Home » Gallery » Veidai » Saulius Kromalcas: „Žmogus turi daryti tai, nuo ko dainuoja dūšia“

Saulius Kromalcas: „Žmogus turi daryti tai, nuo ko dainuoja dūšia“

Saulius Kromalcas: „Žmogus turi daryti tai, nuo ko dainuoja dūšia“

Kristina SAKAITĖ

Įsivaizduokite, mėnesį keliaujate po Lietuvos kurortus, naudojatės viešbučių, restoranų, SPA paslaugomis ir gaunate už tai atlyginimą. Tiesa, prieš tai turite nugalėti 600 konkurentų. Saulius Kromalcas – Utenos kolegijos Turizmo ir viešbučių administravimo katedros vedėjas, lektorius vasarą paskaitas išmainė į profesionalaus atostogautojo statusą. Jis laimėjo konkursą ir dabar keliauja po Lietuvos kurortus bei vertina paslaugų teikėjų aptarnavimo lygį. Taigi, su turizmo specialistu Sauliumi Kromalcu kalbamės apie turizmo praktiką ir teoriją.

11693914_764910003636396_7428461514195613151_n

Du keliautojai : Martynas Starkus ir Saulius Kromalcas/ Asmeninio albumo nuotraukos

Pirmasis jūsų apsilankymas buvo Palangoje, 5 žvaigždučių viešbutyje „Vanagupė“, paskui vykote į Druskininkų sveikatingumo ir reabilitacijos centrą „Upa“. Kokie pirmieji įspūdžiai, kaip apskritai vertinate šalies paslaugų teikėjų aptarnavimo lygį?

Lietuvoje turizmo infrastruktūra yra gana nauja. Kita vertus, žmonės labai dažnai nežino, kokią paslaugą jie iš tiesų renkasi ir ką gauna, t. y., neįsiskaito į paslaugų aprašymą arba renkasi jas už mažiausią kainą. Pvz. žmonės perka masažo paslaugą, bet jie būna relaksaciniai arba gydomieji, ir jų paskirtis skirtinga, todėl gali neatitikti kliento lūkesčių. Paslaugų teikėjai turėtų tiksliau informuoti, kokią būtent paslaugą jie siūlo. Sveikatinimo, reabilitacijos paslaugos dar nauja.

Prieš tris savaites buvau stažuotėje Tenerifėje, teko su ispanais diskutuoti, lyginti jų ir mūsų infrastruktūrą. Mūsiškė daug „jaunesnė“, nenudėvėta. Lietuvoje galima daug ką pamatyti ir išbandyti. Turime pramogų vietų, bet orai nelepina. Sezoniškumui mažinti ieškoma priemonių: įrengiami vandens atrakcionų parkai, koncertų arenos, slidinėjimo trasos. Tačiau mes kitas šalis vejamės ne tik infrastruktūra, bet ir kainomis. Tai minusas. Užsieniečius stabdo brangstančios paslaugos. Jokia paslaptis, kad bilietų kainos į kai kuriuos atrakcionus jau pasiekė „europietiškas“. Kitas dalykas – aptarnavimo kultūra restoranuose, kavinėse. Žinomesnių prekės ženklų tinklo kavinėse yra standartai, kurių laikomasi ir problemų nėra. Bet kalbant apie pavienes mažas kavinukes vaizdas yra liūdnesnis, jiems sunkiau surasti darbuotojų, o didelė jų kaita negarantuoja aptarnavimo kokybės.

Minėjote, kad išbandėte visas keliavimo priemones, taip pat ir keliavimą autostopu. Kodėl rinkotės šį ne visai saugų būdą?

Studijų metais išbandome viską, nes turime mažus biudžetus, o norų daug. Aš manau, kas antras studentas (lygiai taip pat ir mano studentai iš Utenos kolegijos) yra išbandę keliavimą autostopu.

Vaikščiodamas Druskininkuose užtikau prevencinės informacijos, kad tai nėra saugus keliavimo būdas dėl tam tikrų įvykių Lietuvoje, ir net parengtas taisykles su nuostatomis, ko reikėtų vengti, kaip elgtis. Bet aš nemanau, kad pradings tokio tipo keliavimo būdas, nes žmonės prisitaiko, kad vienaip ar kitaip galėtų patirti įspūdžių.

Kokiose šalyse teko lankyti?

Apkeliavau visą Vidurio Europą, Skandinavijos šalis, studijų laikais teko dirbti Vokietijoje, Austrijoje. Dabar tenka keliauti kaip akademiniam darbuotojui, aplankiau Graikiją, Turkiją.

Daug jūsų kelionių ir susijusios su darbu, tačiau įdomu, kokią šalį turizmo specialistas rinktųsi atostogoms?

Keletą kartų teko lankytis Ispanijoje ir šiais metais aš šią šalį atradau iš naujo. Iki tol labiau buvau Italijos gerbėjas, klimatas ten panašus, bet kalbant apie infrastruktūrą, aptarnavimą viešbučiuose, kavinėse, pramogų vietose Ispanija pranašesnė.

Lietuvos kaime turizmo sodyboje pernakvoti kainuoja tiek, kiek viešbutyje Paryžiaus centre. Ar šalies viešbučių, restoranų kainos neskatina lietuvių ieškoti pigesnių atostogų užsienyje?

Vietinis turizmas pas mus pastaruoju laikotarpiu sparčiai auga. Žmonės geba prisitaikyti. Yra daug internetinių portalų, kurie teikia specialius pasiūlymus su specialia kaina ir tai skatina žmones pažinti savo kraštą, aplankyti naujus objektus Anykščiuose, Druskininkuose, Palangoje ar kažkur kitur.

