Home » Sveikata » Civilizacijos liga dažnai atakuoja švariai auginamus vaikus

Civilizacijos liga dažnai atakuoja švariai auginamus vaikus

Civilizacijos liga dažnai atakuoja švariai auginamus vaikus

Daiva ČEPĖNIENĖ

Pastebėjus paraudusią, išbertą vaiko odelę pirma mintis šaunanti tėveliams į galvą – mano vaikas alergiškas. Užterštas oras, maisto produktuose esantys dažikliai, skonių stiprikliai, konservantai ir visokios kitokios cheminės medžiagos, pasitaikančios mūsų aplinkoje, padidina riziką susirgti alerginėmis ligomis. Vaikai linkę sirgti šiomis ligomis dažniausiai turi įgimtus pakitusius genus, kurie ir lemia alergijų atsiradimą. Specialistai teigia, kad jeigu mama arba abu tėvai buvo alergiški kažkokiam produktui, tai tikėtina, kad ir gimęs vaikelis gali būti alergiškas. Tačiau bėrimas ar paraudimas ne visada reiškia alergiją, tai gali būti tiesiog odos sudirginimas. Jeigu vieną kartą vaikelį išbėrė ar pakilo temperatūra, dar nereiškia, kad tai alergija. Galbūt tai tik alerginė reakcija ir to nereikėtų baimintis. Apie vaikų alergijas, jų gydymą pasikalbėjome su Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų konsultacijos skyriaus vaikų ligų gydytoja Ale Dirmiene ir skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Marija Pleckevičiene.

IMG_0010

Gydytoja Marija Pleckevičienė  / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Atopiniu dermatitu serga iki 23 procentų vaikų

Medikų teigimu odos alerginė liga tai – pasikartojanti, stipri organizmo imuninės sistemos reakcija į įvairiausius vidinius ar išorinius poveikius. ,,Dažniausiai alergiją sukelia išoriniai faktoriai. Vidinių faktorių sukelta alergija dažniausiai pasireiškia odoje arba virškinimo sistemoje. Alerginė sloga, akių alerginiai susirgimai, šienligė, bronchinė astma labiau susijusios su išoriniais veiksniais“, – teigia gydytoja Marija Pleckevičienė. Pasak vaikų ligų gydytojos, dažniausiai sutinkamas vaikų atopinis dermatitas, pasireiškiantis odos paraudimu, patinimu, bėrimu, kamuojančiu niežėjimu. Statistikos duomenimis atopiniu dermatitu serga iki 23 procentų visų vaikų, o iš šių apie 80 procentų – vaikai iki 3 metų amžiaus. Atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia nuo vaikelio trečio gyvenimo mėnesio, dažniausiai tada, kai mamytės nustoja vaikutį maitinti savo pienu ir pereina prie sausų, adaptuotų mišinėlių, arba vyresniems kūdikiams įvedant į racioną papildomą maitinimą daržovių košėmis, sultimis. Alergijos pasireiškimas nuo suvartoto alergeno kiekio nepriklauso. Alergija pasireikšti gali net ir nuo vienos uogos. Jei gimusio vaikelio tėvai buvo alergiški, mišinuką vaikui vertėtų rinktis hipoalerginį. ,,Pradėti maitinimą daržovėmis reikėtų atsargiai, išbandant po vieną rūšį daržovių ir stebint ar vaikui nepasireiškia alerginė reakcija. Dažniausiai alergiją sukelia morkos, net jeigu jos ir užaugintos savame, ekologiškame darže, taip pat kiti oranžinės spalvos vaisiai, daržovės. Žinoma, įtakos turi ir chemija, kuri naudojama auginant vaisius, daržoves ar siekiant juos apsaugoti nuo kenkėjų“, – pataria gydytoja. Labai retais atvejais pasitaiko, kad vaikai alergiški net ir motinos pienui, tokiu atveju vaikas siunčiamas į alergologijos centrą, taip pat tiriamas ir motinos pienas. Atopinis dermatitas gali užsitęsti gana ilgai, tačiau gydant šį susirgimą, apie trečius vaiko gyvenimo metus liga prislopsta. Pasak gydytojos, pasitaiko atvejų kai negydomas atopinis dermatitas perauga į alerginę slogą, astmą ir kt. susirgimus, bet augant vaikui ir stiprėjant jo imuninei sistemai kartais ir negydomas išnyksta. Atopinis dermatitas nėra užkrečiamas, todėl šia liga sirgdamas vaikas gali lankyti vaikų lopšelį, darželį. Vaiko odos apsauginė funkcija yra gana silpna, oda yra jautri ir pažeidžiama, todėl gydytojos pataria stiprinti vaikučių odos apsauginę funkciją naudojant specialias, natūralias, vaistinėje įsigytas odos priežiūros priemones – odą minkštinančius emolientus. Gydytojui paskyrus šios priemonės taip pat naudojamos ir gydant alergijas.

