Home » Gallery » Aktualijos » Pas socialinės rizikos šeimas – su dujų balionėliu ir juodu diržu?

Pas socialinės rizikos šeimas – su dujų balionėliu ir juodu diržu?

Pas socialinės rizikos šeimas – su dujų balionėliu ir juodu diržu?

.

Kristina SAKAITĖ

„Ne visuose namuose mūsų laukia su kava ir arbata“, – pripažįsta seniūnai ir socialiniai darbuotojai, ypač dirbantys su socialinės rizikos šeimomis.

Neprognozuojamas klientų elgesys: necenzūrinių žodžių kruša, grasinimai, įžeidinėjimai ar net fizine agresija – socialinių darbuotojų darbo dalis, ją kartais palengvina į problemines šeimas kartu vykstantys policijos pareigūnai.

Iki šiol šalyje nebuvo kompleksinių mokymų socialiniams darbuotojams, studijuodami jie taip pat nesimokė derybinių įgūdžių, juolab savigynos.

Lapkričio pabaigoje Utenos rajono seniūnus, seniūnijų socialinius ir administracijos darbuotojus imta mokyti savigynos, konfliktinių situacijų valdymo. Tokie kompleksiniai mokymai Lietuvoje organizuojami pirmą kartą ir truks iki metų pabaigos.

Į šeimyną – su policininku

Ar seniūnai nešiosis dujų balionėlius, o socialiniai darbuotojai turės apsiginti karatė juodąjį diržą?

Į tokius kraštutinumus nebus puolama, tačiau patys seniūnai tvirtina, kad mokymų reikėjo jau seniai, ypač jiems trūksta psichologinių patarimų, kaip elgtis konfliktinėse situacijose.

„Tiesioginė fizinė savigyna, kovos menų pritaikymas – visai kas kita. Labai daug lemia psichologiniai aspektai“, – tvirtina vienas iš kursų klausytojų Vyžuonų seniūnas Audrius Remeikis. Pasak jo, grėsmė dirbant su kai kuriais asmenimis yra, nors ji nekyla dažnai. „Ant manęs, ačiū Dievui, dar nei vienas nešoko su peiliu, kita vertus, ar savigynos elementai, kurių mokomės, stresinėje situacijoje daug padėtų? Mokymai padeda jaustis stabiliau. Bent jau daroma kažkas, ko iki šiol nebuvo daroma visai.“

Pasak A. Remeikio, sudėtinga atskirti ribas, kas galima ir ko nedaryti dirbant su girtaujančiomis šeimomis, kuriose auga vaikai. Nutikus nelaimei, visuomenė kaltina socialinius darbuotojus: kaip jie nematė? „Gal ir matė, tačiau ką reglamentuoja Lietuvos respublikos teisės aktai? Arba paimkime kitą pavyzdį – nužudo moterį, ir kokie pokyčiai darbo sistemoje po to atsiranda?“ – retoriškai klausia seniūnas.

Grįžusieji iš įkalinimo įstaigų asmenys dažniausiai irgi nebūna pavyzdingi bendruomenės nariai, o jų „patirtis“ didesnė nei socialinių darbuotojų. „Dažniausiai visas vertybes praradusių žmonių požiūris toks: „O man kas, man ir ten gerai.“ Todėl jiems tas pats, pakelti ranką prieš moterį ir pan.

Kalbant apie seniūnus, dauguma jau nesame niolikmečiai ar ką tik grįžę iš armijos, kai fizinis pasirengimas buvo geresnis. Esame vyresnio amžiaus žmonės, todėl mokymai mums primena, kad turime atkreipti dėmesį ir į savo fizinę formą. Be to, agresoriai jau žino, kad ir jų atžvilgiu bus taikomi kažkokie veiksmai.

Mes stengiamės, kad socialinė darbuotoja į socialinės rizikos šeimas važiuotų su policijos pareigūnu. Kitaip čia būtų chaosas. Šie kursai pirmiausia joms ir skirti“, – sako Vyžuonų seniūnas.

