Home » Gallery » Verslas » „Antalgės paukštyno“ kiaušinių prekybos centre nenusipirksi

„Antalgės paukštyno“ kiaušinių prekybos centre nenusipirksi

„Antalgės paukštyno“ kiaušinių prekybos centre nenusipirksi

Birutė ZABUKIENĖ

Kokios mintys uteniškiams kyla išgirdus minint UABAntalgės paukštynas? Ko gero, žmonės geriau žino ne pagrindinę bendrovės veiklą, o pagalbinį versliukąšakočius. Kur slypi skonio ir populiarumo priežastis?

IMG_0130Konditerijos cecho vedėja D. Mackonienė į darbą važinėja iš Utenos / Birutės Zabukienės nuotraukos

Šakočių kepimo recepto vedėja neišduoda

Kaip pasakoja „Antalgės paukštyno“ direktorius Henrikas Bocenskas, produktų normos šakočiams kepti ir receptūros patvirtintos, jų laikomasi, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba konditerijos cechą tikrina du kartus griežčiau nei višteles. Pasak direktoriaus, nėra tikslo apgaudinėti pirkėjo: kiek priklauso cukraus, grietinės, kiaušinių ir kt. produktų, tiek jų ir dedama į šakočiams kepti skirtą tešlą. Daugiau nei per dešimtį metų tikrintojai neužfiksavo jokių receptūros pažeidimų. Sodria liaudiška kalba direktorius porina: „Išlaikome receptūrą, nenugnybame, kepėjos tikrai produktų nenešioja, jos neblogai uždirba, saugosi ir „šposų“ nedaro“. Kaip pasakoja konditerijos skyriaus vedėja Danutė Mackonienė, daugiausiai šakočių kepama pagal užsakymus, nors nemažai jų iškeliauja į parduotuves. Paklausa ypač padidėja prieš šventes, vestuvių ir krikštynų sezonu. Praūžus didžiosioms metinėms šventėms, tikėtasi, kad sausio mėnuo bus „tuščias“, bet taip nenutiko – ir pošventiniu laikotarpiu žmonės nori šakočių. „Receptūros neišduosiu“, – šypsosi vedėja ir patikina, kad šakočiai kepami iš aukštos kokybės produktų. Kažkada mūsų senoliai šakočius kepdavo ant atviros ugnies, ugnį kurstydavo malkomis, o veleną sukdavo rankomis. „Antalgės paukštyno“ konditerijos ceche šakočiai kepami elektrinėse krosnyse, elektra suka veleną, bet be rankų darbo neapsieinama: kepėjos nuolat pila tešlą, kad šakotis storėtų. Sakoma, kad perpjovus šakotį galima nustatyti, kiek kartų buvo pilta tešla. Paprastai šakočiai būna trijų dydžių: sveria pusę kilogramo, kilogramą ir pusantro kilogramo. Paklausiausi – mažesni. „Jei trys kepėjos kepa po tris puodus, per dieną iškepame iki 100 kg šakočių – tokie mūsų pajėgumai“, – pasakoja vedėja. Konditerijos ceche buvo planuota kepti vaflius ir skruzdėlynus, bet paskaičiavus išlaidas buvo nuspręsta – per brangu. Pelningiausi – šakočiai ir tinginiai. Daugiausia tinginių užsako prekybos centras „Maxima“. Tinginiai vežami į Kauną, ten centralizuotai paskirstomi, tad Utenos „Maxima“ jie pasiekia ne iš „Antalgės paukštyno“, o iš Kauno. Tiek tinginiai, tiek šakočiai – tik pagalbinis paukštyno verslas. „Sumokėjus mokesčius, atlyginimus, lieka pelno. Ne pulkai, kaip žmonės sako, bet dėl pelno ir dirbame. Jei neuždirbsi – kam kepti?“ – svarsto direktorius.

