Home » Pro dienų prizmę » Vaistų imperijos įkaitai

Vaistų imperijos įkaitai

Vaistų imperijos įkaitai

Stepas EITMINAVIČIUS

Matyt, tragikomiška situacija: bene prieš pusantrų metų nueinu į vaistinę – reikia antibiotikų. Man pasako kainą ir aš gana žaismingai nustembu:

O kodėl litais vertinate?

Neminėjau jų. Aišku, eurai.

Atvirai kalbant, apstulbau: jau ir litais kaina gana solidi, o čia – eurais.

Pasidarė nesmagu.

Kai kalbiesi su vyresnio amžiaus žmonėmis, jie atsidusdami vis primena:

Vaistai beprotiškai brangūs.

Man sunku pasakyti, kokia yra savikaina, tačiau liūdna tai, kad ir ši gyvenimo sritis koreguojama pelno poreikio. Žinoma, sunku būtų tikėtis, kad egzistuoja altruistinis požiūris į sveikatos gerinimą, tačiau vis tiek gana skaudu.

Įvairių yra gydytojų, tačiau, man atrodo, dažniausiai mus aptarnaujantys prirašo kalnus vaistų. Nežinau, gal kitaip ir negalima, tačiau juk būna ir taip: vieną kūno dalį gydai, kitą gadini. Tuomet susirūpini ta kita dalimi, prisiperki naujų vaistų – uždaras ratas? Aš nežinau. Man vis atrodo, kad gydomas tik vienas organas, o nematomas visas kūnas. Gal ši mano tezė specialistams pasirodys juokinga, tačiau juk kiekviename reiškiny mes ieškome visumos, o ne tam tikros detalės.

Pažįstu žmonių, kurie dalį receptų paprasčiausiai išmeta, – kad nepakenktų sau. Nežinau, kaip vertinti tokį atvejį, ir vėl nežinau.

Yra dar viena medalio pusė. Medikas paaiškina, kurie preparatai geriausiai veikia, jei dėl kurių nors priežasčių patenki pas kitą, paaiškinimas jau kitoks.

Tai anuos išmesti?

Toks klausimas nuskamba kaip nerimtas, kaip nenoras rimtai rūpintis savo sveikata.

Neretai ir patys nesuprantame: jeigu mokame tokius didelius pinigus, tai ar esame tikri, kad jie tikrai veiksmingi?

Nežinau, ar tikrai veikia sistema, kad ligonis pats išsirenka iš panašių medikamentų pigesnį. Kita vertus, kai tau skauda, pagalvoji, kad gal brangesni greičiau padės – visaip būna.

Pakuotės kartais būna per didelės. Tarkim, reikia tepalo. Parašyta, kad tinkamumo laikas – mėnuo. Bet panaudojus jo dar gana daug lieka. Jeigu tūbelėje būtų mažiau gramų, būtų geriau, bet, matyt, gamintojams paprasčiausiai neapsimoka.

Kai žmonės sulaukia daugiau metų, susiduria su pasirinkimo problema: ar kraujo spaudimą, cholesterolį mažinti tabletėmis, ar padės mankštos, dietos. Kai pradedi vartoti vaistus, tai lyg ir privalai suprasti, kad be jų jau nebegalėsi. Kai nutari gyventi be medikamentų, gyveni su baime: o jeigu insultas, o jeigu dar kokia liga?

Nežinau, ar kalbos, jog kai kurios firmos dovanomis palepina gydytojus, jeigu būtent jų medikamentus ligoniams skiria, yra iš piršto laužtos. Nežinau. Jeigu tokių atvejų gali pasitaikyti, tada dar vienas diskusijos aspektas.

Įvairiausi papildai – ar jie reikalingi? Kaip stiprinti imunitetą? Kaip vertinti įvairiausias akcijas: su dėkingumu ar jaučiant, kaip smarkiai kainos iškeltos, jeigu turi iš ko mažinti? Taip pat diskusijos objektas.

Kartais mes pasitariame su vaistininkėmis, kuriomis tikime, bet apie tai gydytojams sakyti nevalia. Man regis, ne vienas įsižeidžia, kad jais neva nepasitikima.

Kokia prasmė man apie visa tai kalbėti? Gal ir jokios: vargu ar ką pakeisi. Tik išsikalbėjus yra lengviau – matyt, galimas ir toks argumentas.

956 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.