Home » Pro dienų prizmę » Gyvenimas iš arti

Gyvenimas iš arti

Gyvenimas iš arti

Elvyra SABALYTĖ

Ar sunku išlipti iš automobilio?

Utenos apskrities žinios“ jau rašė, kad miesto valdžia šiemet nusprendė sutaupyti pinigų ir panaikino gelbėtojų etatus prie Dauniškio ir Vyžuonėlio ežerų.

Vis tik buvo apsigalvota – prie ežerų budės prižiūrėtojai.

Vyžuonėlio paežere per dieną keletą kartų pravažiuoja patruliuojantis policijos automobilis, tai – savotiška prevencijos priemonė. Gaila, bet nė karto neteko matyti, kad jauni policininkai būtų bent kartą išlipę iš automobilio, sudrausminę rūkančius vaikus, surašę protokolą už rūkymą ir apie tai pranešę jų tėvams. Išvydę policininkus, vaikai cigaretes slepia už nugaros, o sidro butelius kiša po drabužiais. Nuvažiavus policininkams paaugliai jaučiasi lyg filmo herojai, apgavę tvarkos sergėtojus.

Pinigų diržas

Liaudies išmintis byloja, kad jei nori prarasti pinigus, taupyk juos ir su niekuo nesidalink. Kazimieras visą gyvenimą spaudė centą prie cento, materialiai skriausdamas ne tik žmoną, bet ir sūnų. Šykštuolis pasisiuvo platų odos diržą su kišenėlėmis, į kurias dėdavo pagal kupiūras surūšiuotus pinigus. Su diržu dieną ir naktį nesiskirdavęs kaimietis jį nusijuosdavo tik prausdamasis pirtyje.

Po žmonos mirties vyras tapo dar šykštesnis. Ką tik būdavo įmanoma parduoti, viską nešdavo į turgų, net kiaušinių sau valgyti pavydėdavo. Užėję pas jį kaimynai stebėdavosi, kaip Kazimieras kruopščiai nučiulpia net silkės galvą. Ir šiaip jis buvo gana keistas. Mirus žmonai, virtuvėje laikė visą savo ūkį – vištas, porą žąsų ir ožką.

Vieną pavasarį Kazimieras sunkiai pasiligojo ir pateko į ligoninę. Ligoninėje netrukus pasklido žinia, kad senolis guli apsijuosęs pinigų diržu, kurio nepatikėjo net savo sūnui. Tikriausiai tikėjosi su juo pakliūti tiesiai į dangų ir gauti ten geresnę vietą. Šios istorijos finalas nesunkiai nuspėjamas. Mirus tėvui atvažiavęs jo palaikų į lavoninę pasiimti sūnus diržo neberado. Taip tėvas į dangų iškeliavo be pinigų diržo, o sūnus liko be palikimo.

Pirkėjai mokosi ginti savo teises

Ką daryti įsigijus netinkamą prekę? Suprantama, nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės, net tada, kai viena institucija stengsis jumis nusikratyti ir siuntinės nuo Einošiaus prie Keipošiaus.

Nusipirkusi viename Utenos prekybos centre šaldytuvą „Samsung“ subraižytu paviršiumi, viena pirkėja kreipėsi į šio prekybos centro informacijos skyrių. Jo atstovė pirkėjai patarė kreiptis į „Samsung“ aptarnavimo skyrių Vilniuje. „Samsung“ atstovai ėmėsi tirti reikalą, nurodė pirkėjai atsiųsti subraižyto šaldytuvo nuotraukų. Pirkėja keletą dienų vargo bandydama nupaveiksluoti ant blizgaus margo šaldytuvo paviršiaus ryškiai matomus subraižymus, tačiau jų užfiksuoti beveik neįmanoma. Atstovai reikalavo vis naujų nuotraukų, nors pirkėja neprivalėjo to daryti.

Viešėdama Vilniuje šaldytuvo pirkėja svečiuose atsitiktinai susipažino su tam pačiam tinklui priklausančio vieno prekybos centro direktoriumi, kuris patarė užmiršti ją beveik visą mėnesį mulkinusius „Samsung“ atstovus ir kreiptis į Nemokamą klientų liniją. Šios linijos telefonas nurodytas ant šaldytuvo pirkimo čekio. Direktoriaus teigimu, Nemokamos klientų linijos tinklo prekybininkai bijo kaip velnias kryžiaus. Tokias linijas, kurių telefonai nurodyti prekės čekyje, turi dauguma didžiųjų prekybos centrų, operatyviai reaguojantys į pirkėjų skundus. Deja, daugeliui pirkėjų nekyla mintis į juos kreiptis. Paskambinusi į minėtą liniją, uteniškė buvo atidžiai išklausyta, ir jau kitą dieną jai paskambino prekybos centro direktorė.

Pensininkės eksperimentas

Daugiabučiame name gyvenanti senolė, kamuojama kasdienio nuobodulio, gyvenimo dienas retkarčiais paįvairina eksperimentais. Po savo langais ji dažnai mato šlitiniuojančią prasigėrusią trijų draugų kompaniją. Vieną dieną daugiabučio gyventojai į galvą šovė mintis, kaip alkoholis galėtų paveikti, pavyzdžiui, varnas ar kitus prie daugiabučio atskrendančius paukščius.

Močiutė sulaistė degtine kelias saujas duonos ir išmetė ją per balkoną besiburiuojančioms varnoms. Šios kaip mat žaibo greitumu puolė prie grobio. Duona pasivaišino ir keli balandžiai. Netrukus alkoholio paveiktos apgirtusios varnos ėmė nežmoniškai karksėti, plakti sparnais, keistai kilti. Tuo tarpu balandžiai išliko visiškai ramūs. Kai po kiek laiko varnos susispietė prie kieme telkšojusios balos ir ėmė godžiai iš jos gerti vandenį, pensininkė nesitvėrė juokais.

Daugiau alkoholiu vaišinti varnų uteniškė nesirengia. „Turiu kitų planų, bet apie juos papasakosiu vėliau, kai įgyvendinsiu“, – dalijosi savo sumanymais 78 metų moteris.

1012 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.