Home » Protakos » Eilėraščiai

Eilėraščiai

Eilėraščiai

.

Olga Paukštienė, Ignalina

SUAUGUSIŲ KALĖDOS

Temsta dienos ir naktys ilgėja. Ar balta, ar besniegė žiema,

Bet Kalėdos vis viena artėja – nesvarbu: tu jų lauki ar ne…

Tik suaugę nebetiki pasakom, sako: „Žemėj stebuklai nevyksta…“

Daug klaidų prisidarę gyvenime, nusivylę viskuo, jie supyksta.

O, kaip greitai pamirštam, ko mokėmės, apie ką mes svajojom vaikystėj!

Nors mažytė viltis dar rusena ir mintis apie laimę užklysta…

Mes išdidūs. Ir tą pripažįstame. Ir juokingi būt bijom be galo.

Garsiai teigiam: „Mes – realistai!“ O tylom laimės tikimės savo…

Liūdim, skundžiamės savo likimais, nusivylę juos keikiam ir verkiam.

Bėgam guostis prie dūmo ar vyno, arba pinigus švaistom be saiko…

Nes… suaugę nebetiki pasakom!

Bet tuomet, kada keičiasi metai, mes truputį romantikais tampam.

Įsileidę į širdis Stebuklą, staiga klystkelius savo suprantam.

Ir pasižadam jų nekartoti, atleidimo visų paprašyti…

Ir taip gaila savęs pasidaro… Ir vėl jaučiamės – tarsi mažyčiai…

Ir tada mes vėl patikim pasakom, ir kad Žemėje būna Stebuklų.

Daug klaidų prisidarę gyvenime, norim tapti geri vėl ir kuklūs…

Ko namie ir mokykloje mokė mus, nejučia į paviršių iškyla.

Ir širdis, nuo rutinos sugrubusi,

Prie Vaikystės Svajonių sušyla…

JAUNA ŽIEMA

Vakar vakare taip tyliai snigo.

Snaigių debesy stovėjom mes po žibintu.

Matėm tik snaiges ir vienas kitą,

Juokėmės, kai tirpo jos ant mūs karštų veidų.

Sniego debesy jauniems nešalta –

Šildo jaunas širdis vienas kito artuma!

Jūs tik neieškokit nieko kalto –

Jeigu myli, tai kalta Žiema!

Šiandien jau pūga sparnus pakėlė.

Bet nejau dėl jos nesusitiks kažkur jauni?!

Štai girdžiu: pro ūžaujantį vėją

Vėl suskambo juokas, o jo aidas – man širdy…

Sniego debesy jauniems nešalta…

Snaigės nutūpė į mūsų plaukus –

Šitiek baltumos! Ir jau netirpsta kažkodėl…

Tu juokies: juk širdys neatšalo…

O baltoj pūgoj įsimylėjau tave vėl!

Sniego debesy tikrai nešalta!

Šildo mūsų širdis vienas kito artuma…

Ir nebeieškokit nieko kalto –

Jeigu myli, tai kalta Žiema!

ŠLAPDRIBA

Jau vėlu. Tamsu.

O ant palangės

Plazda žvakės nerami liepsna.

Aplytam lange – liūdnokas veidas –

Ko nors laukia? Ieško?

Nežinia…

Ilgis šilumos dvasia pavargus,

Gero žvilgsnio atvirų akių,

Draugo nuoširdaus,

O, galbūt, meilės –

Supratimo, kai širdy nyku…

Drengia šlapdriba. Ir nesustoja…

Tuščios gatvės. Dvasiai nejauku.

Žiburių karoliuos mirga sniegas…

Švilpia vėjas…

Velniškai nyku…

944 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.