Home » Gallery » Aktualijos » Mokytojų streikas: iš didelio debesies – mažas lietus

Mokytojų streikas: iš didelio debesies – mažas lietus

Mokytojų streikas: iš didelio debesies – mažas lietus

Birutė ZABUKIENĖ

Vasario 15 dieną šešios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (pagaliau susivienijo) pedagogus pakvietė atvykti į Vilnių ir dalyvauti protesto akcijoje „Išgyventi. Negalima emigruoti“. Į akciją atvykstantys pedagogai buvo raginami atsigabenti lagaminus, kurie simbolizavo žemą darbo užmokestį ir emigracijos problemas. Savaitę prieš neterminuotą streiką vykęs renginys buvo įspėjimas valdžiai dėl rimtų mokytojų ketinimų. „Mums sako: vaikų – per mažai, jūsų – per daug, pinigų nėra. Bet kai iš Lietuvos emigravo Vilniaus ir Kauno miestai kartu sudėjus, nei Seimo narių, nei valdininkų nesumažėjo. Todėl mes sakome – nenorime emigruoti, norime oriai gyventi savo tėvynėje“, – buvo rašoma mitingo plakate. Vasario 19 d. švietimo profesinių sąjungų atstovai susitiko su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi, bet abi puses tenkinančio sprendimo rasti nepavyko. Profsąjungos paragino pedagogus imtis drastiškų priemonių: vasario 22 dieną prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas. Net ir pirmąją streiko dieną abi pusės, vyriausybė ir profsąjungos, bandė rasti kompromisą – nepavyko. Pasak profsąjungų, streikai rengiami dėl to, kad šalies valdžia nesvarsto prioritetinių klausimų – mokinio krepšelio dydžio atstatymo į ikikrizinį laikotarpį ir vaikų skaičiaus mažinimo klasėse ir darželių grupėse. Anaiptol ne paskutinėje problemų eilėje rikiuojasi mokytojų algos. Mokytojai reikalauja darbo užmokesčio didinimui nuo rugsėjo 1 d. rasti 18 mln. eurų. Vyriausybė teigia, kad tai neįmanoma ir siūlo pasitenkinti 5 mln.
Švietimo profsąjungos internetinėje svetainėje skelbiama ekonomisto N. Mačiulio lentelė apie mokytojų atlyginimus Europoje – mokytojų atlyginimai Lietuvoje yra mažiausi Europoje.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad situacija ne tokia pesimistinė, kaip skelbia profsąjungos. Nors mokinių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 40 proc., lyginant su 2012 m. mokinio krepšelis išaugo 5,7 proc., vidutinis mokytojų atlyginimas išaugo 9,3 proc . Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos pedagogo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Mokytojo atlyginimas priklauso nuo turimų pamokų skaičiaus, stažo, kvalifikacijos. Daugiau kaip pusė mokytojų turi 18-27 pamokas per savaitę. 18 pamokų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 eurų iki 952 eurų. Turintis 27 pamokas – atitinkamai nuo 777 eurų iki 1350 eurų per mėnesį. Mokytojai gali turėti 36 pamokas per savaitę. Tik viena bėda – trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, o dešimtadalis mokytojų turi mažiau nei 9 pamokas. Mažėja mokinių – trūksta darbo. Švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama į mokytojų reikalavimus mažinti vaikų skaičių, pasitelkia statistiką: vaikų klasėse nedaug. Vidutiniškai vienam Lietuvos mokykloje dirbančiam mokytojui tenka 10 mokinių. Vidutiniškai mažos kaimo pagrindinės mokyklos mokytojas moko 5 mokinius. Tokia yra SMM pateikiama statistika. Tik kur Utenoje rasi mokyklą, kurios klasėje nesėdėtų bent 20 mokinių…
O kokia situacija dėl streikų Utenos regione? Gretimame Anykščių rajone vasario 22 d. streikavo dvi mokyklos: Antano Vienuolio progimnazija ir Jono Biliūno gimnazija. Abi ugdymo įstaigos mokyklų tinklapiuose paskelbė informaciją apie dalyvavimą streike – abiejose mokyklose streikas tęsis dvi dienas. Zarasų rajono savivaldybė paskelbė, kad neterminuotame pedagogų streike dalyvauja Dusetų Kazimiero Būgos ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos ir Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos pedagogai. Utenos ir Ignalinos rajonuose streikavo po vieną ugdymo įstaigą: Utenoje – Dauniškio gimnazija, Ignalinoje – Česlavo Kudabos progimnazija.
SMM skelbia, kad vasario 22 d. pedagogai streikavo 43 savivaldybėse, 233 švietimo įstaigose. Iš viso streikas apima 9,81 proc. švietimo įstaigų, o streiką paskelbusiose ugdymo įstaigose streikuoja ne visi pedagogai.
Ar iš tiesų mokytojų situacija tokia sudėtinga? O gal tokiu keliu derėtų eiti kitų profesijų žmonėms? Ar streikas – tinkama priemonė pasiekti tikslą? Ką apie mokytojų streiką mano uteniškiai?

