Home » Gallery » Aktualijos » Izraelio ambasadorius Utenoje pasigedo informacinių stendų

Izraelio ambasadorius Utenoje pasigedo informacinių stendų

Izraelio ambasadorius Utenoje pasigedo informacinių stendų

Kristina SAKAITĖ

Praėjusį penktadienį Utenoje lankęsis Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje ambasadorius Amir Maimon ragino puoselėti ir įamžinti paveldą, išlikusį nuo tų laikų, kai daugiau nei pusė uteniškių sudarė žydų tautybės žmonės, pasigedo nuorodų mieste apie čia dirbusių žydų veiklą, minėjo jų įtaką socialinėje ir ekonominėje srityse.

Antrą kartą Utenoje viešintis ambasadorius susitiko su rajono vadovais, lankėsi senosiose žydų kapinėse ir masinių žudynių vietoje Skaistašilyje, taip pat aptarė bendradarbiavimo galimybes su AB „Utenos trikotažas“ ir Utenos alaus daryklos atstovais.

Susitikime su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, kuriame taip pat dalyvavo vicemeras Vidmantas Valinčius, mero patarėjas Gintautas Petravičius ir paminklotvarkininkas Arvydas Mitalas, Izraelio ambasadorius demonstravo puikias istorines žinias apie Utenos praeitį.

Ambasadorius priminė, kad žydų bendruomenė Utenoje tokia sena, kaip ir pats miestas, netrukus minėsiantis 755 metų sukaktį. „Žydai buvo tautiečiai ir piliečiai, jie nėra ateiviai. Tai jūsų istorija ir paveldas, ir Lietuvos piliečiai turėtų geriau jį saugoti. Tam, kad žinotume kur eiti, turime žinoti, iš kur esame“, – kalbėjo Amir Maimon. Ambasadorius priminė  savo tautiečių verslumą: 1931 m. iš 94 Utenoje esančių krautuvėlių 87 priklausė žydams. Daugumą jų veikė šalia Utenio, Rinkos aikščių. Utenio aikštės pakraštyje stovėjusi ir viena gražiausių Lietuvoje sinagoga, kuri 1960 m. buvo nugriauta. Ambasadorius siūlė įrengti informacinius stendus, kaip atrodė šios vietos anksčiau, nurodančius vykusias veiklas. Žydų tautybės žmonės buvo aktyvūs ir savivaldoje: praėjusiame amžiuje vienas iš Utenos merų ir 7 tarybos nariai buvo žydai.

Meras A. Katinas sakė, kad šios dienos vizitas svarbus tuo, kad jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Rajono vadovas svečiui pasakojo, kad Utenos augimas prasidėjęs 1833 m. nutiesus pašto kelią Sankt Peterburgas-Varšuva, antrasis pakilimas buvo praėjusio šimtmečio 7-9 dešimtmečiais, kai kūrėsi pramonės įmonės. Prieš II pasaulinį karą Utenoje gyveno 7 tūkst. žmonių, daugiau nei pusė jų buvo žydų tautybės. Deja, viename seniausių Lietuvos miestų neišlikę senosios architektūros pavyzdžių.

Ambasadorius kvietė Utenos r. savivaldybę bendradarbiauti įgyvendinant įvairius projektus.

Lankydamasis masinių žudynių vietoje Skaistašilyje Izraelio ambasadorius uždegė žvakutę pagerbdamas žuvusiuosius, o meras padėjo gėlių. Ambasadorius stebėjosi, kodėl kapinėse nėra įrašytos visų 4 tūkst. nužudytųjų pavardės ir siūlė ateityje taip pagerbti jų atminimą.

Prieš susitikimą su Utenos verslininkais paklaustas apie Lietuvos ir Izraelio verslo perspektyvas, Amir Maimon teigė, kad bendradarbiavimas tarp dviejų šalių verslininkų vyksta, tačiau neišnaudojamos visos galimybės, o Lietuvos kompanijos nerodančios didelės iniciatyvos. Neseniai Lietuvoje apsilankiusi  Izraelio delegacija labiausiai domėjosi maisto pramone. Į Izraelį savo produkciją jau eksportuoja Lietuvos pienininkai, domimasi košerinės mėsos eksporto galimybėmis.

Prieš lankydamasis Utenos alaus darykloje ambasadorius teigė norįs sužinoti, koks įmonės potencialas, o paskui darysiąs išvadas. Dalis „Calsberg“ pagaminamos produkcijos jau parduodama Izraelyje, ambasadorius pagyrė jos skonį ir pripažino, kad ir uteniškių gaminamą alų norėtų matyti Izraelyje. Kol kas Lietuvoje yra du stambūs Izraelio investuotojai vienas iš jų – internetinių portalų, žaidimų kūrėja kompanija Wiks. „Manau, bendradarbiavimo galimybės didesnės, pvz. turizmo srityje“, – sakė A. Maimon.

DSC_1831

Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje ambasadorius Amir Maimon ir Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

DSC_1857

 

DSC_1859

 

DSC_1853

DSC_1848

DSC_1864

 

1146 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.