Home » Gallery » Aktualijos » Ar pasirinks anykštėnai santuokos registravimo vieta Lajų taką?

Ar pasirinks anykštėnai santuokos registravimo vieta Lajų taką?

Ar pasirinks anykštėnai santuokos registravimo vieta Lajų taką?

Daiva ČEPĖNIENĖ

Kasmet Lietuvoje susituokia apie 20 000 porų. Remiantis senolių išmintimi, tam, kad santuoka būtų sėkminga, vestuvių mėnesį derėtų rinktis gerai apgalvojus. Sakoma, susituokus birželį – medaus mėnuo truks visą gyvenimą. Jei tuokiamasi liepą, poros gyvenime ir laimingų, ir karčių akimirkų bus po lygiai. Rugpjūtis pats puikiausias mėnuo vedyboms, nes vestuvės šiuo laiku lems tai, kad vyras bus ir puikiausias draugas, ir mylimasis visą gyvenimą. Žmonės dar ir taip sako: vasara – vestuvių metas, likusieji mėnesiai – skyryboms. Tikėti prietarais ar ne – kiekvieno reikalas. Statistiniais duomenimis, sukurti šeimą poros apsisprendžia vis vyresniame amžiuje. Tuoktis bažnyčioje ar Civilinės metrikacijos biure įprasta nuo seno. O štai pasirinkti ceremonijos vietą santuokai registruoti netradicinėje vietoje sutuoktuvininkai jau ir Lietuvoje gali nuo 2009 metų rugsėjo. Įsigaliojus išvažiuojamosios santuokos registravimo įstatymui svarbu tik, kad pasirinktoji vieta būtų rajone, kurio teritorijoje yra Civilinės metrikacijos skyrius, registruojantis santuoką. Pasak Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Matiukienės, Anykščių rajone šiais metais jau 6 jaunavedžių poros tuokėsi savo pasirinktose vietose.

IMG_0030

 Anykščių r. savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Matiukienė / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Rekordinis skaičius prašymų registruoti santuoką jaunavedžių pasirinktoje vietoje

Anykščių rajono savivaldybės taryba nėra nustačiusi reprezentacinių vietų santuokai registruoti. Todėl planuojantys vestuves šio rajono gyventojai gali patys išsirinkti ceremonijos vietą. Pasirinktoji vieta turi atitikti bendrus padorumo, saugumo principus, neprieštarauti viešosios tvarkos reikalavimams. 2009-aisiais metais Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje nesulaukta nė vieno prašymo registruoti santuoką jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Kitais metais jau registruota po vieną prašymą. 2013 metais buvo 6 išvažiuojamos santuokos. 2014 – 3, 2015 – 5. Šiais, 2016, metais sulaukta rekordinio skaičiaus – 9 prašymų registruoti santuoką porų pasirinktose vietose. „Mes važiuojame į jaunavedžių pasirinktą vietą, kartais prieš tai truputį pasišnekame, aptariame detales. Bet tos ceremonijos organizatoriai yra jaunavedžiai. Reikia būti apgalvojus tokias detales, kaip apsaugą nuo lietaus, staliuką, ant kurio bus pasirašomi dokumentai, padedami žiedai ir rašymo priemonės, – teigia Rasa Matiukienė. – Visai neseniai tuokėme porą, važiavome į jų pasirinktą vietą. Skirtas laikas buvo ribotas, grįžę turėjome dar vieną porą sutuokti. O nuvažiavę į vietą turėjome ieškoti žmogaus, kuris čia viską organizuoja. Kažkas pakvietė jaunikį. Ceremonijos dalyviai dar buvo nespėję tinkamai viskam pasiruošti, bet paskubomis spėjo susituokti“, – pasakoja R. Matiukienė. Populiariausios vietos tuoktuvių ceremonijai Anykščių rajone yra kaimo turizmo sodybos, kuriose ir švenčiamos vestuvės. „Pušų takas“ Andrioniškio seniūnijoje, sodyba „Kankorėžis“, populiarus Burbiškio dvaras. Kartais jaunavedžiai renkasi ir viešas vietas. Kaip pasakoja Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, yra tekę anykštėnus tuokti ir „Siauruko“ geležinkelio stotyje, „Laimės žiburio“ papėdėje, Mikierių atodangoje. „Domėjosi jaunavedžiai ir Lajų taku, bet mes tos vietos nerekomendavome. Tai labai lankomas objektas. Ceremonijos metu turi būti bent kiek tylos. Lajų take daug žmonių, ten būtų šurmulys. Tokių vietų nebuvo pasirinkę, kad atsisakytume ten vykti. Tiesa, viena pora norėjo susituokti ant vandens, valtyje, Rubikių ežere, bet persigalvojo pasirinkusi tik bažnytinę santuoką“, – pasakoja Rasa Matiukienė.