IMG_0105

Danguolė Mačionytė, Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktorė
Jau trylika metų nebedirbu mokykloje, turbūt sistema keitėsi, bet žinau, kad mokytojo atlyginimas priklauso nuo to, kiek jis turi pamokų. Aš galiu palyginti su socialinių darbuotojų ar gydytojų atlyginimais. Socialinis darbuotojas gauna etatinį atlyginimą, neretai klientų jis turi daugiau, nei priklauso pagal normatyvą, o atlyginimą gauna daug mažesnį už mokytojo. Lygindama gydytojo ar socialinio darbuotojo užmokestį, sakyčiau, kad streikuoti turėtų gydytojai ar socialiniai darbuotojai. Nepritariu mokytojų streikui, tiksliau, nei reikalavimams, nei jų pasirinktai protesto formai. Visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams reiktų keisti darbo užmokestį, ne tik mokytojams – visi „biudžetininkai“ gyvena sunkiai, su mažais atlyginimais, bet mokytojų atlyginimai – ne patys mažiausi. Mokytojo darbas sunkus ir atsakingas, bet socialinis darbuotojas dirba pavojingą ir psichologiškai sunkų darbą. Suprantu, kad ne visiems mokytojams užtenka pamokų, bet jei dirba pilnu krūviu – atlyginimas neblogas. Socialinio darbuotojo atlyginimo vidurkis gerokai mažesnis. Lietuvoje situacija ir taip sudėtinga, kam ją dar aštrinti? Manau, kad mokytojai nestreikuoja, jei mokykloje gera atmosfera. Jei kolektyvas „susiskaldęs“ – palanki terpė streikams. Gali būti ir taip: jei streikuoja, santykiai su mokyklos vadovu nėra geri.

IMG_0111

Asta Gaižutytė, Utenos kolegijos studentė
Sunkus ir atsakingas mokytojo darbas. Aš galvoju, kad mokytojai – kaip antri tėvai. Jei vaikas kažko negauna šeimoje, jis tikisi to iš mokytojų. Mokytojų darbas sunkus emociškai, reikia būti ne tik psichologu, bet kartu išmanyti dėstomą dalyką. Mokytojų reikalavimai pagrįsti, jų darbas reikalauja kvalifikacijos, už kurią turi būti atitinkamai atlyginta. Visi, aišku, nori gerų atlyginimų, bet mokytojo darbas sudėtingesnis, nei daugelis „paprastų“ darbų.

Lilija Jovarienė, the directress of Local Lore Museum of Utena
Lilija Jovarienė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė
Lyginant pedagogų ir muziejaus darbuotojų atlyginimus – ką čia ir bešnekėti. Kultūros darbuotojų atlyginimai – tik pusė vidutinės pedagogo algos. Vidutinis muziejininko darbo užmokestis – 565 eurų neatskaičius mokesčių. Bet mes matome teigiamus pokyčius, atlyginimai mažais žingsneliais didėja. Juk darbuotojai gali užsidirbti papildomai – užsiimti individualia veikla, vesti ekskursijas. Mokytojai taip pat gali ieškoti galimybių užsidirbti papildomai. Streikas – tikrai ne geriausia protesto forma. Mokytojų streiką vertinu taip: mokytojai parodo nepasitenkinimą esama situacija. Manau, kad profsąjungos turi tartis su ministerija ir vyriausybe. Muziejininkai problemas išsakome Muziejų asociacijai, kuri ir kreipiasi į ministeriją – mes profsąjungų neturime. Juk „neišspausi“ iš savivaldybės ar valstybės nerealių dalykų.

