Home » Protakos » Mažų džiaugsmų paieškos

Mažų džiaugsmų paieškos

Mažų džiaugsmų paieškos

Dalia SAVICKAITĖ

Ignalinos rajono Daugėliškio seniūnija – viena įdomiausių savo istoriniu, gamtiniu ir techniniu paveldu. Rašytiniai šaltiniai mena čia buvus Goštautų, Pliaterių ir kitų garsių Lietuvos didikų valdas. Paveldėtoja Barbora Radvilaitė šias žemes dovanojo mylimam vyrui Žygimantui Augustui, o gal jie šiose žemėse klaidžiojo savo meilei ieškodami ramybės, o kurį miško takelį glostė jos ištaigingo sijono šilkai?.. LDK pakancleris K. K. Pliateris buvo surinkęs 15 000 tomų biblioteką, tad tikėtina, kad čia lankėsi daug išprususių žmonių. Daugėliškio dvarui priklausė ir Visagino apylinkės, ir Kazimieravo palivarkas su Mažėnų kaimu. Per šias žemes keliavo užsienio pirkliai į turgus, Latviją ir Rusiją, totoriai plėtojo kalvystės amatą (juos čia gyvenus liudija likę kapai). Apylinkėse gausu vandenų: Virėkštos, Mūno, Šaminio, Ringio, Mikalavo ežerai ir jau Dauguvos baseino upė Dysna ir visus juos maitinantys Ringės, Apynupio, Popovkos, Šeškinės, Dubakės upeliai. Saugomų teritorijų čia nėra, bet įvairių Lietuvai būdingų rūšių gyvūnijos atstovų vietos medžiotojai sutinka Didžiagirio, Padysnio, Baikelių, Pušyno, Andrikavo, Moliakalnio miškuose. Žaliaskarė miškų lapija glaudžia ir buvusių – senųjų gyventojų pėdsakus – teritorijoje gausu pilkapynų. Viena iš didesnių seniūnaitijų – Mažėnų. Vykstantys į šį kaimelį pravažiuoja Padysnio HE. Ji buvo pastatyta 1959 m., joje ir dabar veikia 1962 m. sumontuoti įrenginiai. Hidromazgą sudaro žemių užtvanka, slenkstinė su uždoriais betoninė užtvanka – pertekliaus (potvynių) vandens perlaida su greta esančiu HE pastatu, ištekėjimo ir nutekėjimo dalimis. Šalia esantis tvenkinys žuvingas – Padysnio tvenkinio žuvingumas siekia 77 kg iš hektaro bendro ploto. Nors šis rodiklis nėra itin aukštas tokio tipo vandens telkiniams, tačiau didžiąją biomasės dalį sudaro vertingos žuvys – lydekos, karšiai ir lynai. Kiek netikėta tyrinėtojams buvo čia sugauti karpį, nes jie įveisti jau prieš daugelį metų: karpiai tvenkinyje išneršia savaime. Puikų kraštotyrinį darbą, pelniusį pirmą vietą Ignalinos viešosios bibliotekos organizuotame konkurse, apie HE paruošė bibliotekininkė Zoja Boguško.

Gyvenimas tokioje turtingoje Dievo ir žmonių rankų sukurtoje aplinkoje tiesiog kviečia būti dvasingiems. Saulėtą spalio 1-osios dieną Mažėnų koplyčia minėjo įkūrimo 20-metį. Žmonės rinkosi į šv. Mišias, po kurių buvo prisiminta koplyčios istorija. Nors šventės organizatoriai nerimavo (sutapo kelios rajone tą dieną vykstančios šventės), bet gausus mažėniškių ir kadaise čia gyvenusių svečių būrys netrukus užpildė koplytėlę. Sulaukta ir garbingų svečių – Ignalinos dekanato dekano – kunigo Vido Smagurausko, monsinjoro kunigo Igno Jakučio, kuris koplyčia rūpinosi dvejus metus, ir, žinoma, koplyčios įkūrėjo ir ilgus metus Dievo Žodį į Mažėnų tikinčiųjų širdis nešusio kunigo Jono Kardelio.

