Home » Protakos » Kultūrinio gyvenimo mozaika

Kultūrinio gyvenimo mozaika

Kultūrinio gyvenimo mozaika

Kultūros įstaigų lankomumo statistika

Lietuvos statistikos departamentas, įvairiais pjūviais išanalizavęs duomenis, kuriuos pateikė Kultūros ministerija, M. Mažvydo biblioteka ir Lietuvos liaudies kultūros centras, informuoja, kad 2015 m. Lietuvoje buvo 2 549 bibliotekos (iš jų 1 226 – švietimo įstaigose), 631 kultūros centras (su filialais), 104 muziejai, 37 teatrai, 7 valstybinės koncertinės organizacijos, 29 kino teatrai (su pavienėmis kino salėmis).

2015 m., palyginus su 2014 m., padaugėjo lankytojų šalies kino, dramos ir muzikiniuose teatruose, muziejuose, o bibliotekų skaitytojų skaičius beveik nepakito. Muziejuose apsilankė 3,9 mln. lankytojų arba 139 tūkstančiais (4 proc.) daugiau nei 2014 m. Tradiciškai daugiausia lankytojų sulaukė Trakų istorinis muziejus (363 tūkst.), Lietuvos jūrų muziejus (342 tūkst.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (214 tūkst.). 2015 m. šalies muziejai surengė 179 tarptautines parodas ir išleido 259 leidinius apie muziejų veiklą.

2015 m., palyginus su 2014 m., šalies teatruose parodyta 951 spektakliu daugiau (2014 m. – 5,6 tūkst., 2015 m. – 6,6 tūkst. spektaklių). Žiūrovų skaičius per metus išaugo 17 proc. – nuo 1 223 tūkst. iki 1482 tūkst.

Kino teatruose 2015 m. apsilankė 3,5 mln. žiūrovų, arba 180 tūkst. daugiau nei 2014 m. Vienas gyventojas per metus kine lankėsi vidutiniškai 1,2 karto. Praėjusiais metais kino filmai buvo rodomi 79 kino salėse. Vienoje kino salėje per metus vidutiniškai parodyta 1,4 tūkst. kino filmų seansų. Vilniaus mieste buvo 32 kino salės (40 proc. šalies kino salių). 2015 m. jose lankėsi 1,4 mln. arba 40 proc. šalies kino žiūrovų. Kino teatrų pajamos už parduotus bilietus per metus išaugo 9 proc. – nuo 14,4 mln. EUR iki 15,8 mln. EUR.

2015 m. Lietuvos bibliotekose lankėsi 1,2 mln. registruotų skaitytojų. Skaitytojai šalies bibliotekose apsilankė 23 mln. kartų, vidutiniškai 19 kartų vienas skaitytojas. Skaitytojų skaičius per metus sumažėjo 25 tūkst. (nuo 1274 tūkst. iki 1249 tūkst.). Šiuo metu viena biblioteka vidutiniškai aptarnauja 500 skaitytojų.

Valstybinės koncertinės organizacijos 2015 m. surengė 74 koncertais mažiau (2014 m. – 929, 2015 m. – 855), tačiau juose apsilankė 13 tūkst. žiūrovų daugiau (2014 m. – 145 tūkst., 2015 m. – 158 tūkst).

2015 m. šalyje veikė 631 kultūros centras, 3,9 tūkst. meno mėgėjų kolektyvų surengė 49 tūkst. koncertų ir kitų renginių.

2010

2013

2014

2015

Bibliotekos

2 716

2 585

2 563

2 549

Skaitytojai (tūkst.)

1 447

1 312

1 274

1 249

Kultūros centrai

766

639

632

631

Meno mėgėjų kolektyvų dalyviai

58 651

53 216

52 823

56 138

Kinas

32

32

28

29

Žiūrovai (tūkst.)

2 521,7

3 326,2

3 284,5

3 463,9

Muziejai

106

105

104

104

Lankytojai (tūkst.)

2 727,4

3 266,9

3 757,1

3 896,3

Teatrai

40

39

39

37

Žiūrovai (tūkst.)