Jūsų darbas ir laisvalaikis susijęs su kelionėmis. Kuo jos traukia?

Kiekvienam, kuris moka užsienio kalbų, svarbu jų nepamiršti. Kelionių metu gali išnaudoti kalbos žinias praktiškai, kad jos „nedulkėtų“. Tu bandai pažinti naują struktūrą, bendrauji su žmonėmis, bandai perprasti, kaip ir kuo jie gyvena. Tampi turtingesnis pasikeisdamas su kitais savo patirtimi. Šie dalykai man padeda dėstant universitete, skaitant paskaitas.

Kiekviena tauta turi savitą bruožą. Jeigu aplankytumėte kokį nors Rusijos miestą, susidurtumėte su svetingumu, atlapaširdiškumu. Jei nuvažiuotumėte į Vokietiją, pastebėtumėte punktualumą, žmonės ten vertina preciziškumą.

Tai vokiška tvarka – ne mitas?

Ne, tai nėra mitas. Vokiečių net laisvalaikis yra suplanuotas, jie žino, kada kelsis, ką valgys pusryčiams… Tas planavimas persiduoda kitiems.

Kalbant apie pietiečius – turkus, graikus, ispanus, portugalus – jie moka mėgautis gyvenimu. Didmiesčiuose tempas gal šiek tiek didesnis, bet jei pasitrauktume iš milijoninių miestų ir keliautume į mažesnius miestelius, pamatytume, kad tie žmonės gyvena lėtesniu tempu, jie moka mėgautis. Jei karšta, jis kelias valandas nedirba. Jeigu turi reikalų, gali vidury dienos uždaryti savo krautuvėlę ar kavinukę ir eiti tvarkyti tų reikalų. Klientai – tai gi žmonės – supras.

Išties, kiekviena tauta turi savas tradicijas. Jeigu Povilas sumąstytų vidury dienos uždaryti „Vanilinį dangų“ siestai, turbūt liktų nesuprastas…

Kokias pastabas išgirstate bendraudamas su kitų šalių turizmo specialistais? Ko pasigenda į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai?

Pirmiausia, tai informacijos apie šalį, nors Valstybinis turizmo departamentas šiais metais įgyvendina daugiau projektų, rengia daugiau medžiagos apie šalies traukos objektus. Jie skleidžia informaciją tam tikrose rinkose. Tačiau jeigu žmogus nepamatė to parodoje, informacija jo nepasiekia. Pačiam teko susidurti, kad turizmo informacijos centrai dažniausiai darbuojasi penkias dienas per savaitę ir šiek tiek šeštadienį. Sekmadieniais, kai žmonės keliauja, centrai nedirba. Lietuvoje gal per kukliai išplėtota informacijos teikėjų struktūra. Šiais metais dėsčiau pagal Erasmus programą studijuojantiems užsienio studentams. Jie domėjosi, ką galėtų nuveikti laisvalaikiu. Šią problemą jaunuoliai išsprendė paprastai: būdami komunikabilūs, susipažino su vietiniais ir šie apvežiojo, parodė kraštą.

Kaip sakoma, niekada nebus gana pinigų ir niekada nebus pakankamai informacijos.

13413012_875573475903381_5675554084914125369_n

Dabar ne apie keliones. Žaidėte krepšinį?

Nežaidžiau kaip profesionalas, bet buvau entuziastas, kuris surinkdavo savo auklėtinius, kolegas, darbuotojus, suburdavome komandą ir dalyvaudavome įvairiuose krepšinio turnyruose.

Esate ir „Juventus“ fanas?

Vienareikšmiškai, net marškinėlius turiu. Esu skaitęs jiems kelias paskaitas apie sportą, marketingą ir krepšinį.

Utena – nedidelis miestas, ar turite mėgiamą vietą, kur leidžiate laisvalaikį?

Su maitinimo įstaigomis yra toks dalykas: dienos pietus ten gali rasti, bet jeigu nori prisėsti vakare, pakankamai sudėtinga. Vienu metu buvau atradęs tą patį „Vanilinį dangų“, kur man patiko aplinka ir interjeras, aptarnaujantys žmonės. Bet darbo valandos – iki 19 val…

Dabar pastaraisiais mėnesiais dažniausiai įsitaisydavau parke – tokių atvirų erdvių, kur galima pasigrožėti gamtovaizdžiu Utenoje yra, parkai gražiai sutvarkyti lyginant su kitais miestais. Tačiau trūkta infrastruktūros „dedamųjų“: nedidelių renginukų darbo dienomis, galbūt nedidelių muzikos festivalių. Trūksta kavinukės parke: gal net užtektų vagonėlio su kava išsinešti.

Žiemą žmonės eina pasėdėti į picerijas, vasarą pabyra po miestą, važinėjasi riedučiais, dviračiais, kiti parke užkandžiauja.

Skaityti paskaitą auditorijoje ar keliauti – kokia veikla malonesnė?

Žmogus turi daryti tai, nuo ko jo dainuoja dūšia. Priešingu atveju jis negali pasiekti tikro rezultato. Jeigu man tenka dėstyti turizmo verslo organizavimą, turiu parodyti rezultatą, nes kitaip studentai nepatikės. Visiškai kitaip atrodo vadovėlinis pavyzdys, ir kitas pavyzdys, kurį iliustruoju savo nuotraukomis. Jeigu tai yra kasmetinis renginys, mes su studentais galime ne kalbėti apie tai, o realiai jame sudalyvauti ir patirti tas emocijas. Man atrodo, tai pati geriausia edukacinė priemonė.

11137183_715378591922871_393448726292189213_n

vashos-atostogos-tenerifeje-71757802

Tenerifėje

12196228_762193193908077_2170586749999850005_n

1262 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.