Home » Sveikata » Uteniškis blogas emocijas skandina eketėje

Uteniškis blogas emocijas skandina eketėje

Uteniškis blogas emocijas skandina eketėje

 

 

Kristina SAKAITĖ

Sveikatos ir ilgo gyvenimo paieškos žmones verčia griebtis kraštutinumų: vieni išbando žarijų terapiją ir basomis bėgioja ten, kur labai karšta, kiti neria į ledinį vandenį. Lietuvos „ruoniai“ kasmet vasario mėnesį suvažiuoja į Palangą ir maudosi ledinėje Baltijos jūroje.
Toks grūdinimasis, beje, pritraukiantis šimtus ir net tūkstančius smalsuolių, daug kam atrodo drastiškas ar net pavojingas. Uteniškis Juras Grigas į eketę neria tam, kad pamirštų stresą ir blogą nuotaiką. „Siūlau išsimaudyti eketėje – parašytum geresnį straipsnį“, – jau pokalbio pradžioje paragina pašnekovas…

Po traumos pasijuto senas

Po mėnesio 62-ąjį gimtadienį švęsiantis vyras sako, nesąs šimtaprocentinis sveikuolis, yra daug „kietesnių“ už jį, bet pagrindinių sveikuoliškų reikalavimų laikosi. „Nevalgau vien žolelių, gal nelabai tikiu tokiais „sveikatinimo“ būdais, – sako uteniškis. – Dainius Kepenis Palangoje savo rengiamose stovyklose nuo senų laikų propaguoja grūdinimąsi. Maudynės eketėje – tai kiekvieno žmogaus individualus reikalas, kai kuriems gyvenime to neprireikia. Tai priklauso ir nuo savijautos, aplinkos, kuri žmogų supa. Būna, kad žmogui ilgai to nereikėjo, o paskui staiga užsimanė“.
Pašnekovas prisimena dar vaikystėje ne kartą matęs per televizorių, kaip rusai su vaikais maudosi eketėje esant 25 laipsniams šalčio ir galvodavęs, kad jam tai būtų tolygu nuskristi į kosmosą. Toks neįmanomas dalykas. Bet praėjo daug metų, patyrė traumų ir pan. O vieną dieną pasijuto senas. Jurui tuomet buvo 46-eri. Prie to prisidėjo nelaimingas atsitikimas. Dirbdamas statybose, nukrito iš 2 metrų aukščio. Lūžo šlaunikaulio kaklelis, po to blogai suaugo, 10 metų vyras sako vaikščiojęs „į vieną pusę“ – šlubuodamas. Pradėjo augti svoris, vienu metu jis siekė 106 kg. „Organizmui reikėjo kažkokio sukrėtimo, galvojau, negi taip ir pasibaigs gyvenimas. Jeigu būčiau 60–70 metų, gal tokiam ekstremaliam grūdinimuisi ir nebūčiau ryžęsis, bet buvau dar ne visai nurašytas. Matyt, tai slypi žmoguje. Visada mėgau sportuoti, atsimenu, dar vaikystėje aš atsikėlęs mankštą darydavau, o brolis miegodavo. Besimokydamas Naujojoje Akmenėje lankiau gimnastiką“, – pasakoja J. Grigas.

