Home » Gallery » Veidai » Jonas Buziliauskas: „Labai blogi žodžiai – et, mėgėjų teatras“

Jonas Buziliauskas: „Labai blogi žodžiai – et, mėgėjų teatras“

Jonas Buziliauskas: „Labai blogi žodžiai – et, mėgėjų teatras“

Birutė ZABUKIENĖ

TV serialas „Miesčionys“ ir humoro grupė „Ambrozija“ suformavo Beausio įvaizdį ir personažą. Gal atrodė, kad ir gyvenime toks esu. Dažnai rimtuose spektakliuose iš pradžių žiūrovai krizena, palengva tas krizenimas nurimsta. Normali reakcija, – sako Anykščių kultūros centro teatro režisierius ir aktorius Jonas Buziliauskas. – Šalia humoro mano gyvenime visada buvo ir rimtų darbų, tik jie buvo matomi siauresniam žiūrovų ratui“.

Pasirodymai: nuo kaimo kultūros namų iki tarptautinių festivalių

Šalti, nejaukūs miestelio kultūros namai – ne visi tokie, bet dauguma. Į spektaklį susirenka keliolika ar keliasdešimt žiūrovų, žiemą ne vienas žiūrovas nenusimeta striukės ar palto – šalta. Žmonės laukia spektaklio. Šįkart – Anykščių kultūros centro vaidinimo… Jonas Buziliauskas juokiasi: „Pinigais čia nė nekvepia. Juk šie spektakliai valdiškai „daromi“, pinigėlių į kišenę neįsidėsi. Tie vaidinimai – darbo įprasminimas“. Pasak režisieriaus, spektaklis turi gyventi. Jei nebus rodomas – kam statyti? J. Buziliauskas sako spektaklių „nemarinantis“, jie gyvuoja, vieni rečiau, kiti dažniau parodomi publikai. Naujesni spektakliai labiau „vaikšto“: „Daukantas“ po Naujųjų metų parodytas penkis kartus, mat jis tautiškas, todėl vaidinamas valstybinių švenčių proga. Kaip pasakoja režisierius, miestų publiką užima profesionalai, mėgėjams sunku atrasti vietą, o miesteliuose žiūrovų susirenka. Be to, miestuose iš anksto, mažiausiai prieš pusmetį reikia derinti pasirodymo laiką, o miesteliuose galima susitarti prieš dvi savaites. „Vieni važiuoja žvejoti, kiti medžioti, o teatro žmonės – vaidina, jiems teatras – laisvalaikis, man – darbo įprasminimas. Mes važiuojame ne tik po miestelius, bet ir į festivalius Lietuvoje ir užsienyje: buvom Vengrijoje, Bulgarijoje, Estijoje, rudenį važiuosim į Farerų salas ir atstovausime Lietuvai“, – ateities planus atskleidžia režisierius. Festivaliai aktorių labai laukiami: smalsu ir malonu susitikti su bendraminčiais iš kitų teatrų ir šalių, propaguoti savo miestą, tik, aišku, riboja finansinės galimybės – aktorių pragyvenimas festivaliuose apmokamas, bet reikia ten nukeliauti… „Labai blogi žodžiai – et, mėgėjų teatras, ko iš jų tikėtis. Mėgėjai kartais labai gerai „daro“ spektaklius. Aš važiuoju po pasaulinius mėgėjų festivalius ir matau tokių mėgėjų, kad duok Dieve profesionalams tokiems būti. Kas yra profesionalumas? Kad baigei aktorystės mokslus ar kad pinigus už vaidybą gauni? – svarsto J. Buziliauskas. – Mes didžiuojamės, kad esame mėgėjai: mes darome mėgėjiškai, kaip suprantame – tai yra mūsų unikalumas“. Režisieriaus žodžius patvirtina faktai: 2015 m. Lietuvos mėgėjų teatro šventėje anykštėnai gavo daugybę diplomų, o teatro režisierius Jonas Buziliauskas tapo ryškiausiu mėgėjų teatrų aktoriumi ir buvo apdovanotas ypatinguoju prizu – statulėle.