858,3

1 052,0

1 222,8

1 482,1

Darbo užmokesčio naujienos

Kultūros ministerija teikė siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto, siekiant profesionaliuose teatruose ir koncertinėse įstaigose dirbančių baleto artistų, šokėjų Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įgytą baleto artisto kvalifikaciją prilyginti A lygio specialisto pareigybei. Šių meno žmonių profesinė karjera prasideda paauglystėje ir trunka apie pora dešimtmečių. Dabar esantis jų atlyginimas neskatina rinktis šios profesijos, o tai Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto, Klaipėdos ir Kauno valstybiniams muzikiniams teatrams, ansambliui „Lietuva“ kaip ir visam Lietuvos baleto ir šokio menui gresia žlugimu, nes artistai tiesiog rinksis didesnes socialines garantijas senatvėje teikiantį darbą.

Taip pat Kultūros ministerija siūlo prilyginti A lygio specialistų pareigybėms kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių kvalifikaciją. Šiuo metu Lietuvoje dirbančių atestuotų kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių labai trūksta, nėra galimybės patenkinti muziejų, bibliotekų, archyvų ar kitų subjektų, disponuojančių kultūros vertybėmis, poreikius.

Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti, kad nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus papildomai būtų įvertinamas kultūros įstaigų vadovų ir aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, kitų darbuotojų kvalifikacinė kategorija ir atskirų profesijų trūkumas darbo rinkoje. Šiais atvejais pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas gali būti didinamas iki 65 proc.

Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių ir valstybinių kultūros įstaigų tam tikrai kultūros ir meno darbuotojų grupei (teatrų ir koncertinių įstaigų baleto artistų ir šokėjų, muzikantų, solistų vokalistų, choro artistų, dramos, lėlių teatro aktorių, dirigentų, koncertmeisterių, akompaniatorių, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu vaidina, groja, šoka, dainuoja, diriguoja) pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklausys nuo einamųjų metų vykdomos kūrybinės veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių. Šiems kultūros ir meno darbuotojams kūrybinės veiklos užduotys bus nustatomos įstaigos vadovo kūrybinės veiklos programos, patvirtintos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, pagrindu sudarytame įstaigos repertuare.

Kultūros įstaigų vadovams, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rodiklius, gerą vadybinę veiklą, sėkmingą kitų lėšų pritraukimą irgi gali būti nustatoma iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių kintamoji dalis. Nelikite pasyvūs, teikite siūlymus, pageidavimus, deklaruokite pritarimą arba kritikuokite. Tai – jūsų darbo vertinimas.

Ieškokite vertų apdovanojimų savo rajono gyventojų ar išeivių iš jo tarpe

Liko tik savaitė. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iki rugsėjo 1 d. priima siūlymus kandidatų Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti. Siūlyti kūrėją, kuris turėtų gauti šią premiją, gali visi juridiniai asmenys, registruoti Lietuvos Respublikoje. Vienas juridinis asmuo gali siūlyti vieną kūrėją ar kultūros ir meno kūrėjų kolektyvą premijai gauti už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir vieną kūrėją už kūrinius, sukurtus ilgamečio kūrėjo kūrybinio indėlio į kultūrą ir meną metu. Komisijos narys negali būti siūlomas premijai gauti.

Juridinis asmuo, teikdamas kūrėją premijai gauti, komisijai turi pateikti kūrėją teikiančio juridinio asmens rekomendaciją, kurioje nurodyta: juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys; juridinio asmens argumentai, kodėl kūrėją vertėtų apdovanoti premija; kūrėjo gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas; kūrėjo kūrinių, už kuriuos siūloma skirti premiją, sąrašas. Kai premijai siūlomas kultūros ar meno kūrėjų kolektyvas, minėtus dokumentus reikia pateikti dėl kiekvieno kolektyvo nario. Dokumentus paštu ar kitaip reikia pristatyti į LR kultūros ministeriją, J. Basanavičiaus g. 5 Vilniuje, Profesionalaus meno skyriui (216 kab.).