Ežerui užšalus, pūkštelėjo į Šventąją

Utenoje gyvenantis J. Grigas gimė Sibire, kur buvo ištremti seneliai su vaikais, Juro tėvais. Ten likę seneliai jau pasimirė, jų kapas liko nežinomas. Neilgai teišbuvęs tolimam krašte, dar būdamas vaikas Juras su tėvais grįžo į Lietuvą, tačiau prisiminimai išliko ryškūs, o gal ir noras išlikti stipriam. Nepaisydamas šlubčiojimo, pradėjo bėgioti aplink Vyžuonaičio ežerą. Iš pradžių ristele įveikdavo 1,5 km, pradėjo mankštintis. Apie Utenos sveikuolius nieko nebuvo girdėjęs, tik su kaimynu bekalbant tas prasitarė, kad maudosi ežere. „O kodėl aš negaliu?“ – užsidegė Juras ir rugsėjo 17 d. pūkštelėjo Vyžuonaičio ežeran. Vanduo buvo vėsokas – vis tik nebe vasara, bet mauduolį labai nudžiugino patirtas jausmas. Ir prasidėjo maudynės kiekvieną rytą, kol… ežerą sukaustė ledas. Tada vyras darbo dienomis lįsdavo po šaltu dušu, o šeštadieniais ir sekmadieniais važiuodavo į Užpalius nusimaudyti Šventosios upėje. Kai važinėti pabodo, ėmė sukti galvą, kaip išlaikyti eketę neužšalusią. Teko laikytis „budėjimo režimo“: vakare devintą valandą išpjaudavo ledą, o anksti rytą vėl pramušdavo. Eketė pernakt nespėdavo užsitraukti storu ledu.
Eketėje maudytis J. Grigas pradėjo sulaukęs 50-ties, maudosi dvylika metų. Per metus susidaro gal tik 30 dienų, kai vyras nešoka į ežerą.

S021000556_1602231447000_be_uzpakalioMaudynės Šventosios upėje

Svarbiausia – mankšta

„Maudynės eketėje – pirmi vaistai nuo depresijos. Kai Palangoje susirenka sveikuoliai iš visos Lietuvos, ir moterys, ir vyrai prisipažįsta, kad toks susitikimas su vandeniu ne vieną išgelbėjo nuo niūrių minčių, supurtė organizmą. Žinote, kai verslininkai pavargsta nuo darbo, griebiasi alkoholio, kad atsipalaiduotų. Tačiau nėra geresnio atsipalaidavimo, kaip panirti į ledinį vandenį. Tuomet ir darbas bus lengvesnis, ir žmogus bus laimingesnis, susibalansuoja emocijos, nebebūni toks karštakošis ar kategoriškas, – įsitikinęs pašnekovas, tačiau priduria, kad maudynės nėra pagrindinis dalykas. – Nors man tas dalykas patinka, „veža“, bet svarbiausia gerai savijautai palaikyti yra mankšta“.
Rytinės Juro procedūros: maudynės ir mankšta trunka apie valandą, kasryt jis keliasi prieš šešias.
Daro atsispaudimus, prisitraukimus prie skersinio, pratimus pilvo presui. Pastarieji, anot pašnekovo, būtini. Norintiems „turėti liemenį“ yra paprastas pratimas – vyras pašoka nuo kėdės ir demonstruoja pasilenkimus į šonus. Nuolat mankštinami raumenys vis lengviau paklūsta – Juras juokiasi pradžioje atsispausdavęs 10, o dabar – po 100 kartų. „Senatvė yra tinginystė, – nežinomą išminčių cituoja pašnekovas ir pajuokauja: – Ar matote, kaip kaime žmonės juda kruta, o miesčioniai drybso ant sofos. Kaip tam posaky: sportuok ir mirsi sveikas“.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Juro skrydis į Zarasaičio ežerą / Kristinos Sakaitės nuotrauka

 

