Home » Nelaimės » Utenos apskrityje dega nevalomų kaminų suodžiai, o nuo jų ir pastatai

Utenos apskrityje dega nevalomų kaminų suodžiai, o nuo jų ir pastatai

Utenos apskrityje dega nevalomų kaminų suodžiai, o nuo jų ir pastatai

Vien per praėjusią parą tris kartus, o nuo 2016 m pradžios 41 kartą Utenos apskrityje ugniagesiai vyko gesinti gaisrų, kilusių dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių.

Vasario 8 dieną 15.00 val. Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Klykūnų kaime dega pirtis. Utenos APGV Anykščių PGT ugniagesiams atvykus, aplink pirties dūmtraukį  degė dailylentės. Gaisro metu apdegė aplink dūmtraukį apie 1 kv. m medinių dailylenčių. Gaisro priežastis krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai. Tą pačią dieną Utenos rajono Sudeikių seniūnijos Sudeikių miestelio Klevų gatvėje, 2-jų aukštų mūrinio namo dūmtraukyje degė suodžiai. Vasario 9 dieną  Utenos miesto Parko gatvėje taip pat  degė suodžiai gyvenamojo namo dūmtraukyje.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Suodžiai dūmtraukiuose dega neišvalytuose dūmtraukiuose, o tai būtina atlikti prieš kūrenimo sezoną ir kartą į ketvirtį jo metu, pvz. : spalio mėn. – prieš kūrenimą ir sausio mėn. – po 3 kūrenimo mėnesių ir t.t. (pagal Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles). Todėl  neišsivaliusius dūmtraukių ugniagesiai ragina tai atlikti nedelsiant ir primena svarbiausias priešgaisrinio saugumo taisykles, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.

Paprastai šildymo įrenginį pastate sudaro krosnis, židinys, centrinio šildymo katilas ir prie jo prijungtas dūmtraukis. Nuo to, kaip įrengtas ir iš kokių medžiagų pagamintas dūmtraukis, priklauso ne tik šildymo sistemos efektyvumas, bet ir jo saugumas.

Dažniausiai užsidega dūmtraukiai, prie kurių prijungti kietojo kuro centrinio šildymo katilai, dirbantys dujų generacijos principu, molinės krosnys arba atvirojo tipo židiniai. Tokie įrenginiai, ypač kietojo kuro katilai, dirbantys dujų generacijos principu, nesukelia aukštos temperatūros, todėl ant dūmtraukių vidinių sienelių susikaupia suodžių sluoksnis. Susikaupę suodžiai dūmtraukyje mažina trauką, kūrenimo įrenginius padaro neefektyvius. Kadangi dūmtraukyje nėra aukštos temperatūros, todėl šis suodžių sluoksnis ilgainiui virsta derva, kuri nuo nedidelės kibirkšties gali užsidegti. Taip kyla suodžių užsidegimų dūmtraukių viduje. Tokio gaisro metu dūmtraukyje temperatūra gali siekti net iki 1 100 laipsnių. Dėl šios priežasties, degant suodžiams dūmtraukio viduje, (maždaug po 20 min. ir daugiau nuo užsidegimo pradžios) įkaista ir dūmtraukio išorinis paviršius. Taip susidaro palankios sąlygos užsidegti pastato degioms konstrukcijoms, kurios tiesiogiai liečiasi su dūmtraukiu. Dažniausiai tai pastato aukštų perdangos degios konstrukcijos, degios stogo konstrukcijos. Pirmiausia, kad nekiltų tokių gaisrų, dūmtraukiai pastatuose turi būti įrengti taip, jog prie jų nesiglaustų degios pastato konstrukcijos. Atstumai nuo minėtų konstrukcijų iki dūmtraukių turi būti apie 25 cm. Pastatuose, kurių stogo danga degi (bitumas, šiaudai, nendrės, medinės čerpės), įrengti dūmtraukiai turi turėti kibirkščių gaudiklius, tai dūmtraukio viduje įrengti tinkleliai, kurių akutės nedidesnės kaip 15 x 15 mm. Įrengiant naujus dūmtraukius iš pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus, apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Pastatų palėpėse mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti, toks dūmtraukio apdirbimas leidžia lengviau pastebėti atsiradusius įtrūkimus ir nesandarumus. Negalima pamiršti, kad dūmtraukį, kaip ir automobilį, reikia prižiūrėti ir valyti jo viduje susikaupusius suodžius. Iš dūmtraukių ir krosnių suodžiai turi būti valomi prieš šildymo sezoną, o jo metu nerečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tai numato Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, o už šių taisyklių nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė skiriant baudą nuo 7 iki 72 Eur. Suodžiams valyti šildymo įrangos salonuose yra parduodami specialūs šepečiai. Prie jų viršutinės dalies tvirtinamas lynas arba virvė, prie kitos – svoris. Tokie šepečiai, kaip ir dūmtraukių vidus, yra įvairių formų bei dydžių. Pastatuose įrengiant kietojo kuro šildymo įrenginį (krosnį, katilą, židinį) reikia išlaikyti atstumus nuo minėto įrenginio iki degių pastato konstrukcijų (nemažiau 25 cm, o kai kuriais atvejais ir daugiau). Taip pat atstumai nuo pakuros iki priešais esančių degių pastato konstrukcijų ir iki kitų degių daiktų (pvz., baldų) turi būti ne mažesnis kaip 1 250 mm. Šie atstumai taip pat yra nurodyti Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse. Degias pastato grindis po šildymo įrenginio pakuros durelėmis reikia apsaugoti nemažesniame kaip 700 x 500 mm plote nedegia medžiaga. Eksploatuojant šildymo įrenginius draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros; kūrenti esant atidarytoms pakuros durelėms; naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti; palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius ir leisti jas prižiūrėti mažamečiams vaikams; neglausti ir nedžiovinti degių medžiagų prie ir ant karštų įkaitusių krosnių (ypač prie senų krosnių koklinių šildymo sienelių). Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti nearčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Dažnai gaisrai pastatuose įrengtose katilinėse kyla dėl to, kad žmonės išvalytus pelenus, kurie būna dar neatvėsę, iš krosnių ar katilų supila į degius indus (polietileno maišus, plastikinius indus ar konteinerius) ir juos palieka katilinėje. Jeigu gaisro išvengti nepavyksta, tai jam kilus gyventojai turėtų skambinti tel. 112.

Utenos apskrities PGV informacija ir nuotrauka

1041 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.