Home » Gallery » Pramogos » Į Zarasus turistai traukia ir šventų vietų aplankyti, ir apsipirkti

Į Zarasus turistai traukia ir šventų vietų aplankyti, ir apsipirkti

Į Zarasus turistai traukia ir šventų vietų aplankyti, ir apsipirkti

 

Kristina SAKAITĖ

Praėjusį savaitgalį startavo Zarasų sezoniniai renginiai. Kurortinio sezono atidarymą „Zarasai – tarytum vasara“ organizatoriai kvietė švęsti jaunatviškai ir blaiviai. Penktadienį vykusį tarptautinį poezijos pavasarį ir kitus kultūrinius renginius šeštadienį pakeitė pramogos Zaraso ežero pakrantėje ir Didžiojoje saloje.

Krantinėje rikiavosi palapinės su tautodailininkų dirbiniais, miestelėnai ir svečiai galėjo pažvelgti į senuosius Zarasus fotografijose bei susipažinti su šio krašto medine sakraline architektūra fotostenduose, taip pat sulošti šaškėmis su turbūt žymiausiu miesto šaškininku Rimantu Kuliu, paragauti Zarasų žemės ūkio mokyklos mokinių keptų blynų bei užsiimti kitomis veiklomis.

2016-ųjų Zarasų kurortinį sezoną atidarė Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius ir rajono savivaldybės tarybos narė Daiva Kelečienė. Vicemeras perskaitė teisingumo ministro Juozo Bernatonio sveikinimą kurortinį sezoną pradėti blaiviai pasirengusiems zarasiškiams.

44 ha ploto Didžioji Zaraso ežero sala – sportinių, pramoginių, kultūrinių renginių vieta ir traukos centras, kuriame per keletą pastarųjų metų sutvarkyta infrastruktūra, o pernai įrengtas didžiausias Baltijos šalyse vandenlenčių ir vandens slidžių parkas. Parką padėjo suprojektuoti vokiečiai, įrengę ne vieną linų trasą pasaulyje. Šeštadienį ir sekmadienį 6 atramų daugiau nei pusės kilometro vandens lynų trasa buvo atvira lankytojams.

Deja, kol vandenlenčių parkui ieškoma koncesininko, jis neveiks, o vandens sporto mėgėjai turės paieškoti kitų pramogų.

Laikinai atliekantis Zarasų turizmo informacijos centro direktoriaus funkcijas Kęstas Vasilevskis, pasakojo, kad Zarasų rajone turistų labiausiai lankomi objektai – Stelmužės ąžuolas, Šlyninkos vandens malūnas, Zaraso ežero apžvalgos ratas, regioniniai Sartų ir Gražutės parkai. Patrauklus ir Vasaknų dvaras, tačiau, anot pašnekovo, jis labiau skirtas liukso klasės turistams. Šių dienų piligrimai traukia į Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą prie Ilgio ežero. „Mažasis kryžių kalnas“ nusmaigstytas skulptūromis ir maždaug šimtu kryžių. „Prisimenu, kokiais 1992–1993 m. žmonės atvažiuodavo iš Lenkijos, Baltarusijos, buteliais semdavo vandenį ir, tikėdami, kad jis stebuklingas, veždavosi namo. Dabar tiek užsieniečių nebevažiuoja. Tačiau apsireiškimo vietoje pastatyta koplytėlė, kartais ten žmonės tuokiasi“, – pasakojo K. Vasilevskis.

DSC_1929

Žemiškesnių keliautojų takai veda tiesiai į garsiąją Dusetų seniūnijoje esančią kulinarinio paveldo pradininko rajone Ramūno Čižo sodybą, kurioje šeimininkas ne tik verda alų pagal senovinius receptus, bet ir vaišina lietuviškais patiekalais, žvėriena.

Daugiausia atvykstančių užsieniečių į Zarasus – iš kaimyninės Latvijos, galima pamatyti ir vokiečių, austrų kemperių, apkabinėtų dviračiais. Latviai neretai „turistauja“ prekybos centruose. „Jeigu geras savaitgalis, prie parduotuvių pamatysi daugybę automobilių su latviškais numeriais. Nieko keisto – kiek prisimenu, Latvijoje visada produktai buvo brangesni. Beje, lietuviai kažkada taip pat važinėdavo į Daugpilį“, – sako turizmo specialistas.

Statistiniais duomenimis praėjusiais metais Zarasų rajono kaimo turizmo sodybose, kitose apgyvendinimo įstaigose apsistojo per 9 tūkst. poilsiautojų. Apie klasikinį viešbutį mieste kol kas tik kalbama – jau daug metų. Tiesa, iniciatyvos ėmėsi rusų verslininkai, įsigiję Šauliams priklausiusį pastatą netoli buvusio policijos komisariato ir planavę jame įrengti viešbutį. Kol kas planai liko planais. Europinės paramos laukia ir kito objekto – SPA centro statytojai, miesto centre įsigiję seną kinoteatro pastatą.

Sezoninių bangavimų, kaip ir daugumai Lietuvos miestų, Zarasams nepavyksta išvengti: nakvynės ir maitinimo įstaigų trūkumą poilsiautojai jaučia vykstant šventiniams miesto renginiams, festivaliams, į kuriuos suvažiuoja 10–20 tūkst. žmonių.

Autorės nuotraukos

DSC_1967

DSC_1980

DSC_1838

DSC_1986

DSC_1843

DSC_1998

DSC_1832

DSC_1853

DSC_2000

DSC_1802

DSC_1822

DSC_1938

DSC_1840

DSC_1830

DSC_1917

DSC_1950

DSC_1870

DSC_1923

2176 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.