Tampame cheminiais žmonėmis

Kontaktinis dermatitas pasireiškia stipria alergine reakcija odai susilietus su alergenu. Specialistų teigimu, pavojingiausia vadinamoji kvinkės edema. Tai staigi, ūmi alerginė reakcija, kai tinsta giluminiai odos sluoksniai, veidas, gerklos, vaikas nebegali normaliai kvėpuoti ir reikalinga kuo skubesnė pagalba. Nesuteikus skubios pagalbos gali ištikti anafilaksinis šokas, grėsmė vaiko gyvybei. ,,Ankstesniais laikais buvo mažiau alergiškų vaikų. Tuomet aplinka buvo švaresnė, vaikiški drabužėliai, vystyklai buvo iš natūralaus pluošto medžiagų. Dabar mes tampame cheminiais žmonėmis. Tačiau prie viso to po truputį adaptuojamės. Jeigu žmogus, gyvenęs prieš 100 metų, patektų į dabartinę aplinką ir valgytų dabartinį maistą – tikriausiai neišgyventų“, – pasakoja gydytoja. Alergijas taip pat sukelia vaistai, vabzdžių įkandimai. Odos alerginės reakcijos gali pasireikšti vienintelį kartą ir nebepasikartoti, gali pasireikšti keletą kartų, bet gali būti besikartojančios nuolat.

Pasak vaikų gydytojos Marijos Pleckevičienės, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre vaikų, sergančių alergija – net po kelias dešimtis kiekvienoje iš 7 apylinkių. Dažnam šių mažųjų pacientų diagnozuota astma, kurios sukėlėjai – išoriniai dirgikliai. „Tarp savo pacientų turiu vieną sergantį alergija vaiką, jam dėl šios ligos yra nustatytas neįgalumas. Tai sudėtinga ligos forma, kai šeima nuolat turi važiuoti konsultuotis pas alergologus. Neįgalumo atveju mokama neįgalumo pašalpa – tai yra svarbi parama šeimai, nes gydyti šias ligas yra pakankama brangu“, – pasakoja vaikų ligų gydytoja Alė Dirmienė. Vaikas besigydantis alergiją nuolat turi vartoti vaistus. Pasak gydytojos A. Dirmienės, Utenoje dirbantiems, vaikus gydantiems specialistams dažnai tenka konsultuotis su aukštesnio lygio gydytojais alergologais. „Gauname alergologų rekomendacijas. Jei alergiškas vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, parašome rekomendaciją, kokių maisto produktų vaikučiui nederėtų duoti“, – pasakoja gydytoja A. Dirmienė.

Kur per daug sterilu – ten alergija

Dažnai pasigirsta, kad alergija tai – civilizacijos liga, o tėveliai, besistengiantys vaiką auginti sterilioje aplinkoje vaikui gali net pakenkti. ,,Neseniai vienos gydytojos alergologės giminaitė net įsteigė ožkų ūkį, į kurį traukia vaikų ekskursijos, tam, kad pabraidytų po mėšlą. Ten vaikams leidžiama išsitepti nuo galvos iki kojų. Žinoma, yra vaikų, kurie alergiški katėms, šunims, bet tikrai nereikėtų vaikų atriboti nuo gyvūnų. Kur per daug sterilu – ten ir alergija. Anksčiau vaikai augo murzini, lakstydavo basi, snargliukai būdavo nutįsę iki lūpos ir alergijų buvo tikrai mažiau“, – tvirtina gydytoja M. Pleckevičienė. Ne visada bakterijos gali pakenkti, priešingai, jos kartais neleidžia išsivystyti alergijai. Anot gydytojos M. Pleckevičienės, mamytės daro didelę klaidą, jei nukritusį ant žemės čiulptuką, pakelia ir prieš duodamos vaikui, pačios aplaižo. Neva taip nuvalydamos nešvarumus ir apsaugodamos vaiką nuo nešvarumų. Žmogaus burnoje yra tūkstančiai mikrobų, bakterijų, daugiau nei ant žemės ir net daugiau negu žmogaus išangėje. ,,Anksčiau visur dezinfekuodavome, kvarco lempomis švitindavo kambarius ir gimdyme negalima būdavo dalyvauti. O dabar galima gimdyme dalyvauti su tais pačiais drabužiais, kuriais atėjai iš lauko“, – pasakoja gydytoja M. Pleckevičienė.

1508 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.