Home » Protakos » Medaliai aplenkia, Aukso paukštės atskrenda

Medaliai aplenkia, Aukso paukštės atskrenda

Medaliai aplenkia, Aukso paukštės atskrenda

Dalia SAVICKAITĖ

Pirmąjį metų pusmetį sumuojami rezultatai, apdovanojami geriausieji. Kovo pabaigoje Panevėžyje buvo apdovanojami nusipelnę G. Petkevičiatės-Bitės atminimo medalio. 2016 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateiktos 55 kandidatūros šioms nominacijoms gauti: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą – 7 kandidatūros; už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – 11 kandidatūrų; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – 19 kandidatūrų; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes – 18 kandidatūrų. Nors buvo teikta kandidatūrų ir iš Utenos apskrities, bet, deja, šie metai buvo nevaisingi. Šiemet kaip niekad daug apdovanojimų skirta tarptautinėje erdvėje veikusiems asmenims. Keturiose nominacijose apdovanota po keturis asmenis. Kalbant su organizatoriais tenka išgirsti ir tai, kad savivaldybės, visuomeninės ir kitos organizacijos tingi savo žmonių būryje paieškoti nusipelniusiųjų, neteikia kandidatūrų. Tai stebina, nes daugybė kraštą puoselėjančių išeina nepastebėti, neįvertinti, o juk paruošti „dosjė“ nėra jau toks sudėtingas dalykas. Svarbiausia, kad veikla, už kurią siūloma apdovanoti, nebūtų pareigų atlikimas, o iniciatyvos, padedančios kitiems.

Jau pirmaisiais „Protakų“ gyvavimo metais rašėme apie Anykščių kultūros centro Troškūnų vaikų ir jaunimo teatro studijos „Mes“ aktoriukus, kuriai vadovauja Jolanta Pupkienė, bei Visagino kultūros centro liaudiškos muzikos kapelą „Samanyčia“, kuriai vadovauja Aurimas Gudas. Malonu, kad juos išskyrėme iš būrio aktyviai veikiančių apskrityje meno kolektyvų, nes šiandien galime jiems padėkoti į Utenos regioną, savo savivaldybes parskraidinus „Aukso paukštes“. Net dvi iš trylikos Aukso paukščių nutūpė Rytų Lietuvoje. Nominacijoje „Geriausias vaikų teatras ir vadovas“ nugalėjo anykštėnai su kūrybingąja Jolanta Pupkiene, su savo teatru jau gastroliavusia visoje Lietuvoje, o visaginiečiai, vadovaujami nuolat ieškančio naujų darbo formų, senųjų muzikavimo tradicijų puoselėtojo Aurimo Gudo, įvertinti nominacijoje „Geriausia liaudiškos muzikos kapela ir vadovas“.

Studija „Mes“ įkurta 1991 m., kai Troškūnų kultūros namuose pradėjo dirbti dar Klaipėdos fakultetuose besimokiusi būsimoji režisierė J. Pupkienė. Pati vadovė gimusi 1969 metais, tuomet kai diena susilygina su naktimi ir prasideda jos trumpėjimas… Keista, kad tuomet aukštąjį mokslą įgijusi specialistė pasirinko dirbti kaime. J. Pupkienės gyvenimo kredo tai paaiškina: „Reikia eiti ten, kur sunku. Ten kur lengva, gali nueiti kiekvienas“. Tikriausiai derėtų prisiminti ir tai, kad Anykščiuose dirbo labai kūrybinga „kompanija“: a. a. G. ir V. Germanavičiai, trumpai užsibuvo paskyrimą gavės anekdotų karalius R. Šilanskas, viduriniosios kartos Landsbergiai ir kt. Vadovė sako, kad kiekvienas vaikas yra mažas pasaulis, kurį būtina suprasti ir vadovai privalo sugebėti padėti susivokti tame pasaulyje, išmokyti gebėjimus pritaikyti praktikoje. Ji mano, kad teatras gali būti vaiko asmenybės formavimo, saviraiškos bei savišvietos, savirealizacijos galimybė. Pagrindiniai vadovės tikslai tik patvirtina tai, kad ji ruošia jaunąją kartą gyventi ir išgyventi „didžiųjų“ pasaulyje: „Išugdyti visavertę asmenybę, gebančią fantazuoti, reikšti savo mintis, bendrauti“.

