Home » Protakos » Kultūrinio gyvenimo aktualijos

Kultūrinio gyvenimo aktualijos

Kultūrinio gyvenimo aktualijos

.

Projektų vertinimai mus pasieks su rytietiškų Gaidžio metų pradžia. Lietuvos kultūros taryba, kurią sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė D. Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė R. Janonienė, teatro kritikas V. Jauniškis, muzikologė J. Katinaitė, bibliotekininkė R. Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas K. Pempė, dailininkas S. Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė P. Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas R. Vilys, literatūrologė G. Žemaitytė ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Žvirgždas, praneša, kad nenumaldomai artėja laikas, kai sužinosime, ar gavo finansavimą Lietuvos kultūros tarybai teikti projektai. Daugeliui išradingų kultūrininkų tai bene pagrindinis netradicinių idėjų realizavimo ir solidaus tradicinių renginių organizavimo galimybių šaltinis. Lietuvos kultūros taryba (LKT) jau prieš porą mėnesių baigė registruoti pirmajam 2017 m. finansavimo etapo konkursui pateiktas paraiškas. Iš viso užregistruotos 3344. Atmetus 61 administracinio vertinimo nepraėjusią paraišką, ekspertams pateiktos 3283 kultūros ir meno iniciatyvos. Jas vertins 70 konkurso būdu atrinktų ir į grupes pagal finansavimo sritis ir programas paskirstytų kultūros ir meno ekspertų. Daugiausia paraiškų pateikta Kultūros edukacijos (384) ir Mėgėjų meno (235) finansavimo programų ir Etninės kultūros ir tautodailės (268), Literatūros (279) bei Muzikos (243) finansavimo sričių konkursams. Mažiausiai paraiškų pateikė Cirko (7) ir Operos (12) sričių atstovai. Sumažėjo bendra prašomo dalinio finansavimo suma, kuri šiame etape sudaro kiek daugiau nei 48 mln. eurų.

Kultūros tarybos viešųjų ryšių atstovai pažymi, kad išlieka žymus neatitikimas tarp kultūros bendruomenės poreikio ir Kultūros rėmimo fondo lėšų, galinčių patenkinti vos penktadalį šio poreikio. 2017 m. LKT planuoja iš viso paskirstyti apie 17 mln. eurų. Maždaug du trečdaliai šios sumos – kiek daugiau nei 11 mln. eurų – bus paskirstyti pirmajame finansavimo etape. Finansavimo konkurso rezultatus planuojama paskelbti 2017 m. sausio pabaigoje.

Dar ne vėlu dalyvauti akcijoje „Knygų Kalėdos“. Jeigu iki šios dienos nesuspėjote pateikti jūsų krašto kultūrai nusipelniusių žmonių kandidatūrų apdovanojimui Gabrielės Petkevičaitės Bitės medaliu, tai galite dar suspėti sudalyvauti akcijoje „Knygų Kalėdos“. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštą kartą paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią. Šiemet akcija prisijungia prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skirtos smurtui, priklausomybėms, savižudybėms mažinti, vaikų globai ir įvaikinimui skatinti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį šiais metais pasirinkta „Knygų Kalėdų“ tema – knygos, kurios keičia gyvenimą, todėl akcija kviečia dovanoti naujų knygų šalies mokyklų bibliotekoms. Jau šeštus metus „Knygų Kalėdos“ yra šventinio stebuklo dalis, o visos geros knygos tampa stebukladarėmis. Valstybės vadovės teigimu, knyga gali pakeisti gyvenimą – įkvėpti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį. Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones dovanoti knygų, dalintis jomis ir kuo daugiau skaityti.

Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu knygų mylėtojus visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados. Per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms padovanota per 172 tūkst. knygų. Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida iki sausio 6 dienos ieškokite knygynuose, prekybos tinkluose ir Lietuvos pašto skyriuose.