Paklaustas, ar seniūnijos administracijos darbuotojams reikalingi ginklai savigynai, tarkime, dujų balionėliai, A. Remeikis neslepia, kad pirmiausia jiems trūksta teisinių žinių, kada valstybės tarnautojas gali nešiotis, panaudoti ginklą. Kas turėtų jais aprūpinti. Tarkime, vieno dujų balionėlio kaina – apie 20 eurų. Socialiniam darbuotojui tai yra pinigai, tačiau kalbant apie žmogaus gyvybę… Ginklas bevertis, jei nemoki juo naudotis. Seniūnas neabejoja: nespėsi net mirktelėti, kai bus per vėlu. Kaip kartais guodžiasi moterys: „Turėjau balionėlį, bet jis buvo rankinėje…“

Socialinę darbuotoją puolė su peiliu

Daugrizikosšeimaslankančiųsocialiniųdarbuotojų panašių mokymų dar tekspalaukti. Utenoje savigynos kursus lanko kol kas apie 30 seniūnijų darbuotojų.

UtenosrajonosocialiniųpaslaugųcentrodirektorėDanguolėMačionytėapgailestavo,kadjosįstaigosdarbuotojaiįkursusnebuvopakviesti. „Mūsųdarbaspavojingas,kaipgalinereikėti tokių mokymų? – stebisi centro vadovė. – Buvo keletas fizinėsagresijos atvejų,tačiausupsichologine susiduriamelabaidažnai,ypač,kaižmonėsbūnaišgėrę.Jiepyksta,kadsocialiniaidarbuotojailankosijųšeimose. Tačiaujoseaugavaikai,irmesprivalomejaslankyti – šiosšeimosįtrauktosįsocialinėsrizikosšeimųapskaitą“, – darbo specifiką apibūdina D. Mačionytė.

Prieškeletąmetų socialinių paslaugų centro darbuotoją vienas klientas puolė supeiliu. Pasak direktorės, pyktįantdarbuotojųnebūtinaiišliejavienvyrai,moterystaippatnevengiaparodyti,kadsocialiniaidarbuotojai – nepageidautinisvečiai.Paklausta,kolabiautrūksta – praktiniųarpsichologinių mokymų,socialiniųpaslaugųcentrodirektorė patikina, kadreikiavisko,nessocialiniaidarbuotojaipapildomųžiniųįgyjanebentseminaruosearbaspecialiuosemokymuose,tačiaustudijų metutokiųdalykųnebuvomokomi. „Esamekalbėjęapietaiposausioįvykių,kaišulinyjebuvopaskandintimažamečiai.Tačiaupakalbėta,pakalbėta,irtuoviskasbaigėsi – dirbamekaipiranksčiau.

Negalėčiaupasakyti,kadkonfliktiniųsituacijųdaugėja,jųtiesiogbuvoiryra“, – apie tendencijas kalbėjo D. Mačionytė.

Girtuokliai pyksta dėl atimtų socialinių pašalpų

Daugailiųseniūnijossocialinėdarbuotoja RasaAudickienė, taip pat viena iš kursų dalyvių, antrino Vyžuonųseniūnuiirteigė,kadžiniųnebusperdaug. Specialistė sakė pažįstanti Daugailiųkraštožmones,patičiagimusiiraugusi, todėl darbe retai susiduria su agresyviais asmenimis. Paprastaipsichologinėsagresijossulaukiasukolegelankydamasocialinėsrizikosšeimas. Daugailių seniūnijoje – 12 tokių šeimų.

„Kritinėjesituacijojepagelbėtųelementarūspatarimai. Dažniau tenka susidurti su psichologine –žodine agresija. Gal žmonės naudojasi tokia taktika, kad puolimas – geriausia gynyba. Pirmas aprėksi, gal tau nepriekaištaus“, – pasakoja. R. Audickienė.

Socialiniai darbuotojai, trukdantys išgertuves, yra nepageidaujami svečiai. Nustačius faktus, kai asmuo namuose girtauja, socialinė pašalpa jam nebemokama grynaisiais pinigais, o pervedama į kortelę. O su socialine kortele ugninis vanduo neparduodamas. Ir dėl to „kaltas“, žinoma, socialinis darbuotojas.

