Home » Protakos » Dar kartą prisiminti Motinas jus kviečia Zarasų poetai

Dar kartą prisiminti Motinas jus kviečia Zarasų poetai

Dar kartą prisiminti Motinas jus kviečia Zarasų poetai

Paskutinis pavasario mėnuo susitikdamas su vasaros pradžia garbina meilę ir šeimą. Pirmąjį mėnesio sekmadienį papuošė Motinos diena. Jaunosios mamos svajingai glaudė savo mažylius ir sulaukė gėlių iš motinystės džiaugsmu apdovanojusio vyro. Į jaunystę iškeistos vaišingos užstalės vyresniųjų motinų namuose pasipuošė vaikų ir anūkų klegesiu, kurį jos vėl išlydėjo prisimindamos dar jauną ir viską nugalinčią save… Kai kurių keliai jau suko į kapinaites…

Mėnesio viduryje prisiminsime meilės ir laisvės deivę Mildą, visaip ieškosime būdų, kuo išradingiau paminėti jos globoje susikūrusių Šeimų dieną, pirmomis birželio dienomis saugosime ramią vaikystę, o vasarą pasitiksime pagerbdami Tėvą.

Dar kartą prisiminti Motinas jus kviečia Zarasų poetai.

Giedrė Mičiūnienė

MOTINOS RANKOS

Vyniodamos kamuolį,

Minkydamos tešlą,

Glostydamos galvą,

Raudamos piktžoles,

Skindamos gėles,

Segdamos sagas,

Skalbdamos drabužius,

Riekdamos duoną,

Skusdamos bulves,

Adydamos kojines,

Grasindamos pirštu,

Varvindamos rožančių…

Jos vis laimina

MŪSŲ GYVENIMĄ.

AČIŪ…

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Meilės ilgesiu – sidabro žvilgesiu

Tavo rankas

Glosto Esamasis laikas…

Nuovargio gijom – laiko vijom

Tavo rankas

Vagojo Būtasis laikas.

Kantrybės turtais – meilės burtais

Tavo rankas

Apdovanodavo Būtasis dažninis laikas…

Tik Būsimasis laikas padėkos –

Priklaups, pabučiuos

Tavo rankas…

NORS TO IR MAŽA

Vasilijus Trusovas

Iš vaikystės sapnai

Pievų brydėm atplaukia…

Kažko laukta ilgai –

Gal stebuklo iš aukščio?

Byra smėlis tarp pirštų,

Dūžta mintys, giliai

Patyrimų atodangų virsmas.

O ant slenksčio diena

Margus trupinius renka.

Ta buvimo tiesa amžina

Dar išlikus ant motinos rankų.

————

Pareinantiems kelias šviesus,

Kol žiūrėjimo kupinas langas…

***

Nuvesk mane

Į žemuogių pievelę,

į pagirį,

kur mūsų pėdos

vaikystę šaukia.

Tenai mamos skarelė – laiškas,

neperskaitytas iki galo

taip ir liko,

kraitelė ( neišsenkanti

dosnumo sotis)

ir debesų

svajingos stotys.

Ona Kačkienė

Motina,

mane geldoj išpraususi,

kietai suvystė

ir lopšyje migdydama

niūniavo:

būk, vaike, paukšteliu,

kurs drąsiai

trupinius nuo delno lesa.

Pasimokyk, vaike,

iš šunelio,

kurs per gruodą

lydi savą ligi kelio

ir šaltoj pakluonėj

grįžtant laukia.

Nežinojo motina –

ir paskui svetimą

pulsiu į giliausią

sietuvą.

Ir nebus man nei baugu,

nei šalta –

dar nepažinau vienatvės kranto.

xxx

Gimimas

Gražus ar menkutis

mano gimęs kūdikis,

aš dar nežinau,

nejaučiu.

Sentimentų slenkstis

neperžengtas.

Budžiu.

Dabar jau su juo ir jame

pasaulyje šitame.

Nuo šiol mano rankos

jį neš

per miesto gatves,

kaimo varganą būtį,

kaimynų trobas,

mūsų ryšio slogutį.

Per platų pasaulį.

————

Pati su mažyliu

iš naujo gimusi.

Jį ir save auginsiu.

870 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Natūralus parašė:

    Šilčiausias ir pats betarpiškiausias ryšys tarp mamos ir kūdikio. Nuostabios eilės apie tai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.