Pavyksta nuspėti, kuri pora nugyvens ilgą gyvenimą kartu

Santuokos ceremonija gamtoje, po atviru dangumi, kai tariamų priesaikos žodžių liudininku tampa net vėjas ar besišypsanti saulė, yra labiau romantiška ir išskirtinė. Ceremonijos vietoje sutelpa visi dalyvaujantys svečiai. Pagal asmeninį jaunųjų norą pasirenkamas muzikinis fonas. „Jei viskas apgalvota, tai yra gražu. Kas nors iš dalyvių paskaito gražius žodžius, pvz., ištrauką iš „Mažojo princo“. Jaunuosius pasveikina krikštotėvai, tėvai. Bet mums, žinoma, paprasčiau tuokti Civilinės metrikacijos skyriuje. Tada patys esame už viską atsakingi, žinome visą eigą, galime numatyti ceremonijos trukmę. Kai važiuojame į vietą, galima sakyti, jau važiuojame sutuokę porą. Civilinės santuokos akto įrašą patvirtiname grįžę į skyrių. Žinoma, nenumatytu atveju dar galime pašalinti įrašą iš duomenų bazės“, – teigia specialistė. Tų nenumatytų atvejų kartais, deja, pasitaiko. Kaip pasakoja pašnekovė, yra buvęs atvejis, kai jaunavedžiai pasirenka liudininkus, o artėjant vestuvių datai, vienas iš liudininkų tiesiog dingsta ir niekas nežino jo buvimo vietos. „Nebūtų liudininkas įrašytas santuokos sudarymo dokumente, galėtų jį pakeisti ir kitas žmogus. Civilinės metrikacijos skyriuje neatvykus vienam iš liudininkų, jį gali pakeisti bet kuris asmuo, su savimi turintis asmens dokumentą. O kai važiuoji į jaunųjų pasirinktą vietą, jau vežiesi dokumentą, kuriame įrašyti būtent tie, o ne kiti žmonės. Situacija tokia, kad važiuojame į jaunųjų pasirinktą vietą ir nelabai žinome, ką ten rasime“, – aiškina Rasa Matiukienė. Daugiau nei 20 metų Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dirbanti ir įstatymo numatyta tvarka Civiline santuoka poras tuokianti Rasa Matiukienė sako, kad kartais pavyksta nuspėti, kuri pora nugyvens ilgą gyvenimą kartu. „O kartais tuokdama porą pagalvoju: kaip ši mergaitė ir teka už jo? Kartais jauti – ateina ir skuba kuo greičiau išeiti vos tik spėję pasirašyti. Tai, atrodytų, tokiems žmonėms neturėtų rūpėti ir tuoktis“, – pasakoja pašnekovė. Per netrumpą Civilinės metrikacijos skyriaus specialistės Rasos Matiukienės darbinę patirtį tuokiant poras yra įvykę ir iki šiol įsimintinų vestuvių ceremonijų. „Dar mano darbo pradžioje, sutuokus porą, paskelbus juos vyru ir žmona, taip netikėtai, viešai, viena jauna moteris, girdint visiems susirinkusiems išsakė sveikinimą. Ir turėjo dovaną ant rankų – vaikelį, skirtą jaunajam. Truputį pasimetimo buvo, bet jaunasis neatstūmė vaikelio, paėmė jį ant rankų. Po ceremonijos visi išėjo iš salės. Nesidomėjau, kaip baigėsi tos vestuvės“, – prisimena neeilinę darbo dieną Rasa Matiukienė.