mazenai-1

Per šimtą gyventojų turinčiame kaime nebuvo maldos namų. Koplytėlės įkūrimo istorija sutampa su pokyčiais, kuriuos į Lietuvą atnešė Nepriklausomybė. Kai kolūkiai jau sugriuvo, kai įkurtos bendrovės nustojo vykdyti savo veiklą, dideliame Mažėnų bendrovės administraciniame pastate ėmė atsirasti vis daugiau nenaudojamų kabinetų. Kažkuris kaimo šmaikštuolis pajuokavo: „Gal „partkomo“ patalpoje įrenkime bažnyčią…“ Vėliau imta rimtai svarstyti – o kodėl gi ne? Mažėniškiai priklauso Gedžiūnėlių parapijai, iki bažnytėlės keli kilometrai, o ir Daugėliškio bei Rimšės bažnyčios gana toli. Rudenį, kai keliai pažliunga, ar žiemą, kai net tvoras užpusto, tie kilometrai daugeliui tampa neįveikiami. Kelionė ypač sudėtinga tampa vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaime daugiausia, o pokalbis su Dievu jiems dažnai yra vienintelė atgaiva. Taip ir kilo mintis tuštėjančiame bendrovės administraciniame pastate įrengti koplyčią. Tam pritarė ir žmonės bei bendrovės pirmininkas Valentas Šimonis, kunigas Jonas Kardelis. Per porą mėnesių tikintieji suaukojo pinigus. Vadovaujant kunigui J. Kardeliui ir V. Šimoniui darbus atliko Aleksandras Juchnevičius ir aktyvūs vietiniai gyventojai. Koplyčia buvo pašventinta 1996 m. rugpjūčio 25 d. Ją pašventino Dūkšto dekanas Aldas Čeponis. Nuo koplyčios pašventinimo iki 2013 m. mišias čia aukojo kunigas Jonas Kardelis. Vėliau dvejus metus ja rūpinosi monsinjoras Ignas Jakutis. O dabar jau metai, kaip kaimo žmones lanko energingas jaunas klebonas – Sigitas Grigas, kurio iniciatyva ir buvo surengta ši kaimo žmonių dvasingumą liudijanti šventė. Per 20 koplyčios gyvavimo metų daugiau kaip 20 vaikų čia priėmė Pirmąją Komuniją. Į Amžinąją kelionę joje išlydėta apie 50 gyventojų. 1997 m. vietinių gyventojų ir seniūno pastangomis priešais administracijos pastatą buvo atidengta Angelo skulptūra.

Mažėnų koplyčios 20-mečio minėjimas daugelio gyventojų ir kraštiečių prisiminimuose išliks kaip graži šventė. Bene pirmą kartą į kaimo žmones kreipėsi vyskupas Gintaras Grušas: buvo perskaitytas šia gražia proga iš jo gautas sveikinimo raštas. Tądien buvo ir Pagyvenusių žmonių šventė bei Tarptautinė muzikos diena, tad pasibaigus mišioms, seniūnas Juozas Paukštė pasveikino seniausią Mažėnų kaimo gyventoją Julių Paukštę, susirinkusiuosius, o Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos auklėtiniai padovanojo nuostabų koncertą, akordeonu grojo ir dainavo jaunas talentas iš Vilniaus Karolis Iškauskas. Daug gražių žodžių tą dieną tikintieji rado ir Franei Bartasiūnienei bei Filomenai Umbrasienei, dėkodami už kruopštų darbą prižiūrint koplyčią, iniciatyviems ir geranoriškiems bendruomenės nariams bei kaimynams Irenai, Sauliui, Valentui Panavams, Danutei Labutienei, Egidijui ir Onutei Šiaudiniams ir kavinės „Žuvėdra“ savininkui Petrui Mačiuliui, dosniu baltosios paukštės sparno mostu papuošusiam vakaronės stalus.

Vienišumą ir senėjimą išgyvenantis kaimelis, kurio gyvenimą retai paįvairina didkeliais zujantys meno, verslo, pramogų ir net politikos pasaulio žmonės, tądien, kūrybingų vietos organizatorių pagalba, turėjo puikią progą susiburti, aptarti praėjusius metus, save parodyti, į kitus pasižiūrėti ir kartu pagalvoti, kad jie unikalūs savo bendryste, savo gyventojų patirtimi, savo gyvenamąja aplinka ir buitimi, kurios jau nepažįsta miestiečiai. Jie lyg laiko vartų sargai, mielai atklystantiems pasakojantys apie hidroelektrinę, naujai gimusį kryžių kalną ir kitokias apylinkių įdomybes, gebantys džiaugtis Dievo dovanota minute ir išnaudoti gėrio kūrimui kiekvieną palankesnę situaciją.

mazenai

1671 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.