Home » Gallery » Aktualijos » Prie Daugailių ieškoma metalurgų pėdsakų

Prie Daugailių ieškoma metalurgų pėdsakų

Prie Daugailių ieškoma metalurgų pėdsakų

Kristina SAKAITĖ

Antrą savaitę kasinėjanti vos už kelių kilometrų nuo Daugailių (Utenos r.) esantį Garnių I piliakalnį archeologų komanda rado per pusšimtį bronzos amžiaus radinių. Vietovė kasinėjimui pasirinkta kaip galima priešistorinių laikų gyvenvietė. Radiniai kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų: ar išties čia gyveno metalurgai?

Garnių I piliakalnis stūkso atokiau nuo kelio, tad archeologai, kartą jau užklimpę ir pasimokę, palieka automobilius už kilometro, ir kasryt žingsniuoja bryde pro medžiotojų bokštelį į savo darbo vietą. Šalia piliakalnio – mėlyna lubinų invazija, jį supa supelkėjęs ežeras ir miškas. Vieta aiškiai nėra pati lankomiausia poilsiautojų ar apylinkių gyventojų – čia dirbantys archeologai sako, kad per beveik dvi savaites, be juos aplankiusios Daugailių seniūnės Giedrės Eimutienės, čia nėra sutikę nė gyvos dvasios. Beveik. Šalimais, medžioklės plotuose, krūmus kartais šnarina stirnos, prie pelkės nusileidžia atsigerti briedžiai.

 

DSC_1868

Archeologų komanda: Erika Buitkutė, Linas Juknevičius,  Ieva Škimelytė,  jaunoji talkininkė Dorotėja Petrauskaitė, ekspedicijos vadovė dr. Agnė Čivilytė ir Christopher Troskosky / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Kai paklaidžioję apylinkėmis suradome archeologus, jie karpė medžių šaknis – valė 12 kv. m perkasą.

Tyrinėjimų iniciatorius Vilniaus universiteto magistrantas Vytenis Podėnas jau buvo surinkęs informaciją apie šį piliakalnį, apylinkėse buvo rasta bronzos amžiaus radinių, susijusių su metalurgine veikla. Prieš keletą metų Garnių I piliakalnio teritorijoje rasta liejimo forma, skirta kirvio liejybai.

„Vadinasi, čia galėjo gyventi žmonės, kurie nusimanė metalurgijoje ir kurie galbūt šioje vietovėje gamino metalinius dirbinius, – sako ekspedicijos vadovė, archeologijos mokslų daktarė Agnė Čivilytė. – Tai pirmieji žvalgomieji kasinėjimai šioje teritorijoje, kuomet galima kasti tik 24 kv. m. Norėjome patikrinti, ar čia tikrai galima rasti tą medžiagą, kurios mes tikimės. Kasinėjimai pasiteisino, nes tai, ką randame šioje perkasoje, tikrai yra susiję su bronzos amžiaus laikotarpiu, sietinu su metalurgine veikla, apie kurią žinome iš kitų piliakalnių kasinėjimų.“

Nuėmus viršutinį velėnos sluoksnį, prasideda kultūriniai žemės sluoksniai, kuriuose slypi prieš tūkstančius metų gyvenusių žmonių veiklos pėdsakai. Tądien, kai lankėmės, perkasa ant Garnių I pagilėjo 10 cm. Archeologai rodo į maišelius išrūšiuotus radinius, dalis jų, jau nuvalytų, saugomi mokykloje. Rasta gyvulių kaulų, dantų, degėsių. „Čia galėjo būti ūkinė duobė, – juodą žemės lopinėlį po atkastu sluoksniu rodo archeologė ir aiškina darbo subtilybes. – Kasinėjame sluoksnis po sluoksnio kaip tortą ir fiksuojame, ką jame matome. Visi radiniai – to paties laikotarpio, tai patvirtina, kad žmonės čia negyveno viduramžiais ar vėlesniais laikais. Paprastai piliakalniuose iškasama įvairių laikotarpių radinių. Rasta keramikos: puodų šukių su brūkšniuotu paviršiumi, taip pat dirbinių iš akmens, įrankių, kaulinio smeigtuko adata, nusmailintas kaulo dirbinys, kuris galbūt yra ietigalis.

Pagal turimus duomenis negalime pasakyti, kokie žmonės čia gyveno, ką veikė. Žinome tik, kad jie augino gyvulius – radome arklio, kiaulės dantų. Tikimės, kad čia galima aptikti metalurgų dirbtuves, paliktas liejimo formas ar židinius, pastatus. Tam prireiks daugiau tyrinėjimų. Šiuo metu galime tik spėlioti, kad čia buvo atklydę metalurgai.“

Rytų Lietuvoje gausu piliakalnių, didžioji jų dalis susijusi su bronzos amžiumi. Vienas iš jų – Narkūnų piliakalnis, kurį kasinėti pradėta 1977 m., ten surinkta didžiausia kolekcija objektų, susijusių su metalurgija, tarp jų ir liejimo forma.

Pasak archeologų, molingą žemę padėjo suminkštinti lietus, o kai nelydavo – seniūnės atvežtas purkštuvas. Jie dėkojo ir Daugailių mokyklos, kurioje laikinai apsigyveno, direktoriui.

Penkių Lietuvos archeologų – Agnės Čivilytės, Vytenio Podėno, Ievos Škimelytės, Erikos Buitkutės, Lino Juknevičiaus – komandoje – ir amerikietis Christopher Troskosky iš Bafalo universiteto. Paklaustas, kokie pirmieji įspūdžiai apsilankius Lietuvoje, Ch. Troskosky stebėjosi, kad čia… labai daug medžių. Jo rašoma mokslinė disertacija apie Rytų Baltijos regiono ir Skandinavijos šalių bendruomenes (medžiotojų, žvejų) akmens amžiuje buvo stimulas patyrinėti piliakalnį Daugailių seniūnijoje. Jis domisi ir klimato kaita. Amerikietis sakė, kad jį nustebino randamų kaulų gausa. „Aš nesu kasinėjęs tokio vėlyvo laikotarpio gyvenviečių, labiau domėjausi neolito laikotarpiu, akmens amžiumi“, – kalbėjo archeologas. Christopher džiaugėsi ne tik gausiais radiniais, bet ir gražia Lietuvos gamta bei maistu. „Jis valgo grikių košę, nes mes ją verdame, improvizuojame ir gaminame kotletukus – irgi iš grikių“, – juokėsi ekspedicijos dalyviai.

Daugailių seniūnijoje ant Garnių I piliakalnio archeologai dirbs iki sekmadienio.

DSC_1861

DSC_1855

DSC_1844

DSC_1836

DSC_1883

DSC_1874

DSC_1872

845 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Agnė sako:

    Dar kartą dėkojame visiems savanoriams, talkinusiems mūsų tyrinėjimuose, taip pat nuoširdus ačiū Daugailių seniūnei Giedrei Eimutienei, mokyklos direktoriui Stasiui Derviniui ir nuostabiems krašto žmonėms. P.S. Per likusį ekspedicijos laiką aptikome ir dar daugiau įdomių radinių. Sekite informaciją seniūnijos tinklalapyje:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.