Daugailiškė sako per kursus įsitikinusi, kad bet kokioje situacijose žmogus neturi pulti, o pirmiausia galvoti, kaip ją suvaldyti. Dėl dujų balionėlių – ar jaustųsi saugesnė jį turėdama? „Gal ir būtų gerai, bet abejoju, ar spėtume jį panaudoti“, – realiai savo sugebėjimus veikti neįprastomis aplinkybėmis vertina R. Audickienė.

15138541_1801661633379974_8237132842219230862_o

Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas „ konfliktinėje situacijoje“ /Utenos r. sav. administracijos nuotraukos

Smegenys svarbiau nei kumščiai

Anksčiau už uteniškius savigynos mokėsi Molėtų socialiniai darbuotojai. Šiuo metu uteniškiams kursus vedantis instruktorius Algis Cibulskas sako, kad pagrindinis mokymų akcentas – kaip nepakliūti į pavojingą situaciją. „Seniūnai, socialiniai darbuotojai teikia paslaugą – jie neina į karą ar sulaikyti nusikaltėlių, todėl bandai išmušti jiems iš galvos, kad reikia muštis.

Pirmiausia jie turi pastebėti agresiją, jeigu tokia kyla, įvertinti riziką, ar gali suvaldyti, tarkime, kilusius žodinius konfliktus. Jeigu yra tikimybė, kad kils fizinė grėsmė, tuomet geriau turėti laiko pasišalinti, jeigu reikės, jie galės sugrįžti kitą dieną su policijos pareigūnu.

Jeigu negali pasitraukti, o tave smaugia, prievartauja ar panašiai, tuomet turi išmokti veiksmingai apsiginti“, – mokymų esmę pabrėžia A. Cibulskas.

Paklaustas, ar socialiniams darbuotojams, dirbantiems su rizikos šeimomis, reikalingas ginklas, ilgametę patirtį organizuojant įvairius savigynos mokymus turintis instruktorius sako, kad pirmiausia reikia suvokti, kas yra ginklas ir ką reiškia būtinoji gintis.

„Šie darbuotojai yra paprasti piliečiai, jie nėra uniformuoti pareigūnai, todėl jiems nėra nei išskirtinių trukdymų, nei įgaliojimų, kaip ir kitiems piliečiams.

Tai, kas kalbama kursuose, tiktų ne tik socialiniams darbuotojams. Taip elgtis turėtų kiekvienas žmogus, atsidūręs grėsmingoje situacijoje. Tik socialiniai darbuotojai galbūt dažniau atsiduria tokiose situacijose, nes bendrauja su girtaujančiomis šeimomis. Seniūnijų darbuotojai legaliai galėtų daug ką turėti: ir šaunamuosius ginklus, ir dujų balionėlius, ir elektrošoką. Aš bandau jiems paaiškinti, kokie yra ginklai, teisės aktai, ir kiekvienas turi priimti sprendimą pats, ar tikrai jam kyla tiek grėsmių, kad būtinai reikėtų įsigyti ginklą“, – sako pašnekovas.

Pagrindinis dalykas, ko teiraujasi kursų lankytojai: kaip suvaldyti konfliktą, o jeigu jis kyla, svarsto, ar pajėgs pasipriešinti agresijai.

Instruktorius aiškina bandantis pakeisti suvokimą, kad mergina vis tiek nepajėgs nugalėti didelio, fiziškai stipraus vyro. „Bandau paaiškinti, kas savigyna nėra nugalėjimas. Savigyna yra įvertinti, pastebėti pagal kūno kalbą ir kitus požymius kylančią grėsmę ir laiku pasitraukti. Tokioje situacijoje yra svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir gebėti priimti sprendimą“, – sakė kursų vadovas Algis Cibulskas.

15123474_1801661063380031_1236902810257447711_o 15168697_1801661356713335_605161098784008771_o 15168862_1801661163380021_8049558828924010537_o

1346 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.