IMG_0133Fermoje – 4 tūkst. paukščių

Kiaušiniai – perinimui

Nors šakočių kepimo paslapčių vedėja neišduoda, bet vieną iš sudėtinių dalių, kiaušinius, naudoja „savus“, t. y., „Antalgės paukštyno“. Bendrovės pastatai išsimėtę per tris rajonus: Utenos, Anykščių ir Molėtų. Pasak direktoriaus, pastatai seni, bet įranga juose – nauja: sumontuota ventiliacija, kompiuterizuotas šėrimas, girdymas, kiaušinių surinkimo linija ir kt. Juose įkurdinta apie 120 tūkst. paukščių. Direktorius vaizdžiai nupasakoja ciklą: Švedijoje arba Olandijoje perkami vienadieniai viščiukai (vienas kainuoja apie 3 eurus), bendrovės padaliniuose „jaunimas“ auginamas iki 20 savaičių, tuomet išvežiojamas po paukštynus, tarp jų – ir Antalgę. Suformuojamas vadinamasis tėvinis pulkas: veislinės vištos auginamos ne mėsai, o dėl kiaušinių. Tėviniame pulke dešimčiai vištelių tenka vienas gaidys. Fermoje, kurioje yra 4 tūkst. vištų, gyvena 400 gaidžių. „Gaidžiai turi būti aktyvūs, sveiki, nešlubi, nenutukę – tik tokie gaidžiai gali atlikti savo funkcijas“, – juokiasi Antalgės ir Avižienių paukščių fermų vadovė Gražina Paukštienė. Kiaušinius vištelės pradeda dėti būdamos maždaug 22 savaičių amžiaus. Antalgėje nėra „žaliuosius“ gąsdinančių vištų gardų – vištos gyvena laisvos ant kraiko, kiaušinius deda namelyje. Aktyvaus kiaušinių dėjimo ciklas trunka 35–38 savaites. Kad vištos būtų dėslios, joms reikia sukurti pavasario sąlygas: 20 laipsnių šiluma ir ilga diena, tad elektra būna įjungta 14–15 valandų per parą. Juk ir laukinėje gamtoje paukščiai atbunda pavasarį. Kaip pasakoja direktorius, vieno kiaušinio kaštai didžiuliai – jis kainuoja beveik 30 centų. Bet kiaušiniai skirti ne maistui: veislinės vištelės deda inkubacinius kiaušinius, iš kurių perinami mėsiniai viščiukai. „Geresnių kiaušinių Lietuvoje nerasite: jei paukščių lesale bus daug „chemikalų“, jų bus ir kiaušiniuose, o tuomet iš kiaušinių neišsiris viščiukai“, – sako direktorius. Perinimui skirtas kiaušinis turi sverti ne mažiau 59 g, o jaunos vištelės deda mažus kiaušinius – vadinamieji nestandartiniai kiaušiniai parduodami žmonėms ir jų galima nusipirkti paukštyno parduotuvėlėje. Vištos gyvenimas trunka apie 60 savaičių. O tuomet? „Atvažiuoja lenkai ir pasiima, – atsakė direktorius. – Nereikia išradinėti dviračio. Mokslininkai paskaičiavo optimalias sąlygas, lesalo normas ir sudėtį. Nesilaikysi to – neturėsi naudos“.

IMG_0140Paukštyno vedėja G. Paukštienė ir direktorius H. Bocenskas

Galvos skausmas – darbuotojų stoka

Didžiausias galvos skausmas UAB „Antalgės paukštynas“ direktoriui H. Bocenskui – darbuotojų trūkumas. Direktoriaus nuomone, situaciją blogina socialinės pašalpos. Kaip pavyzdį jis pasakoja situaciją: socialines pašalpas gavo tėvas, mama, dukra. Mama įsidarbino paukštyne, gavo pirmą algą – 270 eurų, bet kitiems šeimos nariams pašalpos buvo sumažintos. Vidury dienos atvažiavo vyras ir pasiėmė žmoną iš darbo. Kam dirbti? Geriau visi sėdės namuose ir pajamų gaus tiek pat. „Socialinių pašalpų gavėjai įsivažiuoja į tokius bėgius, ir jiems gerai. Tai kas protingas, o kas kvailas?“ – klausia direktorius. Kad ir kaip būtų keista, daugiausia darbuotojų važinėja iš Utenos. Pasak padalinio vadovės Gražinos Paukštienės, dirbančios bendrovėje 20 metų, keletas darbuotojų dirba nuo seno, tačiau darbuotojų kaita didelė. Pagrindinė problema įvardijama nesunkiai – alkoholis.

3634 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Comments (5)

  1. uteniškė sako:

    Pasakius A reikia pasakyti ir B. Ypač dėl paskutinės straipsnio dalies. 1) situaciją blogina pašalpos. O kas kaltas, kad mūsų valstybėje pašalpa neretai didesnė už darbdavio mokamą algą? Gi žmonės skaičiuoti moka: ar jam dirbti už 270 eurų ir iš tos sumos dar „atriekti“ kelionės į darbą išlaidas, įsidėti pietus ir pan., ar gaunant pašalpą, būti namie su vaikais, virti namiškiams pietus ir nepatirti bent jau kelionės į darbą išlaidų; 2) yra ką pamąstyti ne tik darbdaviui: ar 270 eurų alga (mažiau nei oficialus minimumas!) žmogui leidžia bent jau minimaliai išgyventi: susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto, į mokyklą išleisti vaikus ir t. t. 3) iš šios darbovietės išėjo ne vien alkoholikai. Jokia paslaptis, kad atlyginimai čia vėluoja po 2-2,5 mėn. O mokesčių mokėjimo, paskolų, mokyklinių išlaidų niekas neatideda. Tad ar ne viena iš pagrindinių problemų – nesiskaitymas su žmogumi ir darbdavio godumas?

  2. na sako:

    anksciau buvo labai skanus Antalges sakociai, o dabar jau ne tokie, gal jau ir jie pradejo deti kazkokius negerus riebalus, nes burnoje veliasi, nors anksciau pirkdavom tik Antalges, o dabar sventems jau geriau kazka savo kepame, nes nebeliko to skaniojo Antalges sakocio…

  3. Joana sako:

    Is tikro ten ir kolektyvas nedraugiškas.Ypč Grazina.Skundikė skundzia direktoriui kaip ismanydama bile kaip tik kad butų blogai zmogui.Direktorius ja tiki bet reliai neziuri kaip yra.

  4. Gavo pirmą algą – 270 eurų :(

  5. Kepurė pas dirėktorių daugiau kainuoja Aleksoto turguj, nei jo darbuotojo malga, minima straipsnyje. Total košmar ant paUtenas :(

Komentuoti: Labaij Gera Alga Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.