Baikit ėst, pradėkite valgyt

Taip viena dietologė patarė norintiems atsikratyti antsvorio. Paklaustas, kokių mitybos principų laikosi, pasakoja, kad virškinimui pagerinti kiekvieną rytą pradeda puse litro vandens, kartais į jį įlašina citrinos sulčių. Galima gerti vandenį iš čiaupo, tačiau jį geriau palaikyti per naktį atvirame inde, kad nebūtų šaltas. Mitybos pokyčius lemia ir amžius, skrandis jau nebe toks galingas, reikia lengvesnio maisto, todėl verda košes, valgo daug daržovių ir truputį mėsos. Maistą stengiasi derinti, „jovalas“, kai visko daug vienu metu esą per didelis išbandymas mūsų virškinimo sistemai. Vegetaru ilgai negalėtų būti – jau po mėnesio kraujas suprastėja, trūksta geležies. Kokie produktai sveikiausi, anot Juro? Šis atsako, suprantama, daržovės – rauginti kopūstai, burokėliai, brokoliai, morkos. Produktus reikia keisti. Tarkim, grikiius valgyti sveika, bet jeigu metus kasdien valgysi, nebegalėsi žiūrėti…
Turbūt skaniausia patiekalas vyrui – blynai. „Nesu geras gaspadorius, bet kepu blynus su varške – sau ir vaikams. Kasdien žinoma jų nevalgau. Mėgstu troškinius su brokoliais, morkom, kopūstais ir vištiena ar kalakutiena. Gali būti ir be mėsos. Grikių neverdu – vakare užplikau karštu vandeniu kartu su keletu slyvų ar abrikosų, o ryte jau galiu mėgautis pusryčiais. Kartais dar medaus šaukštą įdedu, kai atsibosta saldumas, pasikepinu svogūnų. Organizmo nevalau – man atrodo, kad tai – nesąmonė. Kartą mano draugas nutarė organizmą valyti: gėrė aliejų su kažkokiu velniu, vos nenusinuodijo. Badauti irgi negalėčiau, ypač vakare būtų sunku ištverti nevalgius“, – pasakoja sveiką gyvenimo būdą propaguojantis uteniškis. Nors pats, kaip minėjo, vien „žole“ gyvas būti negalėtų, tačiau žaliavalgystės nelaiko kraštutinumu: „Gal žaliavalgiams mėsėdžiai atrodo kaip ekstremalai…“

Vienam kančia, kitam – malonumas

Pašnekovas pabrėžia: sveikuoliško gyvenimo esmė – ne gyventi 100 ar 120 metų, o tai, kad šiandien ir galbūt rytoj jaustumeisi gerai. Grūdinimasis ar subalansuota mityba nėra panacėja nuo visų ligų. Šiemet Jurui gripu dar neteko sirgti, bet virusiukų pasigavo – dėl to, kaip pats sako, teko būti pajuokos objektu – sveikuolis susirgo… „Aš nežinau, ar teisingai darau, bet aš taip galvoju. Kitiems gal atrodome kaip kvailiai, pvz., vienas mano bendradarbis juokauja, kad esu sadomazochistas – kankinu save. Bet tai jo požiūris, kas jam būtų kančia, man – kaifas. Utenoje, pasirodo esame tik du trys vilkai, kurie maudomės žiemą, Anykščiuose gal penkiolikos žmonių grupė susirenka,“ – sako J. Grigas.
Jam teko domėtis savimasažais, klausytis apie stebuklingas piramidės galias, net per žarijas vaikščioti, tačiau jokiems klubams uteniškis sako nepriklausąs, nes jie dažniausiai būna mokami, o kam mokėti pinigus, jeigu yra pakankamai literatūros?

Juro Grigo šeimoje sveikuoliškos tradicijos nėra išsikerojusios – žmona į eketę nelenda, suaugusios dukros irgi nemėgsta itin šaltų maudynių, bet lanko sporto klubus, mankštinasi. Vis tik negali ramiai žiūrėti į žalingų įpročių turinčius pažįstamus. „Lietuva baigia prasigerti ir prasirūkyti, – nerimauja jis. – Prisimenu, kai dirbau statybose, kolegų pirma kalba po savaitgalio būdavo apie tai, kiek vakar išgėrė… O ko stebėtis, kai žymus politikas per televizorių giriasi: man 2 butelius išgerti – kaip už ausų… Negaliu liepti mesti rūkyti ir gerti. Gal savo pavyzdžiu ką nors užkrėsiu, bet prievarta ir moralais nieko nepasieksi. Mano 70-metis giminaitis gėrė ir rūkė, pateko į ligoninę. Kai atsigavo iš komos, nebegalėjo žiūrėti į alkoholikus ir rūkorius. Negėrė 3 mėnesius ir numirė. Kitas giminaitis – buvo liesas, po kelis pakelius cigarečių per dieną surūkydavo ir gyveno iki 83-ejų. Kartais ir sveikuolis tiek neišgyvena. Ir kaip pasakyti, kas yra teisinga? Nėra visiems vieno teisingo recepto ir „teisingo“ gyvenimo būdo“.

1479 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.