Home » Gallery » Aktualijos » Palūšės turistiniai nameliai ketvirtą vasarą stovi tušti

Palūšės turistiniai nameliai ketvirtą vasarą stovi tušti

Palūšės turistiniai nameliai ketvirtą vasarą stovi tušti

Kristina SAKAITĖ

Palūšėje (Ignalinos r.) prieš ketverius metus sugriovus senus sutrūnijusius turistinius namelius pastatyti nauji. Taip tikėtasi atgaivinti 1959 m. įkurtą turistinę bazę ir Palūšę, vadinamą vandens turizmo meka, iš kurios prasideda daugiakilometriniai maršrutai rajono ežerais. Naujuose turistiniuose nameliuose vienu metu gali apsistoti per 60 žmonių. Deja, jau ketvirtą vasarą namelių durys užrakintos – jie stovi tušti.

Turizmo kompleksas atnaujintas panaudojus ES lėšas, projekto vertė – 1,6 mln. eurų. Be dešimtviečių namelių, rekonstruotas ir buvęs valgyklos pastatas, pritaikytas konferencijoms organizuoti, restoranui įrengti. Pastarasis, milžiniškas 2000 kv. m objektas, ir tapo pagrindine kliūtimi ieškant koncesininko.

Patys negalime vykdyti veiklos, turime surasti operatorių. Buvome paskelbę jau tris konkursus ir neatsirado nei vieno norinčio. Šiuo metu bandome gauti leidimą iš Lietuvos verslo paramos agentūros šį sezoną išnuomoti namelius be centrinio pastato. Išsinuomoti namelius norinčių yra, tačiau niekas nenori didžiojo pastato, nes nežino, ką jame veikti. Pagal idėją ten numatyta konferencijų salės, maitinimo įstaiga, turizmo inventoriaus nuomos punktas. Buvo numatytos tokios paramos sąlygos, tačiau tokiomis sąlygomis nuomininkas neatsiranda“, – susiklosčiusią absurdišką situaciją komentavo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas. Centrinio pastato, kurį statė Utenos įmonė „Statva“, statybos užtruko iki 2015 m. Vilniaus statybininkams teko taisyti uteniškių paliktą broką, todėl anksčiau išnuomoti namelių, pagal paramos sutarties sąlygas, nebuvo galima. Nameliuose galima gyventi ištisus metus, juose įrengtas elektrinis šildymas ir židiniai.

Pasak direktoriaus, norint pritraukti investuotojų, reikia gražinti kurortinėje teritorijoje esančio kaimo aplinką, nes čia dešimtmetį išlikusi ta pati infrastruktūra. Jeigu pavyktų sutvarkyti dviračių maršrutus, sveikatingumo, botanikos takus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, tuomet vietovė taptų patrauklesnė. Direktorius sutinka, kad Palūšėje trūksta apgyvendinimo vietų, yra vos kelios kaimo turizmo sodybos, tačiau tvirtina, kad turistų srautas išlieka stabilus. „Tačiau jeigu nameliai pradėtų veikti, manau, žmonių tikrai padaugėtų, – sako G. Kukanauskas. – Darome viską, kas įmanoma. Labai tikėjomės, kad šį sezoną nameliuose jau bus priimami turistai. Dar neprarandame vilties, kad vasaros pabaigoje juos išnuomosime. Nameliai byrėti dar nepradėjo, tačiau vis aptvarkome, dulkes nuvalome. Būklė patenkinama.“

Palūšėje lankėsi aplinkos ministras, kancleris, kartu su Ignalinos r. sav. meru ir parkų direkcijos vadovais ieškojo sprendimų variantų, bet išeities iš aklavietės nerado. Tiesa, Lietuvoje tai ne vienintelis objektas, atsidūręs tokioje situacijoje. Kai kuriems šeimininko ieškoma skelbiant po 19 konkursų.

Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotojo Sigito Žvinio, potencialius nuomininkus atbaido didelės centrinio pastato eksploatacijos išlaidos. Pastato šildymas elektrinis, šildymo kaštai dideli ir galimi investuotojai skaičiuoja, kad jiems neapsimoka. Kita priežastis, dėl kurios neatsiranda nuomininkas – gyvenamųjų vietų trūkumas. Konferencijų salė vienu metu talpina 200 žmonių, o miegamų vietų nameliuose – 65.

Iki liepos pabaigos tikimasi sulaukti atsakymo, ar namelius bei centrinį pastatą bus galima nuomoti atskirai. Bus skelbiamas jau ketvirtas koncesijos konkursas.

Negaliu sakyti, kad turistų sumažėjo. Vasarą sulaukiame ypač daug užsieniečių iš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos. Juos domina gamtos paveldo objektai, dviračių, pėsčiųjų, vandens trasos“, – direktoriui antrino S. Žvinys.

Šį turistinį sezoną Aukštaitijos nacionalinis parkas be jau pamėgtų objektų – Ladakalnio, Ginučių malūno – kviečia šeimas ir vaikų ekskursijas į Meironyse įsikūrusią Gamtos mokyklą, kurioje veikia per 20 edukacinių programų, rekonstruotą Bitininkystės muziejų.

DSC_0177

Palūšė / Kristinos Sakaitės nuotraukos

DSC_1831

DSC_1832

DSC_0206

DSC_0176

DSC_0174

DSC_0178

6267 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments 3 komentarai

  1. vitalija parašė:

    Tikrai labai norėjome.Bet…..kai paskaičiavome, pasidomėjome 🙁 , išvažiavom į Kroatiją .

  2. Anonimas parašė:

    Konferencijų salė, 200 vietų, apgyvendinti gali 65…..absurdas…

  3. Anonimas parašė:

    Apsileidimas!!! GEDA!!! Nusileiskit ant zemes! Kainas sumazinkite ir is karto atsiras norinciu poilsiaut ,nuomotis ne tik konferencijom, bet ir vestuvem,ar kokiom sventem, kainas nuleide, per 4 metus butumet uzdirbe viskam, o dabar dulkes sluosto…Teisti valdininkus uz aplaiduma, goduma ir nekompetencija!!!!
    Nesugeba taku sutvarkyt… masinu stovejimo aiksteles irengt…, o gelezines tvoras kam ten reikalyngos?kiek jos kainavo?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.