Home » Gallery » Veidai » Utenos turguje – pirmasis šiųmetis medus

Utenos turguje – pirmasis šiųmetis medus

Utenos turguje – pirmasis šiųmetis medus

Nida TREINYTĖ

Bitininkystė Lietuvoje atsirado maždaug prieš 5–6 tūkstančius metų. Yra žinoma, kad bitės į Lietuvą atskrido iš Ispanijos pasitraukus paskutiniajam ledynui. Pradėjus plisti šilumamėgiams augalams – liepoms, tuopoms, klevams ir kt. – bitės apsigyveno medžių drevėse ir veisėsi natūraliai, ieškodamos sau tinkamo maisto. Aptikę kvepiantį ir saldų lobį – medų drevėse, atsirado ir pirmieji drevininkai. Jie ne tik kopinėdavo medų, bet ir deramai rūpinosi bei prižiūrėjo bites. Iš drevės buvo galima imti tik pusę medaus, o kita pusė likdavo bitutėms maitintis. Šis pavyzdys rodo, kad žmogaus ir bičių ryšys peraugo į bičiulystę. Žodis „bičiulis“ tapatinamas su žmogaus ir bitės susigyvenimu bei draugyste, kuri palaipsniui vystėsi ir tobulėjo. Taip drevininkystė peraugo į bitininkystę ir gyvuoja iki šių dienų. Savo bityno paslaptis paprašėme atskleisti bitininką Romą Cibą.

Bitininko diena

043

Bitininkas Romas Cibas / Nidos Treinytės nuotraukos

Ties įvažiavimu į sodybą esančią Luknių kaime, Utenos r., kurioje gyvena Romas Cibas, pritvirtintas perspėjantis užrašas „Atsargiai-bitės“. Einant kiemu į namą, oras svaigina žydinčių augalų aromatu. Tarpduryje, puikiai nusiteikęs pasitinka sodybos šeimininkas, o iš namo pliūpteli medaus kvapas. Susipažinti su bitininko kasdienybe ir darbais pasiūlo Romas. Taip pradedame pokalbį apie „ūkį ir bites“. Gera nuotaika bitininkui būtina, nes kas myli bitutes, tą ir Dievas myli (taip sako lietuvių patarlė). Kieme gausu įvairių augalų iš kurių bitės renka medų, net žolė iki tam tikro laiko nešienaujama. „Ką tik pražydėjo obelys, pienės, kiti pavasariniai augalai, tai ir pirmasis medus surinktas iš jų. Jis ypač šviesus ir skaidrus, o ir medaus kokybė priklauso nuo augalų“, – sako Romas. Ką tik grįžęs iš bitynų skuba išimti korius iš automobilio ir pakviečia dalyvauti medaus sukimo procese. Koriai atakiuojami ir specialiu peiliu nupjaunamas apsauginis vaško sluoksnis. Sluoksnis pakankamai aplipęs medumi ir, pasak Romo, jį galima kramtyti ir čiulpti vietoj saldainių. Tada koriai dedami į specialų medsukį, o kol vyksta šis procesas, Romas pakviečia stebėti kaip bus žymima jauna bitė motinėlė. Į inkubatorių iš avilių atnešami jau brandūs, izoliuoti vienas nuo kito keli lopšeliai iš kurių išsirita bitės motinėlės. Pirmiausia jos turi apsiskraidyti. Bitė motinėlė į aukštį geba pakilti iki 70 metrų. Ten ją pasitinka mažiausiai aštuoni tranai, kurie po susiporavimo žūsta ir krinta ant žemės. Po apsiskraidymo motinėlėms specialiu žymekliu ant nugarėlių padedamas taškas. Tada bitelė paleidžiama į nukleusą taip vadinamą mažą, spalvotą aviliuką ir taip sudaroma nauja bičių šeimyna. Joje bitė motinėlė prilygsta karalienei. Bitės motinėlės įkeldinimas tarsi savotiškas ritualas suformuosiantis hierarchiją bičių šeimoje. Taip atsiras „nauja valstybė ir bus joje tvarka“, o bitelės pradės naują gyvenimą, žinos savo vietą ir kiekviena skubės atlikti jai būdingą darbą. „Tik turint stiprias bičių šeimas galima tikėtis gero medunešio. Jei bitutės užsiėmusios ir dirba, niekada neįgels žmogui“, – padrąsina Romas.

Bitininko išradimai

Bitininkauti tenka kartais net ištisą parą ypač pavasario ir vasaros sezono metu. Dirbant šį egzotišką darbą atsiranda įvairiausių minčių ir idėjų kaip geriau pasitarnauti bitėms. Viena iš jų, kurią dabar mėgina įgyvendinti ūkininkas, laisvus žemės plotus nori apsodinti medingais augalais. Šiam sumanymui nusipirko traktoriuką, kuris padės dirbant laukuose. Sodybos teritorijoje specialiai auginami įvairiausi medingi augalai, kurie dar tik ruošiasi žydėti. Tai apskritagalvis bandrenis, baltažiedė ir raudonžiedė notrelė, garstyčios, facelijos, levandos, sirinis ir gumbinis klėmalis, mėtos, kanadinis rūgštenis ir kt. Keletas augalų pasodinti šiltadaržyje, kuriems augti reikalinga didesnė priežiūra ir šiltesne temperatūra.

