Home » Gallery » Veidai » Garbaus amžiaus vaistininkei dar prisisapnuoja cheminės formulės

Garbaus amžiaus vaistininkei dar prisisapnuoja cheminės formulės

Garbaus amžiaus vaistininkei dar prisisapnuoja cheminės formulės

Daiva ČEPĖNIENĖ

Utenoje, netoli Kristaus žengimo į dangų bažnyčios, yra vaistinė, statyta 1883 metais provizoriaus Apolinaro Stankevičiaus, iš raudonų plytų, likusių dar nuo bažnyčios statybų. Jau anuomet ten A. Stankevičius įkūrė vaistinę, tebeveikiančią iki šiol. Tik pastaruosius 22-ejus metus šios vaistinės, savo architektūra dar menančios senus laikus, savininkė, daugeliui uteniškių gerai žinoma, ilgus metus vadovavusi Utenos centrinei vaistinei, jau garbaus amžiaus vaistininkė Valentina Vengrauskienė. Apie vieną seniausių – vaistininko profesiją, darbą be laisvadienių ir kitus dalykus kalbamės su nestokojančia energijos Valentina.

Mokėsi lotynų kalbos

,,Jau gana ilgas mano darbo stažas – 60 metų. Na, o vaistininko profesijos pasirinkimas daugiau atsitiktinis. Tais laikais ne pagal norus ir galimybes stojau mokytis, bet pagal aplinkybes – Kaune gyveno tėvelių giminės“, – pradeda pokalbį Valentina Vengrauskienė. Kilusi iš Molėtų, baigusi mokyklą Valentina išvažiavo studijuoti į tuometinę Kauno medicinos mokyklą (dabar Kauno kolegija), įgijo farmakotechnikės specialybę, vėliau studijas tęsė medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). ,,Nors mokykloje patiko ir gerai sekėsi chemija, biologija, bet studijuoti buvo nelengva. Mokėmės lotynų kalbos, anksčiau visi receptai buvo rašomi lotynų kalba, tik dabar visi vaistai rašomi tarptautiniais pavadinimais. Turėjome išmokti kiekvieno vaisto cheminę formulę, net ir dabar dar kartais prisisapnuoja tos cheminės formulės“, – pasakoja Valentina Vengrauskienė. Pašnekovė neslepia svajojusi apie pedagogės profesiją, ir šią svajonę jai pavyko įgyvendinti. Farmacininkės darbą ji suderino su pedagoginiu darbu, 10 metų dėstydama studentams farmakologiją. ,,Tik pradžioje žavėjausi pedagogo profesija. Mokytojas, ar sunku, ar lengva, visada turi būti pasitempęs, geros nuotaikos, o vaistinėje užsivilkai chalatą ir, jei labai sunku, gali nusisukęs paverkti“, – profesijų skirtumus apibūdina V. Vengrauskienė.

IMG_0017

Vaistininko vadinti prekybininku nereikėtų

Vaistininko profesija – viena iš seniausių ir garbingiausių profesijų, prilygstanti gydytojo profesijai. Ilgus metus Valentina Vengrauskienė vadovavo Utenos centrinei vaistinei. O ši, jos nuosava vaistinė, įsikūrusi Kęstučio gatvėje, buvo centrinės vaistinės filialas. ,,Buvo laikas, kai pradėjo kurtis privačios vaistinės, dauguma kolegų pradėjo savarankišką darbą, nors tada nelabai supratome, kas tai yra. Prieš 22 metus aš šią vaistinę privatizavau ir džiaugiuosi, kad pradėjau savarankiškai dirbti, nes jei būčiau likusi ankstesnėje darbovietėje, tai turbūt jau seniai būčiau nebedirbusi“, – apie individualaus verslo pradžią pasakoja vaistininkė. Šių laikų vaistininkai priklauso vaistinių tinklams, dauguma vaistų yra receptiniai, informacijos apie ligas, jų simptomus ir galimus gydymo būdus galima rasti internete, todėl pacientui patarimų iš vaistininkų, turinčių begalę farmacinių, medicininių žinių kaip ir nebereikia. ,,Šiandieniai vaistininkai nėra savarankiški, jiems keliami tam tikri reikalavimai, jie privalo laikytis tam tikrų įstatymų, didžiulių apribojimų. Bet vaistininko vadinti tiesiog prekybininku nereikėtų, nes vaistininkas turi turėti medicininių žinių ir reikiamą profesiją, o prekybininkui užtenka mokėti skaičiuoti pinigėlius. Vaistininkas, kad pateisintų savo vardą, turi turėti tolerancijos, kantrybės, mokėti išklausyti savo pacientą, nes gydo ne tik vaistas, bet ir žodis“, – teigia V. Vengrauskienė.

