Home » Gallery » Aktualijos » Savivaldybės įmonės suskaičiavo pelną ir nuostolius

Savivaldybės įmonės suskaičiavo pelną ir nuostolius

Savivaldybės įmonės suskaičiavo pelną ir nuostolius

Kristina SAKAITĖ

Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės įmonės ir įstaigos pristatė 2015 m. metines finansines ataskaitas, pateikė informaciją apie pelno (nuostolio) paskirstymą. Tarp didžiausią pelną skaičiavusių įmonių – UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir UAB „Utenos vandenys“, nuostolius, kaip ir kasmet skaičiuoja UAB „Utenos autobusų parkas“, pelno neuždirbo ir UAB „Utenos butų ūkis“.

Atliekas vežti deginti – per brangu

UAB „Utenos atliekų tvarkymo centras“ 2015 m. patyrė beveik 3700 eurų grynąjį nuostolį. Jis susidarė nurašius bankrutavusių įmonių – „Statva“, „Inovus“ – mokesčius, iš viso 9 tūkst. eurų. „Ateitis labai įdomi. Pirmą šių metų ketvirtį baigėme turėdami 70 tūkst. eurų nuostolį“, – sakė bendrovės direktorius Mindaugas Bobelis.

Pradėjus dirbti mechaninio biologinio apdorojimo gamyklai jos eksploatacijos išlaidos siekia 53–54 tūkst. eurų. Bus ieškoma gamyklos operatoriaus. Vežti dalį atliekų iš Utenos sudeginti į Klaipėdą per brangu – 1 t kainuotų 50 eurų. O Vilniuje atliekų deginimo gamykla dar tik pradedama statyti. Situacija, anot direktoriaus, buvo beviltiška, tad su Aplinkos ministerijos palaiminimu atliekos nebus deginamos – dalis jų saugoma, o dalis laidojama, nes per 2–3 metus, kol statysią gamyklą, susikauptų apie 30 tūkst. tonų degių atliekų. Išrūšiuotų atliekų laidojimas su taršos mokesčiu šiuo metu kainuoja 7 eurus už 1 t. Šaukiamame akcininkų susirinkime taryba įgaliojo mero patarėją Henriką Zabielą atstovauti savivaldybei.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ ataskaitinių metų grynasis pelnas – per 660 tūkst. eurų, dividendams išmokėti skirta 400 tūkst. eurų. Lyginant su 2014 m., pelnas sumažėjo daugiau kaip pusę milijono eurų. Bendrovės direktorius Gintaras Diržauskas teigė, kad paimta 800 tūkst. litų bauda iš rangovo, stačiusio termofikacinę elektrinę ir padariusio broką, užpernai atsispindėjo pelne ir dirbtinai parodė gerą rezultatą. Praeitais metais bendrovė turėjo ambiciją atsikratyti savo skolų, todėl iš apyvartos paėmė nemažai pinigų ir atidavė paskolą už termofikacinės elektrinės statybą. Kad nepritrūktų pinigų, nedarė remontų. Dujos pinga, tačiau jų kainodara, pasak direktoriaus, šiandien tokia keista, kad riboja jų sunaudojamą kiekį. „Negalėčiau sakyti, kad rezultatai prastesni, jie teisingesni“, – apie pelno pokyčius kalbėjo „Utenos šilumos tinklų“ vadovas.

Tarybos narys Rimantas Dijokas domėjosi, ar kaupiami šiluminių punktų amortizaciniai atskaitymai. UAB „Utenos šilumos tinklai“ aptarnauja 300 (30–50 m. senumo) Utenos daugiabučių, šiluminio punkto atnaujinimas kainuoja 25–35 tūkst. eurų, iš viso susidaro per milijoną eurų. Pasak G. Diržausko, ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidų bendrovė per tarifą neatgauna, smulkūs darbai dengiami iš pelno. „Padėtis nėra gera – yra ilgalaikis turtas ir nekaupiamos lėšos jam atstatyti. Kol pinigai buvo kosmetinio lygio, apie juos garsiai nekalbėjome, tačiau žvelgdami į praėjusius metus, matome, kad iš pelno jau turime paimti apie 15 tūkst. eurų šiluminių mazgų detalėms atstatyti. Šiluminiai mazgai dėvisi. Lėšų poreikis didėja, o mes per tarifą negalime jų surinkti“, – sakė G. Diržauskas.