IMG_0111

Scena iš spektaklio „Emigrantai“/ Birutės Zabukienės nuotraukos

Pats režisuoja, pats vaidina

Teatras rodo spektaklius ne tik Anykščių, bet ir kitų rajonų salėse. Vasario pabaigoje ne vieną Utenos rajono miestelį aplankė Anykščių kultūros centro spektaklis „Emigrantai“. Spektaklio režisierius ir aktorius J. Buziliauskas spektaklį vadina dar „ne visai nusistovėjusiu“. Tai istorija apie mažą žmogų, kuris turi svajonę – pasistatyti namą, pasodinti sodą. „Žinoma, mes šiek tiek pašaržavom“, – šypteli režisierius. Tad ir spektaklyje „Emigrantai“ vieniems žiūrovams šypsenas kelia šaržas, kitus jis verčia susimąstyti. „Juk geroje dramaturgijoje – keli klodai: keli aukštai žemyn, keli aukštyn“, – sako J. Buziliauskas. Žinomas vyras pasakoja, kad kertiniai jo profesinio gyvenimo akmenys visada buvo režisūra ir aktorystė. „Vaikystėje norėjau būti eiguliu. Miškas man buvo įdomu. Mokykloje besimokydamas turėjau du mėgstamus užsiėmimus – sportuoti ir vaidinti, bet kai reikėjo rinktis – pasirinkau teatrą“, – prisimena vyras. Nors baigė režisūros mokslus Klaipėdos universitete, neretai savo režisuotame spektaklyje J. Buziliauskas pats ir vaidina. Pasak jo, nėra tiek daug žmonių, kurie galėtų vaidinti. Kita vertus, pačiam lengviau įgyvendinti sumanymą ir viziją: „Pats režisuoji, žinai, ko nori, žinai, kaip reikia“. J. Buziliauskas – produktyvus režisierius. Per dvejus su puse metų – tiek laiko režisierius gyvena ir dirba Anykščiuose – jis režisavo septynis spektaklius. Vasario 29 d. Anykščių kultūros centre žiūrovai išvydo naujausią J. Buziliausko darbą: avangardinės dramos atstovo Kosto Ostrausko pjesę „Čičinskas“. Tarp aktorių – ir pats režisierius. „Anykščiuose gal trys spektakliai, kuriuose nevaidinu“, – sako režisierius. Vyras pasakoja, kad ilgas gyvenimo tarpas prabėgo Rokiškyje, trejetą metų, kaip pats sako, blaškėsi Klaipėdos krašte, galop „nusėdo“ Anykščiuose. Klaipėdos laikotarpiu sukūrė „Rebus“ teatrą, gyvuojantį iki šiol. Spektaklis pagal Pauliaus Širvio poeziją „Velnioniškai vienas“ – to teatro repertuare. Rudenį, kuomet buvo minimas P. Širvio 95-metis, spektaklis buvo itin populiarus. „Velnioniškai vienas“ – daugiausiai kartų žiūrovams rodytas reginys. Spektaklį rodė ir tradicinėse, ir netradicinėse erdvėse: bibliotekose, parkuose, restoranuose, miestelių kultūros namų salėse, mokyklose. J. Buziliauskas pasakoja, kad šį spektaklį jam patinka rodyti mokyklose: „Kartais išgirstu iš gimnazistų lūpų: aš jus mačiau. Pagalvoju, kad iš humoro laidos. Bet sako: jūs vaidinote Širvį. Malonu. Malonu, kai žiūri, o ne telefonus maigo. Chuliganiokas – o jam įdomus spektaklis. Kaip režisieriui ir aktoriui tai duoda peno pamąstymui“, – neslepia J. Buziliauskas.

Kas pritraukia daugiausiai žmonių? – klausiu režisieriaus ir aktoriaus. „Toks specifinis žanras, humoro grupė „Ambrozija“, – šypteli vyras. Beje, humoro grupė „Ambrozija“ švenčia švenčia 25-metį – pavasarį per Lietuvą nuvilnys koncertai.

J. Buziliauskas pasakoja, kad per gyvenimą patyrė daug stresų, pakilimų ir nuosmukių. Ir suprato: „Reikia dirbti mėgiamą darbą, dirbti gerai, ką supranti, kaip moki, turėti savo kryptį, stilių. Jei turėsi savo vardą kaip režisierius, tada būsi reikalingas, įdomus ir gerbiamas. Turėsi savo žiūrovą“.

2336 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments 4 komentarai

  1. Anonimas parašė:

    Tai kad Beausis, o ne „Beūsis“…

  2. Anonimas parašė:

    Bedantis

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.