Home » Gallery » Aktualijos » Apie žmones, erkes, šunis ir klimato kaitą

Apie žmones, erkes, šunis ir klimato kaitą

Apie žmones, erkes, šunis ir klimato kaitą

Birutė ZABUKIENĖ

Kartu su pirmaisiais pavasario žingsniais, ant karklų išbrinkusiais „kačiukais“, iš sniego lopinių galveles keliančiomis snieguolėmis ir žibuoklėmis pasirodo jos – siaubą keliančios erkės. Šįkart – ne apie jų keliamą grėsmę žmonėms. Su veterinarijos gydytoju Audriumi Kimontu kalbame apie erkes ir gyvūnus, kaip geriau apsaugoti augintinius nuo per žiemą peralkusių ir tiesiog būriais naminius gyvūnus puolančių erkių. Tiems, kurie matė, kaip greitai žvalūs ir linksmi keturkojai tampa vos paeinančiais, karščiuojančiais ligoniais, ši tema anaiptol nebanali. O kartais net ir gydomus šunis tenka išlydėti į amžinosios medžioklės plotus. Tačiau pokalbį gydytojas pradeda ne nuo erkių, o nuo žmonių. „Mane pirmiausia stebina žmogaus abejingumas žmogui, – pradeda pokalbį veterinarijos gydytojas. – Yra tokių žmonių, kuriems gyvūnas yra dievas, o žmogus – nulis. Nemažai su tokiais žmonėmis esu susidūręs, tokiems žmonėms ir gydytojas, kuris ateina su pagalba – irgi niekas. Sunku su jais, bet gydai ne žmogų, o jo gyvūną. Teisybės dėlei – ne tik gyvūną reikia gydyti, bet reikėtų ir jo šeimininką. Reikėtų, kad toks žmogus „susistyguotų“, galvotų ne tik apie gyvūnus, bet ir šalia esančius žmones. O šiaip – žmonės labai rūpinasi gyvūnais, klausia, kaip juos apsaugoti nuo erkių“.

Praėjusių metų rekordas

Pasak gydytojo, erkėmis padengta visa Lietuva. Jau šiemet nuo erkių sukeltų ligų teko gydyti gyvūnus ir sausio, ir vasario mėnesį. Nors ežerai buvo padengti ledu, laukuose bolavo sniegas, bet atokaitoje, kur pavasarinė saulė nutirpdė sniegą, erkės jau tykojo aukų. „Plius vienas – jos jau lipa, – humoro nestokoja gydytojas. – Šuo mieste pririštas grandine prie būdos, aplink pievelė, o šuo serga. Metai iš metų tokia situacija“. A. Kimontas pasakoja, kad ten, kur pievos prižiūrimos, erkių daug mažiau – šienaujamuose ir prižiūrimuose Utenos parkuose erkių nedaug, bet Aukštakalnyje, kitapus Kupiškio plento, kur žolė nešienauta, o žmonės paleidžia šunis palakstyti, parazitų knibždėte knibžda. Visgi apibendrinimus daryti sunku: Joneliškio gatvėje, privataus namo teritorijoje, aptvertoje tvora, metai iš metų nuo erkės įkandimo veterinarui tenka gydyti tą patį šunį. Nors pievelė „skutama“, o šuo iš teritorijos neišeina, erkės jį randa“. Netrukus teko gydyti šunį iš gretimo namo – erkės dauginasi kaip padūkusios. Viena užlipusi erkė užkratą įleidžia, kita – užkrėsto kraujo įsiurbia ir savo vaikus „išperi“ jau užkrėstus“, – sako veterinaras. Jis pasakoja erkių vystymosi ciklą: iš kiaušinėlių išsivysto lervos, tuomet nimfos, o ciklo pabaigoje – suaugusios erkės. Žmonės galvoja, kad ligas platina tik erkės, tačiau užkrėsti gali ir vadinamosios nimfos. Nimfos yra mažytės, plauko storumo ir jų praktiškai nesimato, bet savo juodą darbą padaro. Babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga – šiomis ligomis gali susirgti gyvūnas įsisiurbus erkei. Kartą A. Kimontui teko gydyti net erkiniu encefalitu susirgusį šunį. Jei kalbėtume apie rekordus – praėjusiais metais per vieną dieną nuo erkių sukeltų ligų teko gelbėti net 9 gyvūnus. Ir ne visada net ir gydomas šuo pasveiksta. Tad kaip apsaugoti augintinius? „Nelaikykite šunų – nebus problemų“, – šmaikštauja veterinaras. Pats jis „problemų“ neatsisako – jo namų kieme gyvena du žvitrūs šunys.

Be chemijos – nė žingsnio

Pasak veterinarijos gydytojo, svarbiausia yra prevencija, be chemijos šiais laikais nežengsi nė žingsnio. Visuose cheminiuose preparatuose yra medžiagų, kurios patenka į gyvūno kraują, todėl erkės nebenori siurbti kraujo, jei siurbia – nugaišta. Lašiukai, lašinami ant gyvūno odos, tabletės, kurios suteikia apsaugą iki 12 savaičių, pavadėliai nuo erkių – priemonių daug, bet jos nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Visos priemonės tik sumažina riziką susirgti, nes erkė nespėja pernešti užkrato. Veterinaras sako, kad priemonę reikia parinkti pagal šuns gyvenimo būdą ir naudoti ją pagal instrukciją. Ar gali šunį apsaugoti lašiukai, jei jis kas savaitę maudomas? Aišku, kad ne. Arba – pavadėlis nuo erkių turi liestis su oda, kad pasiskirstytų veiklioji medžiaga“. Kaip gali apsaugoti šunį pavadėlis, kuris kabo ant šuns kaklo tarsi karoliai?“ – juokiasi veterinaras ir pasakoja, kad teko matyti erkę, įsisiurbusią kone prie pat pavadėlio. Arba vėl – užlašino žmogus savo šuneliui lašiukų ir džiaugiasi, kad erkės jo „nebemyli“. Taip ilgai džiaugiasi, kad pamiršta iš naujo užlašinti ir gydytojui tenka važiuoti pas šunį jau su vaistų lagaminu.

Pažeistas biotopas?

Mokslinėje literatūroje skelbiama, kad erkiniu encefalitu žmogus gali užsikrėsti per termiškai neapdorotą pieną ir jo produktus. „Šito nežinau: nemačiau nei statistinių duomenų, nei mokslinių tyrimų. Galiu pasakyti: žmogus susirgo Laimo liga, bet tvirtina, kad erkė jam nebuvo „įsisegusi“. Gal „dovaną“ paliko nimfa, kuri parazituoja tik kelias valandas, o žmogus jos net nepamato? Manau, taip nutiko ir man: sirgau Laimo liga, gydytis teko ilgai ir kainavo brangiai“, – sako A. Kimontas. Vyras svarsto: erkės irgi yra dievo tvarinys, jos turi gyventi ir daugintis, jos – gamtos dalis. Kuo daugiau žmogus kišasi į natūralų gamtos ciklą, tuo daugiau bėdų kyla. Veterinarijos gydytojo manymu, pažeistas biotopas: anksčiau laukus purkšdavo cheminėmis medžiagomis, galbūt taip buvo išnaikinti kokie nors vabaliukai, kurie mito erkėmis? „Maža to, žiemos dabar šiltos, jau užmiršome ir speigus, ir pūgas, klimatas šiltėja, todėl parazitai neiššąla“, – skėsteli rankomis veterinarijos gydytojas Audrius Kimontas.

Autorės nuotraukoje: veterinarijos gydytojas Audrius Kimontas su savo šunimi

1369 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.