Home » Protakos » Turizmas veikia prigimtinę kultūrą

Turizmas veikia prigimtinę kultūrą

Turizmas veikia prigimtinę kultūrą

Dalia SAVICKAITĖ

Visi Utenos apskrities rajonai deklaruoja, kad turizmas – prioritetinė jų veiklos kryptis. Kiek mažesnių galių šioje veiklos erdvėje dėl suprantamų priežasčių turi Visagino savivaldybė. Ūkio ministerija buvo paskelbusi konkursą „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e. rinkodara“ projektams ir skyrė 4,79 mln. eurų finansavimą. 24-iems projektams teiktas finansavimas. Didžiausia paraiškos finansavimo suma – 284 820,77 eurų, mažiausia – 45 066,56 eurų, tikimasi, kad 2014–2020 metų ES investicijos pagal šią priemonę (viso numatyta 20,55 mln.) padės Lietuvos regionams, pasitelkus e. rinkodaros priemones, padidinti kultūros ir gamtos paveldo objektų žinomumą ir lankomumą. „Pagal pateiktas paraiškas matome, kad Lietuvos savivaldybės ir asociacijos, pasitelkdamos e. rinkodaros priemones, planuoja pritraukti daugiau lankytojų į prioritetinius Lietuvos turizmui regionus. Šios priemonės ne tik padidins regionų lankomumą, bet ir paskatins vietos verslo plėtrą“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Pasinaudojusios ES investicijomis savivaldybių administracijos ir Lietuvos asociacijos naudos šias e. rinkodaros priemones: interneto svetainės kūrimą ir administravimą, optimizavimo paieškos sistemas (SEO), reklamos paieškos sistemas (SEA), rinkodarą socialiniuose tinkluose (SMM), vaizdo reklamą internete, mobiliąją rinkodarą, reklamą elektroniniu paštu ir internetiniuose portaluose ir pan.

Nemuno žemupio regionui skirtas 1,364 mln. eurų finansavimas, Vilniaus regionui – 1,276 mln. eurų, Pajūrio regionui – 913 493 eurų, Žemaitijos aukštumų regionui – 479 607 eurų, Rytų Aukštaitijos regionui – 441 908 eurų, Pietų Dzūkijos regionui – 315 865 eurų. Pagrindiniai reklamuojami objektai: dvarai ir pilys, bažnyčios, muziejai, skulptūros, švyturiai, tarpukario architektūros objektai, pažintiniai takai, piliakalniai, parkai, kopos, draustiniai, gamtos paminklai, tradicinės šventės, amatai, kulinarinio paveldo objektai (ruginė duona, šaltibarščiai, skilandis, kastinys ir kt.). Tarp laimingųjų iš Utenos apskrities – Utenos regiono vietos veiklos grupė ir Molėtų rajono savivaldybė. Tikėtina, kad visiems Lietuvos rajonams pridėtinę vertę sukurs ir finansavimą gavusios Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (ne Draugija).

Daugelis rajonų vangiai dalyvauja projektinėje veikloje dėl idėjų ir informacijos stokos. Vienas iš puikių informacijos šaltinių – Prigimtinės kultūros seminarai. Tai atvira akademinė eksperimentinė erdvė, čia susitinka skirtingų institucijų, skirtingų sričių tyrėjai, besidomintys prigimtine kultūra. Seminarai, pradedant nuo 2011 metų, rengiami du kartus per metus. Prigimtinės kultūros sąvoka nauja. Ji dar tik ima rodytis skirtinguose tyrimuose ir pamažu keičia etninės kultūros sąvoką. Prigimtine kultūra vadinama savaimingai susiklosčiusi vietinės kilmės kultūra.  Nors iš įpročio ji siejama pirmiausia su kaimu, prigimtinė kultūra apima ir dvarą, ir miestą – visą vienoje vietoje susiklosčiusią kultūrinę visumą. Neapsiribodama aiškiai atpažįstamomis išorinėmis formomis – šventėmis, liaudies dainomis, medine architektūra, žemdirbyste, prigimtinė kultūra, persmelkdama jutimus, suvokimą, tikėjimą, iš gelmių gimdo naujas, šiuolaikiškas kultūros formas. Joje nėra priešpriešos tarp praeities ir dabarties, tarp paveldo ir šiuolaikinės kultūros.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengė Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė V. Daujotytė, istorikai A. Kulakauskas, R. Laužikas, V. Vaitkevičius, etnologės G. Šmitienė, A. Žičkienė, filosofai J. Jonutytė, Ž. Svigaris.

Seminaro „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ dalyviai keturias dienas nuo ryto iki vakaro svarstė prigimtinės kultūros ir laisvės santykį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laisvė yra pernelyg abstrakti prigimtinei kultūrai, tačiau temos pasirinkimas rėmėsi prielaida, kad be laisvės jokia kultūra negali būti sau pakankama. Seminaru buvo kviečiama giliai permąstyti abi – laisvės ir prigimtinės kultūros sąvokas. Veikiausiai nė viena iš jų neliks tokia, kaip buvusi. Ir viena, ir kita keisis. Bus kalbama ne tiek apie politinius įvykius, kiek apie asmenines situacijas, asmeninius atsakus į tai, kas vyksta. Apie laisvę, pasirodančią ne tiek pasirinkimuose, kiek laikysenose ir reakcijose. Visa seminarų medžiaga skelbiama Prigimtinės kultūros instituto tinklalapyje prigimtine.lt. Prigimtinės kultūros institutas vykdo ir skleidžia akademinius prigimtinės kultūros tyrimus.

Projektai vykdomi, vietovės keičia savo vaizdą. Lankytojai – tikrieji jų vertintojai, jų pasirinkimas lankyti vieną ar kitą objektą – laisvas, o taip sukuriamas vietovių patrauklumas, lemiantis ir vietos kultūros – prigimtinės kultūros – kaitos procesus. Kelionių po Lietuvą mėgėjai rinko gražiausią pažintinį taką Lietuvos saugomose teritorijose. Balsavimas vyko socialinio tinklo facebook PamatykLietuvoje.lt paskyroje. Rinkimus rengė www.pamatykLietuvoje.lt – pažintinių maršrutų ir lankytinų vietų Lietuvoje informacinis portalas kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kuruojančia nacionalinių ir regioninių parkų veiklą.

Mėgstamiausiu ir gražiausiu pažintiniu taku tapo Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas, esantis Kauno marių regioniniame parke. Tarp keliautojų šis takas geriau žinomas, kaip „Kadagių slėnio takas“. Mėgstantys keliauti po Lietuvos saugomas teritorijas galėjo nurodyti, kokie takai jiems labiausiai patinka. Balsavusieji paminėjo net penkiasdešimt aštuonis skirtingus pažintinius takus. Antroje vietoje liko Karmazinų pažintinis takas, esantis Neries regioniniame parke. Trečiasis – Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio pažintinis takas, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas. Patraukliausių lankytojams pažintinių takų dešimtuke ir vienas iš Utenos apskrities – netoli Dubingių (Molėtų r.) Asvejos regioniniame parke esantis Jurkiškių upelio pažintinis takas. Deja – saugomų teritorijų turime bene daugiausiai Lietuvoje, o lankytojai rado tik vieną patrauklų… Smagu, kad keliaujančių po Lietuvos gamtą skaičius didėja.

1044 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.