtį turintis žmogus, todėl gydytoja teigia visada išklausanti ir nukreipianti pacientą, kuris nori suvaldyti alkoholizmą, į anoniminių alkoholikų grupes. Neretai mūsų visuomenės požiūris į nevartojantį alkoholio asmenį būna neigiamas, iš jo pasišaipome, patraukiame per dantį, betgi nesijuokiame iš to, kuris dėl savo sveikatos atsisako vartoti tam tikrų maisto produktų ar meta rūkyti. Gydytoja išreiškia tvirtą poziciją: ,,Alkoholis atneša pelną jo gamintojams, bet alkoholizmo sukeltų ligų gydymas valstybei kainuoja labai brangiai. Lietuvai reikėtų mokytis šią problemą spręsti iš tokios stiprios valstybės, kaip Norvegija, kurioje daug dėmesio skiriama sveikai vaikų mitybai skatinti, aktyviai dirbama tabako vartojimo prevencijos srityje, o švietimo sistema yra pripažinta geriausia pasaulyje“.
Savo patirtimi apie priklausomybę alkoholiui pasidalino uteniškis Algirdas, kuris tik pasiekęs dugną pripažino turįs problemą. Šiam vyrui padėjo anoniminių alkoholikų susitikimai ir bendravimas su savo likimo žmonėmis. Utenoje veikianti anoniminių alkoholikų grupė ,,Ąžuolija“ vienija per 30 panašaus likimo žmonių, kurių amžius nuo 22 iki 60 metų, tarp jų – ketvirtadalis moterų. Čia besirenkantieji kaip pagrindinį savo siekiamą tikslą įvardija – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę. Tačiau nenustatinėja medicininių diagnozių, neužsiima išblaivinimu, nerengia religinių apeigų, nesprendžia šeimos ar profesinių reikalų, nemoralizuoja, nesmerkia, netaiko medicininio gydymo, bet tiesiog padeda pasveikti išklausydami ir suprasdami savo likimo brolį ar sesę. Senbuviai, kurie jaučiasi pasveikę, susitikimus lanko rečiau. Algirdas gyvenime daug kartų klupo, stojosi ir vėl klupo. Pašnekovas neslepia, jis anoniminių alkoholikų grupės veteranas ir alkoholizmą įvardina kaip ligą, kuri palieka didžiules žaizdas tiek fizinei, tiek psichinei ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų sveikatai. Jei ankstesniais laikais alkoholizmas buvo paplitęs tarp 30–40-mečių, tai pastaruoju metu tai aktualu ir tarp jaunimo. Algirdas šia liga susirgo paauglystėje, būdamas vos 15–16 metų, visiškai priklausomas tapo 18–19 metų. Alkoholį vartojo 25 metus, paskutinis ,,lašas“ vyro gyvenime buvo tada, kai suprato nebenorįs gyventi ir buvo visiškai prasigėręs. ,,Išgėręs jautiesi drąsesnis, lengviau bendrauji, bet tai yra saviapgaulė. Alkoholis klastingas priešas ir žmogus bejėgis prieš jį. Alkoholizmas gali būti paveldimas, bet didelę įtaką daro aplinka, tinkamo pavyzdžio šeimoje nebuvimas, vienišam ir niekam nereikalingam žmogui visada lengviau paslysti, kaip nutiko ir man. Tik tada, kai pripažįsti esąs bejėgis ir nebevaldantis savo gyvenimo, pradedi ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą. Kol nepripažinau problemos buvo daug nuopuolių ir praradimų. Praradau viską: šeimą, darbą, likau visiškai vienas“, – skausminga patirtimi dalinasi Algirdas. Po daugelio metų sveikimo ir atkryčių, vyras sukūrė antrą šeimą ir susilaukė sūnaus, tačiau ir vėl paslydo. Pagalbos ranką vyrui ir vėl ištiesė anoniminiai alkoholikai. Algirdas nekritikuoja nei medikų, nei kitų sričių specialistų, padedančių įveikti alkoholizmą – ir pats yra kreipęsis pagalbos į medikus, bet teigia, kad susitikimai su panašaus likimo žmonėmis jam sveikti padėjo labiausiai. Šiandien Algirdas gyvenimą mato kitaip, problemas jau sprendžia be stikliuko pagalbos.
Vasario 13 dieną, 12 valandą kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ vyks Utenos anoniminių alkoholikų grupės „Ąžuolija“ veiklos pristatymas. Čia galės ateiti visi tie, kam ši problema pažįstama.

1107 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.