Valstybė pasiruošė reformacijos 500-ųjų metinių minėjimui. Lapkričio 23 d. Vyriausybė patvirtino planą 500-osioms reformacijos metinėms, kurį parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. Patvirtintas planas bus įgyvendinamas iš valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už minėjimo plano vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų. Planą įgyvendins 28 vykdytojai, Kultūros ministerija bus atsakinga už 16 priemonių įgyvendinimą.

Pagal patvirtintą 500-ųjų reformacijos metinių minėjimo planą numatoma organizuoti mokslines konferencijas, įgyvendinti įvairius kultūrinius, edukacinius, įamžinimo, leidybos, skaitmeninimo ir viešinimo renginius bei projektus, kuriais siekiama šalies visuomenei atskleisti reformacijos svarbą Lietuvos kultūriniam, visuomeniniam ir dvasiniam gyvenimui.

Vyriausybė taip pat numato, kad kitąmet turės būti parengti turistiniai maršrutai reformacijos atminties keliais: „Protestantiškieji Radvilų keliai“, „Reformacija ir K. Donelaičio kelias“, „Lietuva ir reformacinė Europa: Vilnius–Vitenbergas–Siena–Vilnius“ bei išleistas kelionių vadovas. Daugiausia dėmesio šios programos įgyvendinimui teks Molėtų rajonui, nors Šv. Jokūbo kelias liečia ir didesnę regiono dalį (žr. 2016 m. „Protakas“ apie įsijungimą į tarptautinį maršrutą).

m-radvila-rudasis

Archyvų reforma palietė ir mus. Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė valstybės archyvų reorganizavimui. Tikimasi, kad reorganizavus archyvų sistemą padidės archyvų veiklos efektyvumas, gerės darbuotojų socialinės garantijos. Po valstybės archyvų reorganizavimo vietoj šiuo metu veikiančių dešimties apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus) archyvų veiks keturi regioniniai valstybės archyvai – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus – su teritoriniais padaliniais (filialais).

Numatyta, kad regioniniai valstybės archyvai bus sudaryti iš bendras teritorines ribas turinčių apskričių archyvų: Klaipėdos regioninį valstybės archyvą sudarys Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskričių archyvai; Šiaulių regioninį valstybės archyvą – Šiaulių ir Panevėžio apskričių archyvai; Kauno regioninį valstybės archyvą – Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių archyvai, Vilniaus regioninį valstybės archyvą – Vilniaus ir Utenos apskričių archyvai. Todėl po reorganizavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. pradėsiančių veikti regioninių valstybės archyvų veiklos teritorijų ribos išsiplės ir apims teritorijas, kurių kiekvienoje yra daugiau nei 500 tūkst. gyventojų.

Žemaitijoje eksponuojamą parodą galės įvertinti ir Aukštaičiai. Žemaitijos nacionaliniame parke, Platelių dvaro svirne atidaryta fotografijų paroda „Langai – namų akys“ supažindina su visų šalies regionų langų, langinių ir verandų įvairove. Nuotraukose užfiksuota šių architektūros elementų puošyba, kuri, pasak saugomų teritorijų specialistų, sparčiai nyksta. Ekspoziciją sudaro apie pusė šimto nuotraukų. Nemaža dalis gyvenamųjų pastatų, kurių langai matomi nuotraukose, statyti XIX a. pab.–XX a. pr. Išanalizavę ekspoziciją galime teigti, kad ilgiausiai langų puošyba išsilaikė Aukštaitijoje, ypač rytinėje jos dalyje, ir Dzūkijoje. Už tai, matyt, reiktų padėkoti atsakingai dirbantiems Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojams. Puošybos kuklumu ir savitumu išsiskiria Mažosios Lietuvos etninis regionas.

Po gruodžio 25 d. paroda iškeliaus iš Platelių dvaro svirno ir, rūpinantis jos organizatoriams – etnoarchitektūrinio projekto „Langai“ vykdytojams Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai, keliaus po parkų direkcijas, muziejus ir ja susidomėjusias įstaigas, kurios parodą pakvies pas save.

Paruošė Dalia Savickaitė

1176 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.