IMG_0811

Vyrauja tendencija tuoktis vyresniame amžiuje arba visai nesituokti

Per metus Anykščių rajone įregistruotų santuokų skaičius, nesiekia 200. Anot R. Matiukienės, vyrauja tokia tendencija: tekėti arba vesti vyresniame amžiuje arba visai nesituokti. Didelė dalis gimimų Anykščių rajone registruojama ne santuokos liudijimo pagrindu, bet remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje daugiausiai santuokų įregistruojama, kai poros tuokiasi pirmą kartą. Tačiau jau nieko nestebina ir besituokiantys antrą, trečią kartą. Pasak pašnekovės, pasitaiko net ir ketvirtą kartą spėjusių susituokti. „Nebepopuliaru tuoktis nesulaukus pilnametystės. Man tik pradėjus dirbti, nepilnamečius tuokdavome teismo nutartimi. Pernai gal tik viena tokia pora buvo. Šiais metais iš viso nebuvo. Jaunimas sąmoningėja, laisvėja ir į santuoką jau žiūri truputį kitaip. Dabar jie nori pabaigti mokslus, susikurti kažką gyvenime ir tik tada tuoktis. Bet prieš registruodami santuoką neslepia, kad kartu gyvena jau 5 ar 10 metų. Dabar tai natūralu. Vyriausia pora, kurią teko sutuokti: vyrui buvo per 80 metų, moteriai gal šiek tiek mažiau. Tai buvo ne pirma jų santuoka, abu jau buvo našliai. Vyresnių žmonių norai kitokie . Jiems svarbu, kad po mirties ant jiems pastatyto paminklo būtų užrašyta vienoda pavardė. Kad būtų paprasčiau sutvarkyti palikimo reikalus, kad vaikai po vieno iš jų mirties kito neišprašytų iš namų ir pan.“, – pasakoja Rasa Matiukienė. Neretai kitataučiai pamilsta šviesiaodes gražuoles lietuvaites. Todėl mišrios santuokos nesvetimas dalykas ir Anykščių krašte. Pasak pašnekovės, yra buvę santuokų, kai antra pusė iš musulmoniškų šalių. Taip pat registruota santuokų su Afrikos, Sirijos, Nepalo piliečiais.

Mirštamumas 2,5 kartų viršija gimstamumą

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2010 metais įregistruotos 129 santuokos, 2011 ir 2012 metais po 163 santuokas, 2013 – 186, 2014 – 179, 2015– 185 santuokos. Pasak Rasos Matiukienės, liepa ir rugpjūtis yra vestuvių metas. Vien šių metų liepą Anykščiuose užregistruotos 36 santuokos. Ištuokų Anykščiuose 2010 metais registruota 108, 2011 –77, 2012 – 82, 2013 – 80, 2014 – 66, 2015 – 52. Remiantis skaičiais galima daryti prielaidą, kad iš 100 susituokusiųjų šiek tiek mažesnė dalis nei pusė – išsituokia. „Išsituokia dažniau pirmą kartą susituokusios poros. Pirmi 5 santuokos metai būna kritiški, patys sunkiausi. Pagal statistiką daugiausiai porų išsiskiria per pirmus 5 vedybinio gyvenimo metus. Jei per tuos metus vienas prie kito prisitaiko, tai gyvena. Kitas sunkus tarpsnis apie 50 metus, kai užauga ir išeina iš namų vaikai. Namai lieka tušti. Jei sutuoktiniai meilės nebepuoselėja, gyvena tik dėl vaikų, turto ar artimųjų įtakos, tai vaikams išėjus supranta, kad vienas šalia kito nebenori būti. Ieško kitos antros pusės, kad ir patys dar pabūtų laimingi“, – tikina Rasa Matiukienė. Anykščių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja senyvo amžiaus žmonių. Gimstamumas šiame rajone mažėja, visgi mirštamumas išlieka stabilus. Taigi civilinės metrikacijos skyriuose dirbantiems darbuotojams tenka ne vien tik laime besidžiaugiančius ir meile spinduliuojančius žmones matyti. „Šiame darbe yra ir linksmesnių, ir liūdnesnių dalykų. Liūdniau, kai tenka užregistruoti mirtį. Atėję artimieji verkia, reikia juos paguosti. Dar sunkiau, kai tenka guosti mirusio jauno žmogaus artimuosius. Nėra linksmas dalykas ir ištuokos. Stengiamės neįsileisti į dūšią, bet būna, kai atėjęs ištuokos liudijimo pasiimti žmogus nori išsipasakoti, išsakyti savo kančias. Emocionalesnės, žinoma, būna moterys. Ateina žmogus ir tu jau matai, ar jis su gera naujiena, ar su bloga. Pagrindinės skyrybų priežastys, kurias dažniausiai tenka išgirsti: alkoholizmas, neištikimybė, smurtas“, – savo pastebėjimais dalijasi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Vyriausioji specialistė Rasa Matiukienė. 2008 metais Anykščiuose registruota net 600 mirties atvejų. 2010 metais įregistruota 550, 2011 – 511, 2012 – 513, 2013 – 516, 2014 – 504, 2015 – 521 mirties atvejis.

Skaičiuojant gimimų skaičių Anykščių rajone galima teigti, kad mirštamumas beveik 2,5 karto viršija gimstamumą. Nuo 2010 metų iš viso užregistruota 2004 gimimai. 2011 metais gimė 178, 2012 – 179, 2013 – 205, 2014 – 223, 2015 – 190. O patys netipiškiausi vardai, kuriais pastaruoju metu gimusius mažuosius anykštėnus pavadino tėveliai: Elira, Eiprilė, Mila, Ela, Dija, Nerdilė, Jomilė, Upė, Diglė, Neida, Matijas, Junius, Grigas ir Denas.

1392 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.