Home » Protakos » Technokratas – kraštotyrininkas Jonas Sriubas

Technokratas – kraštotyrininkas Jonas Sriubas

Technokratas – kraštotyrininkas Jonas Sriubas

Utenos anykštėnas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys Jonas Sriubas jau daugiau kaip du dešimtmečius renka medžiagą ir leidžia knygeles apie gimtojo Anykščių krašto kaimus, jų praeitį. Anksčiau yra publikavęs techninius leidinius, padedančius besidomintiems elektros įranga ir elektrifikacijos istorija Rytų Lietuvoje. 2016 m. jis Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriui padovanojo penkias knygeles, kuriose surinkta medžiaga apie išnykusius ir dar esančius kaimus: „Paežeriai: Kaimas prie Rubikių ežero“ (2016 m.), „Terpežeriai: Kaimas prie Rubikių ežero“ (2016 m.), „Srazdiškis: Išnykęs kaimas“ (2016 m.), „Kukaškos: Išnykęs kaimas“ (2016 m.) ir „Mozūriškiai“ (2015 m.). Visuose leidinėliuose kraštotyrininkas atkreipia dėmesį į kaimų pavadinimų kilmę, pagrindinius kaimų istorijos faktus, jų gyventojus, papročius ir tradicijas, apžvelgia kolektyvizacijos laikotarpį, nepamiršta aprašyti ir gamtos paminklų. Autorius neatlieka tiriamojo darbo, informaciją renka jau iš publikuotų šaltinių, tačiau vienoje vietoje susisteminta medžiaga sutaupo skaitytojų bei visų besidominčių Anykščių krašto kaimų praeitimi, laiką. Ne tik istorinius faktus dėlioja knygos autorius, jis bando perteikti ir savo ilgesį gimtojo krašto išnykusioms vietovėms, kuriose gyventa, būta, dirbta.

berezauskiene Sriubas Jonas, 2004 m. portr. nuotr.

Jonas Sriubas

Kraštotyrininkas J. Sriubas 2014 m. leidykloje-spaustuvėje „Utenos Indra“ išleido knygelę „Senovė ir Skiemonių valsčius“. Tais pačiais metais jis parengė ir leidinėlius „Diktarai ir jų praeitis“ bei „Trakiniai ir jų praeitis“. Bendraudamas su žmonėmis, užrašydamas jų atsiminimus, ieškodamas informacijos įvairiuose šaltiniuose kraštotyrininkas užfiksavo praeities įvykius. Tokia ir yra kraštotyrininko misija – rinkti medžiagą apie praeitį, fiksuoti dabartį ir perduoti informaciją ateities kartoms.

2013 m. kraštotyrininkas Anykščių rajono bibliotekoms padovanojo knygelę „Senovė ir Leliūnų valsčius“. Ją išleido savo lėšomis, tik 50 egz. tiražu, tris dešimtis knygų autorius padovanojo anykštėnams. 2012 m. J. Sriubas padovanojo leidinėlį apie savo gimtąjį kaimą „Buivydai laiko tėkmėje“. Leidinio pradžioje autorius dalinasi mintimis apie knygelės rengimą: „Krašto istorija pastoviai rašoma, ją kuriame ir mes – Lietuvos gyventojai. Kiekvieno mūsų gyvenimas prasideda nuo atėjimo į šį pasaulį. Lenkime galvas tiems, kurių dėka mes svečiuojamės šioje žemėje, šiame pasaulyje. <…> Rengdamas šį kraštotyros leidinį, išklausiau daugelio senolių pasakojimų, ieškojau informacijos archyvuose, internete. <…> Laikas negailestingai nusineša įvykius, žmones, papročius, vietovių praeitį, legendas, tad ir bandau fiksuoti informaciją šios knygelės puslapiuose…“

2009 m. J. Sriubas surinko medžiagą ir išleido knygelę „Į senovę ir Leliūnų paribio kaimų praeitį pažvelgus“. Šioje knygelėje surinkta kraštotyrininko medžiaga apie Gikonių, Klevėnų, Mačionių, Buivydų ir kitus kaimus. Anykščių viešajai bibliotekai autorius padovanojo ir anksčiau išleistus savo leidinius: „Buivydų kaimas istorijos sūkuriuose“ II dalis (2005 m.), „Utenos apskrities miestai ir miesteliai“ (2004 m.), „Gikonių kaimas“ (2002 m.), „Buivydų kaimo praeitis: Istoriniai, geografiniai, etnografiniai kaimo bruožai“ (2000 m.) ir kt.