apdovanojimai mecenatams

Apdovanojimai mecenatams

Iki rugsėjo 30 d. Kultūros ministerija priima organizacijų siūlymus apdovanoti kultūros mecenatus Kultūros ministerijos garbės ženklais „Metų mecenatas“. Šie ženklai yra skirti pagerbti aktyviausius Lietuvos kultūros ar meno mecenatus. Ženklai gali būti skiriami: už einamaisiais kalendoriniais metais suteiktą paramą jauniesiems menininkams (asmenims nuo 18 iki 35 metų) arba pirmą kartą įgyvendintoms kultūros iniciatyvoms; už einamaisiais kalendoriniais metais suteiktą paramą Lietuvoje vykdytiems kultūros edukacijos projektams arba visuomenės gerovę kultūros priemonėmis kūrusiems projektams; už ilgametį verslo ir kultūros bendradarbiavimo skatinimą arba paramą dideliems kultūros ar meno projektams.  Kandidatus siūlyti gali juridiniai ar fiziniai asmenys, įgyvendinantys kultūros ir (ar) meno projektus Lietuvoje. Siūlant mecenatą apdovanojimui reikia pateikti: savo rekomendaciją; mecenato mecenavimo veiklos aprašymą; mecenato mecenavimo veiklą patvirtinančius dokumentus (pvz., paramos sutartis ir kt. dokumentus). Ministerija įsipareigoja išsaugoti šių dokumentų konfidencialumą ir neperduoti šių dokumentų ar juose nurodytų duomenų trečiosioms šalims. Nurodytus dokumentus siųsti paštu arba pristatyti LR Kultūros ministeriją, J. Basanavičiaus g. 5 Vilniuje, Istorinės-kultūrinės atminties įprasminimo skyrių (207 kab.)

Pretendentai į Europos kultūros sostinę

Birželio mėn. Kultūros ministerijoje vyko išankstinė Europos kultūros sostinės 2022 atranka, kurioje buvo svarstomos šešių Lietuvos savivaldybių – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio – pateiktos paraiškos. Visų šešių miestų kandidatų paraiškas vertino ES institucijų – Europos Parlamento, Tarybos, Europos Komisijos ir Regionų komiteto – paskirta 10 narių ekspertų grupė. Po išankstinės atrankos į galutinį miestų kandidatų sąrašą pateko Kaunas ir Klaipėda. Europos Komisijos vardu jos atstovas Sylvaine Pasqua iš Austrijos padėkojo visiems šešiems paraiškas pateikusiems miestams už pastangas. „Tikimės, kad miestai išnaudos šį įdirbį kandidatuojant Europos kultūros sostinei 2022 ir toliau stiprins kultūros vaidmenį vystant savo miestus. Sveikinu abu miestus, atrinktus į galutinį sąrašą, su šia sėkme, taip pat dėkoju Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai už puikų atrankos proceso administravimą“, – sakė Europos Komisijos atstovas. Atrankos posėdžio ekspertų grupė parengs ataskaitą, kurioje bus pateikiamas bendras paraiškų vertinimas, galutinis sąrašas miestų kandidatų, kurie bus svarstomi toliau, rekomendacijos šiems miestams. Ekspertų grupės ataskaita bus viešinama Kultūros ministerijos ir Europos Komisijos interneto svetainėse.

Į galutinį miestų kandidatų sąrašą įtraukti miestai užbaigs ir patikslins savo paraiškas, kad jos atitiktų vardo suteikimo kriterijus ir kad jose būtų atsižvelgta į išankstinės atrankos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Šiame etape ekspertų grupė gali nuspręsti apsilankyti į galutinį miestų kandidatų sąrašą atrinktuose miestuose, kad galėtų geriau susipažinti su kandidatais ir vietos gyventojų bei pagrindinių suinteresuotųjų šalių įsitraukimo lygiu. Po galutinės atrankos, kuri vyks 2017 m. pavasarį, ekspertų grupė susitars dėl vieno Lietuvos miesto, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės 2022 vardas.

Gėdos žemėlapis

Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyba šiemet paskelbė duomenis, kad 2014 metais muzikos industrija dėl muzikos piratavimo neteko 170 milijonų eurų. Tiesioginė ir netiesioginė žala ES ekonomikai, kurią daro intelektinės nuosavybės ir autorių teisių pažeidimai muzikos industrijai, siekia 336 milijonų eurų ir daugiau kaip 2 tūkstančių darbo vietų. Ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „dar apie 63 milijonus eurų nuostolių patiria šalių vyriausybės, dėl šių pažeidimų netenkančios dalies socialinių įmokų ir mokesčių. O kur dar knygų, kino filmų vagystės?“