IMG_0114

Bronislava Lazdynienė, pensininkė
Užauginau tris vaikus. Kol jie buvo maži, „valdiško“ darbo dirbti negalėjau – juk reikėjo vaikus auginti, vyras buvo nuolat komandiruotėse. Metai, kai auginau vaikus, į stažą neįskaitomi. Tad mano stažas – 22 metai, o pensija – 180 eurų. Dar gaunu našlės pensiją – 20 eurų, iš viso mano pajamos siekia vos 200 eurų. Išgyvenu ir neverkiu. Tikrai nepalaikau nei mokytojų streiko, nei jų reikalavimų: dirba pusę dienos, o atlyginimai du ar tris kartus didesni nei mano pensija. Mano dukra dirba UAB „Utenos mėsa“ ir gauna „ant rankų“ 400 eurų, o dirba sunkiai ir daug, kartais po 12 – 14 val. Tai yra baisu, bet streiko nekelia. Ir sveikata jos šlubuoja, skauda rankas, nugarą, kojas. Kuo mano dukra prastesnė nei mokytojai?
B. Juknevičienė

Bronislava Juknevičienė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja

Jau nebedirbu mokykloje ir dėl to tikrai neliūdžiu, nes turiu labai mėgstamą darbą ir tikrai žymiai žymiai mažiau streso. Ar aš eičiau streikuoti? Ne. Streikuoja tik nedidelė dalis mokytojų, vadinasi, nėra vienybės. Reikia žymiai geriau pasiruošti, ir jei jau mokytojai renkasi tokią protesto formą, tai streikuoti turėtų 90 procentų – tai būtų visuotinis streikas. O tam reikia stiprių profsąjungų. Bet jei jos būtų stiprios, manau, būtų sėdama prie derybų stalo. Tačiau yra ir kita pusė. Skaudu, pikta ir gėda, kad vis didesnis atotrūkis tarp to, ką deklaruoja mūsų politikai, ir realybės. Švietimas, kaip beje ir kitos sritys, prioritetinės tik popieriuje. Politikai jau seniai tik šūkius kuria, o kaip juos įgyvendinti supratimo visiškai nėra. Studentų – būsimų pedagogų – netrūksta. Bet kiek jų, ypač vyrų, ateina dirbti į mokyklas? Ar reikia klausti, kodėl?

IMG_0115

Vilius Taujanskas, pensininkas
Mano darbo stažas – daugiau nei 45 metai. Utenos psichiatrinėje ligoninėje išdirbau 40 metų, iš jų – 12 metų su kaliniais – darbas buvo neduok Dieve. Mano pensija – 240 eurų. Kiek gaunu – tiek ir gerai. Kad tik sveikatos būtų. Nesiskundžiu ir nedejuoju, gyvenu ir dar dainuoju „Bočių“ ansamblyje. Mokytojų streikui nepritariu – jie neblogai gyvena.

IMG_0113
Arūnas, kaimo turizmo sodybos prižiūrėtojas
Visą „tą reikalą“ vertinu mokytojų naudai. Mokytojo darbas tikrai sunkus. Ypač psichologiškai. Net ir fiziškai kai kurių mokytojų, pavyzdžiui, kūno kultūros, darbas sunkus. Reikia mokytojams streikuoti. Mažai mokytojų streikuoja, manau, dėl to, kad bijo: juos gali atleisti iš darbo arba sudaryti tokias sąlygas, kad būtų dar sunkiau dirbti. Logiška? Aš mokiausi Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje, mūsų klasėje buvo per 20 mokinių: mokytojams tikrai nelengva suvaldyti tiek mokinių. Tiesa, mūsų klasėje mokėsi beveik vien merginos, buvom tik 2 vaikinai. Gal mokytojams mūsų klasėje buvo lengviau, bet visokių klasių yra. Bet visose klasėse yra paskutiniai suolai, kuriuose galioja savos taisyklės. Visko būdavo.

 

Autorės nuotraukos

1698 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. bronius sako:

    bla bla bla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.