J. Sriubas užrašė prisiminimus apie savo tėvelį Antaną – buvusį nagingą Anykščių krašto kalvį. Jie atskleidžia prigimtinį kraštotyrininko pomėgį technikai. Prisiminimuose apie tėvelį jis rašė: „Mano tėvelis kaip ir senelis Petras žemės darbams dirbti samdė samdinius. Tėvelis pradžioje gamino stakles siūlams verpti, dirbo kalvio darbus. Paskui pasistatė prie Miežintos upės vandens jėgainę, įsirengė zeimerį, milelių vėlyklą ir žmonėms pjovė rąstus, lentas, vėlė-kropliavo audeklus. Įsirengė elektros stotį. Įsigijęs du dyzelinius variklius su javų kuliamąja ūkininkams kūlė javus. Iš mažens aš buvau tėvelio padėjėjas, stebėjau, kaip jis dirba ir stengiausi jam padėti, surinkdavau išardytus variklių mazgus. Pradžioje mane gąsdino elektros šviesa, o įjungus apšvietimą, bėgdavau į kampą. Tačiau potraukis technikai mano paveldėtas iš tėvelio ir buvo bei yra mano hobis. <…> 1953 m. mirė tėvelis. <…> Kurį laiką prižiūrėjau brolį, vėliau mokiausi vakarinėje mokykloje ir neakivaizdiniu būdu mokiausi aukštesniojoje ir aukštojoje mokyklose. Dirbti pradėjau Molėtų rajono kultūros skyriuje kino mechaniko padėjėju, vėliau įsidarbinau Vilniaus elektros tinklų Utenos skyriuje vairuotoju-elektromonteriu. <…> Vėliau dirbau Energijos realizavimo įmonėje techniku, inžinieriumi-inspektoriumi. Žemės ūkio statybos projektavimo institute vyresniuoju inžinieriumi, pradžioje grupės, o vėliau sektoriaus vadovu. Teko dirbti Lietuvos respublikos radijo ir televizijos centre vyresniuoju elektros mechaniku, bei tuo metu Visasąjunginio mokslinio tyrimo elektros terminių įrenginių projektavimo-konstravimo instituto Lietuvos skyriuje konstruktoriumi bei sektoriaus vadovu <…> Nuo 1995 m. Energetikos valstybinėje inspekcijoje vienuolika metų dirbau inžinieriumi-inspektoriumi. Modernizuojant ir automatizuojant Ignalinos atominę elektrinę dešimt metų vykdžiau valstybinę priežiūrą, buvau VĮ IAE centrinės atestavimo komisijos narys“.

J. Sriubas vienuolika metų dirbo Energetikų mokymo centre dėstytoju. Kaip geras savo profesinės veiklos žinovas J. Sriubas surinko medžiagą ir išleido knygelių ir brošiūrų, skirtų elektrikams bei dirbantiems su elektrifikuotais technologiniais įrenginiais, juos eksploatuojantiems asmenims. 1995 m. UAB „Utenos spaustuvė“ išleido J. Sriubo sudarytą leidinį „Darbo sauga aptarnaujant elektros įrenginius“. 1997 m. pasirodė jo knygelė „Techninis elektriko vadovas“. 1999 m. išleistą „Elektriko vadovą“ autorius paskyrė norintiems gilinti žinias elektrikams, nagrinėjo elektros įrenginius, pateikė įvairias lenteles, schemas. 2000 m. išleista jo knyga „Elektros įrenginių elektrinių parametrų matavimai“ buvo dešimt metų naudojama elektros inžinierių mokyme kaip disciplinos mokymo priemonė. Autorius taip pat parengė leidinėlius: „Elektriko projektuotojo žinynas“(2014 m.), „Rytų Aukštaitijos elektrifikacija: Praeities apžvalga“ (2008 m.), „Elektros įrenginių montuotojo ABC“ (2007 m.), „Srovės nuotėkio relės ir jų įrengimo rekomendacijos“ (2006 m.), „Elektros energijos vartotojo atmintinė“ ir kt. Tai kompiuteriu surinkti, sumaketuoti ir rankiniu būdu įrišti informaciniai leidiniai.

J. Sriubas parašė ar parengė ir išleido daugiau kaip dvi dešimtis knygų ir brošiūrų, mokymo priemonių bei kraštotyros leidinėlių. Kraštietis kraštotyrininkas J. Sriubas gimęs Buivydų k. (Anykščių r.), išvykęs gyventi į Uteną, nepamiršta gimtinės. Jis dažnai čia sugrįžta, renka medžiagą apie savo gimtąjį kraštą, stato paminklinius akmenis prie archeologinių senovės statinių bei Buivydų piliakalnio, organizuoja kraštiečių susitikimus, aktyviai dalyvauja Anykščių kraštotyros draugijos veikloje.

Audronė Berezauskienė,

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

1261 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.