Home » Gallery » Aktualijos » Po apsipirkimo Lenkijoje lietuviškos kainos bado akis

Po apsipirkimo Lenkijoje lietuviškos kainos bado akis

Po apsipirkimo Lenkijoje lietuviškos kainos bado akis

Birutė ZABUKIENĖ

Uteniškė Aušra su vyru jau septyneri metai kartą per mėnesį sėda į automobilį ir rūksta į Lenkiją apsipirkti. Keturių asmenų šeima įpratusi prie geros kokybės produktų su lenkiškais užrašais. Net jų katinas Micius nuo lietuviško kačių ėdalo suka nosį – jis įpratęs prie lenkiško. „Lenkijoje apsiperkame 30 proc. pigiau nei Lietuvoje“, – sako uteniškė.

Neperka tik lenkiškų knygų

Uteniškiai iš savo kiemo į Lenkiją pajuda 5 val. ryto. Pro Marijampolę, Kalvarijų pasienio postą pasiekia Lenkiją. Kirtę sieną su Lenkija, už keleto kilometrų išsikeičia pinigus. Keisti pinigus pataria ne pasienyje, o pavažiavus kiek tolėliau, mažame miestelyje – apie pinigų keityklą skelbia užrašas „Kontor“. „100 eurų – 425 zlotai – toks kursas buvo, kai važiavom paskutinį kartą. Dabar kursas dar geresnis, todėl dar daugiau galima sutaupyti“, – pasakoja Aušra. Pirkiniams šeima paprastai skiria 200 eurų. Beje, Lenkijoje pinigų keitimas nemokamas, o Lietuvoje tektų susimokėti už banko paslaugas. Šeima apsiperka Suvalkuose – šis miestas arčiausia. Kelionė trunka maždaug tris valandas. Lietuvos ir Lenkijos laikas skiriasi viena valanda, todėl kaimyninėje šalyje būna apie 7 val. – prekybos centrai dirba nuo 7 val. Nors Suvalkuose – ne vienas prekybos centras, uteniškiai suka į prekybos centrą „Kaufland“. Aušra pataria tame prekybos centre pirkti fasuotą mėsą (kumpį, mentę, karbonadą), ji parduodama didelėmis pakuotėmis po 4–5 kg. Anksčiau mėsą pirkdavo turguje, bet ten, pasak moters, mėsa prastesnė, kietesnė ir brangesnė. Mėsos kaina palyginimui – kiaulienos mentė prekybos centre „Kaufland“ kainuoja 2 eurus, Lietuvoje – daugiau nei tris eurus. Šeima perka vištienos filė, vištų sparnelius ir šlauneles, dešreles. Gerų pieniškų ir aukščiausios kokybės dešrelių kilogramas kainuoja apie 2,30 Eur, Lietuvoje už tokias paklotume daugiau nei 4 eurus. Cukrų, pieną, duoną, varškę, grietinę, sviestą, kiaušinius, sūrius, dešras, majonezą, sultis, jogurtus, saldainius, šokoladą, limonadus – kone visus maisto produktus uteniškės šeima perka Lenkijoje. Perka ir Coca-Cola – moteris juokauja: nors nesveika, bet labai skanu ir kainuoja 50 ar 60 centų. Ji neslepia: Lietuvoje kai kurie gardumynai jų kišenei kainuotų tiesiog per brangiai. „Iš tikrųjų lietuviškomis kainomis nebelabai domiuosi – seniai įsitikinau, kad Lenkijoje apsipirkti pigiau. Būdavo, susirenku visus pirkimo čekius ir namie skaičiuoju. Buhalteriją pradėjau vesti dar „prie lito“: nuo 1 tūkstančio litų sutaupydavome 300 litų ir kurą“, – sako Aušra. Moteris net pasako, kiek kilometrų iš viso nuvažiuoja – 525 km. Kaimyninėje šalyje perka ne tik maisto produktus, bet ir skalbimo miltelius, minkštiklius, šampūną, dušo želę, tualetinį popierių, kačių ėdalą. Uteniškė juokauja, kad tik knygų neperka Lenkijoje, nes lenkiškai skaityti nemoka.

Paklausta apie vaistus, moteris pasakoja: Lietuvoje pirkdavo vaistus „Detralex“ (kojų venoms gydyti). Pakuotė, kurioje yra 30 tablečių, kainuoja apie 10 eurų. Aušra pasiėmė tuščią vaisto pakuotę, parodė vaistininkei Lenkijoje ir moteriai buvo pasiūlytas lenkiškas „Detralex“ analogas: veiklioji medžiaga ta pati, tik pakuotėje dvigubai daugiau tablečių nei lietuviškoje, o kaina irgi dvigubai mažesnė. Kaip pasakoja Aušra, receptinių vaistų kaimyninėje šalyje neteko pirkti, bet antibiotikai, kaip ir Lietuvoje, be recepto neparduodami.

Visą straipsnį apie apsipirkimo Lenkijoje ypatumus skaitykite šeštadienio, kovo 19 d. laikraščio „Utenos apskrities žinios“ numeryje.

3159 Iš viso matė 5 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.