Jei teismų nebus – reikalai pajudės

UAB „Utenos vandenys“, kurioje dirba 129 darbuotojai, 2015 m. baigė turėdami 430 tūkst. eurų grynojo pelno. Paklaustas, kaip ketina spręsti užsitęsusią problemą dėl sukaupto dumblo panaudojimo, bendrovės direktorius Adolfas Juršys teigė, kad daug rūpesčių kelia nudėvėto ūkio eksploatacija. „Turiu omeny dumblo sausinimo centrifugą, dujų gamybą. Kaip žinote, jau praeitame etape tikėjomės gauti lėšų ir vykdyti dumblo sausinimo projektą“, – sakė bendrovės vadovas. Utenos ir Telšių vandens tiekėjai Aplinkos ministerijos nutarimu gavo finansavimą. Dumblo perdirbimo įrenginių statyba kainuos apie 12 milijonų eurų. Dumblas būtų deginamas, o šiluma panaudojama dumblui džiovinti. „Dedame daug pastangų ieškodami ūkininkų, veždami jiems nemokamai dumblą, tai mums kainuoja. Bet problema išlieka, nes trūksta dirbamų laukų…“ – sakė A. Juršys. Šiuo metu įgyvendinamas dumblo perdirbimo įrenginių statybos projektas. Jeigu nebus teismų, kitų metų pradžioje tikimasi pasirašyti sutartį su rangovu, dar dvejus metus – iki 2019-ųjų – truktų statybos. Pasak bendrovės direktoriaus, sumažėjo vandens netektys. Būna paslėptų avarijų, kurių tenka ieškoti metus. Neseniai rasta ir pašalinta avarija, dėl to 2 proc. sumažintas vandens nutekėjimas.

UAB „Utenos vandenys“ aptarnauja per 16 tūkst. būstų.

Renovacija buksuoja

UAB „Utenos butų ūkis“, kurioje dirba 63 darbuotojai, pernai dirbo nuostolingai, gavo mažesnes pajamas už renovacijos objektų administravimą. 2015 m. dėl nenumatytų išlaidų didėjo sąnaudos. Anot bendrovės direktoriaus Valdemaro Macijausko, pernai su darboviete atsisveikino 3 ilgamečiai darbuotojai, kurių išeitinės išmokos sudarė nemažą sumą. Apie 4 tūkst. eurų kainavo Aukštakalnio kvartalo atnaujinimo projektas. Sumažėjo projektinės lėšos: už projektų įgyvendinimą 2014 m. bendrovė gavo 32 tūkst. eurų, o 2015 m. – 16 tūkst. eurų.

DSC_1764

UAB „Utenos butų ūkis“ direktorius Valdemaras Macijauskas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Tarybos nariai domėjosi, kodėl pernai 200 namų gavo kaupiamuosius planus, nors suorganizuota tik per 60 susitikimų su gyventojais. „Gaunu nusiskundimų, kad žmonės nežinomybėj: kodėl tie kaupiamieji planai, kodėl laiku nedaromos ekspertizės. Pavyzdžiui, Vaižganto gatvėje pirma vyko apklausos, o tik paskui atliktos ekspertizės, ar namą apskritai reikia remontuoti“, – sakė M. Kaukėnas.

UAB „Utenos butų ūkis“ direktorius Valdemaras Macijauskas teigė, kad sukviesti gyventojus į susirinkimus labai sunku. „Susirinkimus turėtume pravesti 300 gyvenamųjų namų gyventojams, to neįmanoma padaryti per trumpą laiką, todėl kai buvo rengiami ilgalaikiai planai, gyventojams buvo siunčiami laiškai ir padaryta apklausa raštu. Aukštakalnio kvartale mėnesį vyko susirinkimai dėl energetinio efektyvumo plėtros. Projektas svarbus, todėl iš laiptinės ateina 10–15 žmonių, tačiau kai kviečiame į susirinkimus kitais klausimais, iš 20 butų ateina 3–4 žmonės, sprendimo jokio priimti negalime“, – sakė

V. Macijauskas.

Tarybos narys Edmundas Pupinis domėjosi Aukštakalnio namų renovacijos perspektyvomis. Pasak V. Macijausko, šiandien Aukštakalnio mikrorajono namų renovacijai ir infrastruktūrai atnaujinti nėra skirta lėšų. Iš 41 namo, kur vyko susirinkimai, investiciniams planams pritarė 25 namų gyventojai. Konkursas darbams vykdyti neskelbiamas, nes neaišku, kiek procentų išlaidų bus kompensuojama gyventojams.

Tarybos narys Robertas Miliauskas stebėjosi, kodėl 9 tūkst. eurų nuostolį turinti bendrovė turėjo sumokėti 4 tūkst. eurų pelno mokestį. UAB „Utenos būtų ūkis“ vadovas komentavo, kad ir patiems dėl to keista, bet tokie įstatymai.