Bityno teritorijos įkurdintos Utenos bei Anykščių rajono pievose šalia pušynų ir arčiau vandens: Žaliojoje, Vilkabrukiuose, Nolėnuose ir Lukniuose. Prie bitidės, kurioje gyvena 24 bičių šeimos, sukonstruoti traktorinės priekabos ratai. Taip patogiau bitininkauti ir pervežti ją į gausiau žydinčias vietas pievose. Dar vienas Romo eksperimentas, kuris pasitvirtino – sodybos kieme sukonstruotas žieminis nukleusas skirtas bitėms motinėlėms išlaikyti per žiemą.

060

Tvirtas bitininko būdas

Romas su vyresniuoju broliu gimė ir augo tremtyje, Krasnojarsko krašte. Nuo mažens buvo apsuptas gamtos, todėl miškas ir Sibiro gamta mokė išlikti bei išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Grįžę iš tremties su šeima apsigyveno Luknių kaime, Utenos rajone. Jaunystėje studijavo ir baigė Kauno Miškų ūkio technikumą. Įgijęs miškininko specialybę dešimt metų dirbo miškininku. „Šeimoje užaugome keturi sūnūs. Iš jų du medžiotojai ir du bitininkai“, – juokauja Romas. Nuolat stebėdamas ir talkindamas jaunesniajam broliui, taip pat bitininkui Gintarui, pats užsimanė vieną dieną tapti nepriklausomu ir įsteigė savo ūkį. Atsakingas, darbštus, mylintis gamtą ir bitutes, Romas bitininkauja dvidešimt devynerius metus. Pirmąjį, šiųmetį pavasarinį medų jau galima nusipirkti Utenos bei Vilniaus turguose.

Medus – tyriausias produktas

Pasak pašnekovo, medus – tyriausias gamtos produktas. Jis nebuvo jokioje gamykloje, jo niekas „neperdirbo“, nepridėjo jokių „E“ ar kitų chemikalų. Bitutės nešė, rinko, triūsė, kol produktą pateikė žmogui.

Meduje yra apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, 1,5–5 proc. sacharozės, iki 10 proc. mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio), taip pat vitaminų (septyni B grupės vitaminai, A, C, E, H, K, PP), fermentų, fitoncidų, aromatinių bei baktericidinių medžiagų. Medus stiprina organizmą, suteikia energijos, slopina uždegimus, skausmą, mažina nervingumą, lengvina atsikosėjimą. Medus naudojamas gydant gastritą, opaligę, dantenų uždegimus, periodonto ligas, greitai grąžina jėgas po patirto streso, ligos ar traumos. Medus vartojamas sergant gerklės ligomis, kosuliu, medaus kompresais dezinfekuojamos žaizdos, sunkiai gyjančios opos. Liaudies medicina teigia, kad medus padeda ir nuo nemigos. Lietuvoje medus rūšiuojamas pagal augalų žydėjimo laikotarpį. Pavasarinis medus – vienas vertingiausių, nes surinktas iš pirmųjų augalų. Dar medus renkamas iš liepų, grikių, rapsų, dobilų, viržių. Lipčiaus medus turi net 32 mineralines druskas, o įprastai meduje yra apie 10 mineralinių druskų.

058

Apiterapija – gydymas bičių įgėlimu

Įgėlus bitei į organizmą patenka šiek tiek sudėtingos cheminės sudėties bičių nuodų. Juose yra mineralinių medžiagų (fosforo, kalcio, magnio, vario), rūgščių (druskos, skruzdžių, fosforo), riebalų ir sterinų, baltymų ir amino rūgščių, angliavandenių (gliukozės, fruktozės), taip pat acetilcholino ir histamino. Todėl pastaruoju metu bičių įgėlimas tiesiog į skaudamą vietą, pripažintas kaip vienas iš gydymo metodų. Šis gydymo metodas daugiau taikomas Latvijoje. Geluonyje yra peptidų. Peptidas melitinas slopina uždegimus ir naikina įvairias ligas sukeliančias bakterijas. Adolapinas nuskausmina efektyviau nei opiumas ir aspirinas paėmus kartu. Apaminas tonizuoja nervų sistemą, o kardiopeptidas – stabilizuoja širdies ir kraujagyslių. Dažniausiai bičių nuodai skiriami tiems, kurie serga sąnarių, raumenų uždegimu, radikulitu ar osteochondroze. Apiterapeutai rekomenduoja patupdyti bitę ant skaudamos vietos. Toks gydymas skiriamas ir sutrikus virškinimui, sergant neuralgija, bronchine astma, hipertonija, ateroskleroze bei migrena. Manoma, kad bitės įgėlimas gali padėti net ir išsėtinės sklerozės atveju.

046

1623 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.