Antipiratinės akcijos „Nebevokime“ organizatoriai sudarė „gėdos žemėlapį“, kuriame save gali rasti kiekvienas, nors kartą gyvenime įsitraukęs į interneto piratų tinklą. „Gėdos žemėlapis“ rodo, kad Lietuvoje nelegalus intelektinės nuosavybės vartojimas suvokiamas kaip „pilka zona“ – šia tema laisvai bendraujame mums artimiausioje aplinkoje: su  tėvais, vaikais, darbo kolegomis. O mažai pažįstamų žmonių aplinkoje šios temos imame vengti“, – pastebi tyrimą atlikusios rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Respondentai turėjo atsakyti į klausimą, su kuo yra nepadoru kalbėti apie nelegalius įrašus ar jais dalintis. „Gėdos žemėlapis“ atvėrė didelę bėdžiaus pasaulėžiūros ydą – interneto piratai apie savo pomėgius vengia kalbėti gerokai turtingesnių žmonių draugijoje. Tačiau palyginus šio tyrimo rezultatus su pavasarį projekto organizatorių sudarytu interneto pirato portretu, paaiškėjo, kad lietuvių moraliniai pasiteisinimai dažniausiai pagrįsti sąlyginiu neturtu. „Tačiau svarbiausia, kad gerai suvokiame, jog savo veiksmais iš tiesų skriaudžiame kūrėjus, todėl dažniausiai ši tema tampa tabu bendraujant su menininkais ir kitais intelektinės nuosavybės kūrėjais“, – pažymi sociologas I. Zokas ir atkreipia dėmesį, kad maždaug trečdalis nelegaliai intelektine nuosavybe besinaudojančių gyventojų sutinka, jog tai – vagystė, tačiau taip elgdamiesi blogai nesijaučia.   

Gėdos žemėlapio“ sudarytojai įsitikinę: visuomenė suvokia besielgianti nemoraliai, tik skirtingos jos grupės nevienodai kalba apie savo nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, jaunoji karta elgiasi pagal formulę „viskas arba nieko“. Jie arba linkę atvirai su visais dalintis informacija apie nelegaliai įgytą nuosavybe, nes nemano, kad tai nepadoru, arba apie tai visiškai nekalba. „Tikėtina, kad moralines nuostatas jaunuoliams galėjo suformuoti socialinė aplinka, kurioje, kaip rodo tyrimas, yra įprasta ir padoru kalbėtis apie nelegaliai įgytą intelektinę nuosavybę. Su amžiumi respondentai tampa apdairesni ir atsargesni, o santykis su socialine tikrove – rafinuotesnis“, – samprotauja I. Zokas. Tai patvirtina ir kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa, po kurios buvo sudarytas interneto pirato portretas. Surinkti duomenys atskleidė, kad aktyviausiai piratine veikla užsiima jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai.

Sociologai pastebi, kad tyrime dalyvavę žmonės, kurie uždirba daugiausia, išvardina ir daugiau grupių, su kuriomis kalbėtis apie vogtą intelektinę nuosavybę nepatogu: bendradarbiai, mažai pažįstami ar gerokai turtingesni asmenys. „Toks požiūris patvirtina seną tiesą,  kad daugiau visuomenėje pasiekęs žmogus labiau kontroliuoja savo pokalbių temas ir elgesį“, – mano I. Zokas.

Gėdos žemėlapis“ akivaizdžiai parodė, kad pagrūmojimo pirštu neklaužadoms laikas pasibaigė, – teigia „AAA Law“ partneris ir teisininkas Andrius Iškauskas. – Jei iki šiol nelegaliai besinaudojantieji intelektine nuosavybe dar galėjo teisintis nesuprantantys ar nežinantys, kad elgiasi neteisėtai, tai šis tyrimas akivaizdžiai parodė, kad interneto piratams pakanka ir žinių, ir supratimo“. A. Iškauskas pabrėžia, kad žmonės suvokia, jog elgiasi nemoraliai, tačiau nelegalios veiklos neatsisako. „Esu įsitikinęs, kad jaunimui skirtos švietimo programos turėtų ne tik ugdyti intelektinės nuosavybės vartotojų sąmoningumą, bet ir informuoti apie teisinę atsakomybę už internetinį piratavimą, kuris prilyginamas bet kuriai kitai vagystei“,  kalba A. Iškauskas.

Anot teisininko, daug didesnį galvos skausmą „Gėdos žemėlapis“ turėtų sukelti atsakingoms institucijoms, kurios iki šiol nesiryžta griežtinti intelektinę nuosavybę saugančių įstatymų ir jų priežiūros.

Paruošė Dalia Savickaitė

 

994 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.