Riedės dar du nauji autobusai

Atliekų ir miesto tvarkymo darbais užsiimančioje UAB „Utenos komunalininkas“ dirba 115 darbuotojų. Pernai bendrovė gavo beveik 8 tūkst. eurų grynąjį pelną. Tarybos narys Edmundas Pupinis domėjosi, kiek per metus kainuoja fontano išlaikymas. UAB „Utenos komunalininkas“ vadovas Tautgirdas Narbutas informavo, kad fontano eksploatacija per metus atsieina 28 tūkst. eurų.

DSC_1767

UAB  „Utenos autobusų parkas“ direktorius Virginijus Treinys

Daug metų pelno neskaičiuoja UAB „Utenos autobusų parkas“, situacija nesikeitė ir praėjusiais metais. Bendrovės skola siekia beveik 600 tūkst. eurų, patirta 8 tūkst. eurų nuostolio. Įmonėje dirba per 60 darbuotojų. Utenos autobusų parkas turi 37 autobusus, kuriais per metus pervežta 125 tūkst. keleivių. Bendrovei nuostolingas Utenos autobusų stoties išlaikymas, jos vadovai siūlo mažinti maršrutų skaičių. Tarybos narys Nerijus Stasiulionis siūlė atsisakyti nuostolingų pervežimų mieste ir palikti šią rinką privatiems vežėjams. Utenos autobusų parko direktorius Virginijus Treinys į pastabą, kad nesiima priemonių spręsti ilgalaikes problemas atsakė, kad daug stebuklų šioje veikloje neišgalvos. Dar pernai pritarus kredito ėmimui autobusams pirkti, vienas naujas autobusas į gatves išriedėjo vos prieš tris savaites. Dar du autobusai bendrovę pasieks gegužės pradžioje.

DSC_1771

Utenos VIC direktorė Irina Šeršniova

DSC_1768

Utenos TIC direktorė Rasa Jasinevičienė

Patvirtintos Utenos turizmo informacijos centro ir Utenos verslo informacijos centro metinės ataskaitos. Pirmasis centras gavo 8 tūkst. eurų pelną, antrasis patyrė 5 tūkst. eurų nuostolį.

Profesionalų sporto klubai „Utenos Utenis“ ir „Juventus“ daugiau išleidžia nei surenka pajamų, tačiau klubų vadovai sako, kad sportininkai „atidirba“ už savivaldybės ir rėmėjų lėšomis surinktus biudžetus. Tai rodo iškovotos pergalės šalies čempionatuose. Krepšinio klubas „Juventus“ pagal biudžeto dydį Lietuvos krepšinio lygoje – 7–8 vietoje.

DSC_1776

Klubo Utenos JUVENTUS direktorius Eimantas Skersis

Futbolo klubo „Utenos Utenis“ direktorius Artūras Gaižauskas nesutinka, kad reikėtų didinti bilietų į rungtynes kainą, nes tai pakenktų futbolo klubo misijai populiarinti šią sporto šaką. Futbolo rungtynes, kuriose žaidžia Utenos klubas, tribūnose stebi vidutiniškai 600 žiūrovų.

Pelningai dirbo Utenos gydymo įstaigos. Metinę finansinę ataskaitą pateikė Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras, kuris turi 15 medicinos punktų, tris ambulatorijas, centre dirba 228 darbuotojai. Pacientų apsilankymų skaičius pernai sumažėjo 1400, įvardijamos pacientų mažėjimo priežastys – emigracija, pacientų prisirašymas kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Vaikutėnų ir Leliūnų medicinos punktai įstaigai yra nuostolingi. Utenos PSPC prisirašę per 41 tūkst. gyventojų. Įstaigos direktorius Vladislavas Kadleris teigė, kad pacientų išėjimas – nesustabdomas procesas. Ateities planuose – Odontologijos padalinio įrangos atnaujinimas. Po tuberkuliozės protrūkių Lietuvoje – tarp karių, moksleivių – paklaustas apie situaciją Utenoje V. Kadleris sakė, kad čia protrūkio nėra, o kas nori, gali pasitikrinti.

2015 m. 210 tūkst. eurų pelną skaičiavo VšĮ Utenos ligoninė. Įstaigoje dirba 456 darbuotojai. Kasmet sulaukiama vis daugiau pacientų, ligoninėje yra 311 lovų. Pasak Utenos ligoninės direktoriaus Daliaus Drungos, pernai atlyginimai kilo gaunantiems minimalią algą, t. y. 25 darbuotojams, gydytojams užmokestis už darbą nedidėjo.

Savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti kiti klausimai. Taip pat jubiliejaus proga pasveikintas 60-metį švenčiantis tarybos narys Rimantas Dijokas – Utenos savivaldos mohikanas, politinei veiklai atidavęs daugiau nei ketvirtį amžiaus.

DSC_1760

1820 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.