Pacientų visada paklausia: „Ar įsigytas vaistas padėjo?“

Anot pašnekovės, senosios farmakologijos, kurią studijavo vyresnės kartos farmacininkai, jau nebėra, dabartiniai vaistai skiriasi nuo ankstesnių savo sudėtimi. Tačiau ir ankstesni, ir dabartiniai sintetiniai, cheminiai preparatai gali sukelti pašalinį poveikį. ,,Šiandien žmonės mažiau perka maisto papildų todėl, kad riboja finansinės galimybės. Aš pati labiau vertinu žolinius, homeopatinius preparatus, nes sintetiniai preparatai kenkia virškinimo traktui, juolab ir kvėpuojame užterštu oru, net maistas yra neaiškios kokybės, todėl reikia ieškoti kuo daugiau natūralumo. Žolinius preparatus naudoju pati ir savo šeimos nariams rekomenduoju. Žinoma, esant reikalui pati vartoju ir kitiems patariu cheminius vaistus“, – teigia vaistininkė. Vaistininko profesija reikalauja ne tik aukšto lygio profesinių žinių, tikslumo, bet ne mažiau ir nuoširdumo, rūpestingumo, atjautos. ,,Ankstesniais laikais, kai vaistus dar gamindavome vaistinėje, turėdavome prieš akis receptą, kuriame būdavo surašytos sudedamosios dalys, bet turėjome žinoti sudedamųjų dalių eiliškumą: ką dėti pirma, ką paskui, ką reikia sutrinti, o ko negalima, bet viso to ir mokėmės studijuodami tokį dalyką, kaip vaistų technologija. Vaistinėse buvo specialios pareigybės: asistentai – jie tik gamindavo vaistus, analitikai – tikrindavo visą pagamintą produkciją“, – prisimena pašnekovė. Tačiau per visą ilgą V. Vengrauskienės darbinę patirtį vaistinėje skaudžių klaidų nepasitaikė, pacientai ir šiandien pirkdami vaistus šioje vaistinėje visada išgirsta patarimų: kuriuos vaistus galima vartoti tik po valgio, o kuriuos prieš, kad vartojant tam tikrus vaistus nedera rūkyti ar vartoti alkoholį. ,,Įvairiausių patarimų į vaistininką kreipiasi žmonės: ir dėl plaukų slinkimo, ir dėl nagų lūžinėjimo, galvos skausmų. Mano pacientai yra daugiau ar mažiau pažįstami, todėl visada paklausiu: kaip jų įsigytas medikamentas ar kokia kitokia vaistinėje pirkta priemonė jiems padėjo. Ir tas bendravimas su pacientu man yra daug įdomesnis už administracinį, 30-ties metų darbą sėdint kabinete. Tačiau šiandieniai, ypač jaunesnės kartos pacientai, galima sakyti, gydosi internete. Jau ateina žinodami, kokio preparato jiems reikia“, – pasakoja uteniškė. Lietuvoje nebedaug likę vaistinių, kurios gamina vaistus, o kadaise tokia vaistinė buvo ir Utenoje, kuriai vadovavo V. Vengrauskienė. Anot pašnekovės, jau nebėra poreikio vaistinėse gaminti vaistus, juos gamina fabrikuose, o vaistinėse belikusi gatava produkcija. ,,Anais laikais buvo ir atsakomybė didesnė, reikėjo vaistais aprūpinti ligonines, o vaistų kiekiai būdavo riboti. Nuolat palaikydavome ryšį su gydytojais, teikdavome informaciją apie turimus medikamentus. Tais laikais nepakankamai efektyviai galėjome aprūpinti ligonines farmacijos priemonėmis, galėjome tenkinti tik 50 procentų poreikio. O dabar daug paprasčiau ir lengviau, nes visko yra. Ir su gydytojais jau nebebendraujame, dabar su jais palaiko ryšius firmų atstovai, tiekėjai“, – pasakoja vaistininkė.

IMG_0027

Vaistininkė Valentina Vengrauskienė / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Dirba be poilsio dienų

Valentina Vengrauskienė kiekvieną dieną į darbą 3,5 km eina pėsčiomis, stengiasi sveikiau maitintis, yra energinga moteris, bet teigia, stebuklingų, vaistinėje gamintų mikstūrėlių ar jaunatviškumo suteikiančių eliksyrų nenaudojanti. Anksčiau mėgdavusi keliauti, dabar labiau orientuojasi į pasyvesnį poilsį. Tik, kad to poilsio jos gyvenime beveik nėra, nes ši garbaus amžiaus moteris dirba 7 dienas per savaitę ir tik vasarą vieną savaitę ilsisi prie jūros. ,,Esu laiminga ir patenkinta dirbdama šį darbą. Save galiu vadinti darboholike. Gyvenimas turbūt išmokė tokia būti. Buvo visko: ir materialinių nepriteklių, reikėjo daug dirbti. Taip ir pripratau prie tokio ritmo. Iš kitų taip pat daug reikalavau, bet ir pati daug dirbau“, – sako Valentina. Savo individualios vaistinės veiklą V. Vengrauskienė planuoja nutraukti. Anot vaistininkės, jau ir amžius, ir sveikata nebe ta. „Tik nežinau, kaip aš gyvensiu, kai uždarysiu šitą savo vaistinę. Aš ne iš tų, kad apsirengčiau, pasidabinčiau ir eičiau pasivaikščioti be tikslo, man turi būti tikslas. Aš kiekvieną dieną einu į darbą – tai vienas mano tikslas, antras – taip sunkiai, per 8 metus įgytą diplomą turiu ,,atidirbti“, o dulkes šluostyti ir spintas kraustyti – tai ne man“, – prisipažįsta Valentina Vengrauskienė.

1400 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.