pupkienė jolanta

Teatras savo veiklą pradėjo nuo sambūrių: kartu šventė gimtadienius, rengė pažintinius teatro vakarus, popietes, kūrė savas tradicijas. Per 3 metus iš dvidešimties vaikų būrelio susiformavo dvi teatro grupės: vaikų nuo 8 iki 14 metų ir 15–19 metų jaunuoliai. Vaikai turi savybę užaugti ir palikti gimtą lizdą, tad grupėse vaikų skaičius nuolat varijuoja: vaikų – nuo 25 iki 30, jaunimo – nuo 10 iki 18. 2005 m. teatras tapo itin aktyvus: su savo kasmet kiekvienoje grupėje pastatomais vienu dviem spektakliais jie pradėjo aktyviai dalyvauti šalies teatrų festivaliuose, stovyklose, edukaciniuose užsiėmimuose. Kūrybingoji režisierė su savo kolektyvu Troškūnuose kasmet organizuoja tarptautinį teatro festivalį „Troškimai“, kasmet vykdo improvizacijų projektą „Pasaulis pagal mus“, teatro terapijos stovyklą „Šviesos ratu“, dalyvauja visose didesnėse rajono šventėse, pelnė rajono vadovų apdovanojimus ir padėkas. Savo spektaklius teatras rodė jau daugelyje Lietuvos miestų, Pabaltijo šalyse, Lenkijoje, Baltarusijoje, 2013 ir 2015 metais Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros šventėse „Šimtakojis“ pelnė diplomus ir laureatų statulėles, net du kartus pretendavo gauti „Aukso paukštę“. Ir štai pagaliau – sėkmė.

Aurimas Gudas į Visaginą atvyko iš Panevėžio 2004 m. Bedirbdamas baigė J. Tallat-Kelpšos konservatoriją, klarneto klasę, toliau studijavo ir baigė VPU Kultūros ir meno edukologijos instituto muzikos edukologijos studijas. Pradėjo darbinę veiklą vadovaudamas lietuvių liaudies kapelai ir populiariosios muzikos ansambliui tuometiniame jaunimo kultūros centre „Orbita“, o dabar yra į vieną įstaigą visus kultūros centrus sujungusio Visagino kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus bei meno kolektyvo vadovas. Kultūros reikalus jis gina ir savivaldybės tarybos Kultūros ir švietimo komitete. Respublikoje jis garsus kaip kasmet Visagine organizuojamos tradicinio muzikavimo cimbolais, dūdmaišiu, būgneliu, smuiku ir armonika mokymo stovyklos projekto vadovas. Ši stovykla – ne tik kvalifikacijos kėlimo kursai patiems darbuotojams, meno kolektyvų dalyviams, bet ir galimybė tautiškai margam Visaginui plačiau susipažinti su tradicine lietuvių kultūra, ieškoti bendrystės ankstyvesniuose tautų kultūrų sluoksniuose. Muzikuoja visa keturių asmenų Gudų šeima. Vyresnėlis Augustas jau tapo respublikinio turo „Tramtatulio“ laureatu, šiomis dienomis, kartu su kitu šių metų laureatu iš Panevėžio, pakvietusio į savo būrį geriausius pūtikus iš įvairių Lietuvos rajonų, vyksta į Prancūzijos mieste Lilyje vykstantį Europos pučiamųjų orkestrų festivalį.

gudas

„Samanyčia“ – liaudiškos muzikos kapela, pradėjusi savo veiklą 2005 m. Ilgai kapela neturėjo pavadinimo. Tuomet vadovas, ilgai studijavęs vietovardžius puikioje apie šešiasdešimt šeštus metus išleistoje knygoje „Gaidės ir Rimšės apylinkės“, kurios dabar yra dalinai valdomos Visagino savivaldybės, išsirinko labai gražų, romantiškai nuteikiantį, krašto savitumą atspindintį pavadinimą „Samanyčia“. Krikštynos įvyko 2007 m., kuomet buvo realizuojamas šventės „Ažu vario vartelių“ projektas. Kapeloje griežiama trimis smuikais, muzikuojama dviem akordeonais, armonika, trimitu, klarnetu, dūdmaišiu, cimbolais, kanklėmis, kontrabosu ir mušamaisiais. Repertuare – stilizuotos, instrumentinės liaudies dainos, šokiai. Kapeloje groja apie dešimt muzikantų, visi draugai, kaimynai, moksladraugiai. Net du kapelos dalyviai – respublikiniai „Tramtatulio“ laureatai. Išgyventi ir reprezentuoti lietuvišką kultūrą daugiataučiame, temperamentingų kultūrų mieste – ir sudėtinga, ir atsakinga. Dažnai programos ruošiamos ir su kitų tautinių mažumų meno kolektyvais. Kasmet dalyvauja kapelų konkursuose, užima prizines vietas, linksmina žiūrovus laidoje: „Duokim garo“, nuo 2007 m. – Respublikinių dainų švenčių dalyvis, aktyviai koncertuoja šalyje ir Visagine gyvenančių žmonių etninėse tėvynėse.

839 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.