Home » Gallery » Verslas » UAB „Utenos prekyba“ – dar viena priežastis didžiuotis savo miestu ir regionu

UAB „Utenos prekyba“ – dar viena priežastis didžiuotis savo miestu ir regionu

UAB „Utenos prekyba“ – dar viena priežastis didžiuotis savo miestu ir regionu

R

Jonas RAGAUSKAS

Keletas faktų ir skaičių apie UAB „Utenos prekyba”

UAB „Utenos prekyba”, išgyvenusi sudėtingą istorinį kelią, daugybę reorganizacijų ir pokyčių, šiuo metu yra didžiausia ir seniausia prekybinė organizacija regione. Todėl šiose parduotuvėse apsiperka jau ne viena uteniškių karta, o mūsų kraštiečių poreikius ši įmonė išmano geriausiai iš visų veikiančių mieste prekybininkų. Kompanija daug produkcijos gamina čia pat, parduotuvėse, o asortimente yra ypatingai daug Utenos krašto produktų, receptų, skonių. Pavyzdžiui, visa šviežia mėsa yra perkama iš regiono ūkių. Visa tai ir paaiškina, iš kur Utenos prekybos parduotuvėse yra tiek daug šviežių, kokybiškų ir tinkamo skonio vietinių produktų. „Daugelio gaminių, kuriuos mes parduodame, nerasite niekur kitur Lietuvoje. Jie gali vadintis panašiai kaip kitur, bet tik pas mus gaminiai bus tikrieji, Utenos krašto: tokio skonio, kvapo, gamybos būdo. Mes dirbam tik Utenos regionui: iš Utenos krašto žaliavų, Utenos krašto žmonių rankomis, Utenos krašto žmonių skoniams“, – sakė Robertas Miliauskas, UAB „Utenos prekyba“ valdybos pirmininkas ir įmonės direktorius.

Pagalba vietiniams žmonėms – tiek pirkėjams, tiek ir smulkiesiems gamintojams – dar vienas būdingas Utenos prekybos bruožas. „Būdami savi, privalome palaikyti savus gamintojus. Artimiausiu laiku pradėsime konkrečias programas, palengvinančias vietinių smulkiųjų gamintojų patekimą į UAB „Utenos prekyba“ lentynas. Suteiksime galimybę Utenos vartotojams išbandyti regiono smulkiųjų verslų produkciją“, – lakoniškai pasakojo komercijos direktorius Darius Šileikis. Kompanija skaičiuoja, jog jos paslaugomis kasdien reguliariai naudojasi tūkstančiai žmonių, kuriems „Utenos prekybos” parduotuvės yra paprasčiausias būdas nusipirkti kasdienio būtinumo prekių. Dirbdama tik mūsų regione, įmonė yra svarbi tiek vietiniams žmonėms, tiek ir smulkiajam verslui. Tai yra kompanija, kuri uždirbamą pelną reinvestuoja į mūsų miestą ir regioną; kompanija, kuri turi sukaupusi daug reikšmingos patirties apie Utenos pirkėjus ir ne iš tyrimų, o praktikos žinanti, ko nori Utenos, Tauragnų ar kito miestelio gyventojai.

Šiuo metu įmonės teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, valdoma gerokai daugiau kaip šimto vietinių akcininkų.

Kaip viskas prasidėjo?

Kaip rodo istoriniai šaltiniai, „Utenos prekyba“, pirmą kartą paminėta dar 1924 metais. Tuo metu organizacija vadinosi Utenos žemės ūkio draugija ir priklausė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai „Lietūkis”, įkurtai metais anksčiau. Atrodytų, jog tame nėra nieko įspūdingo, nes Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžioje šalyje aktyviai kūrėsi žemės ūkio, vartotojų kooperatyvai, bendrovės ir draugijos. Tačiau Uteną šiuose procesuose išskirtine daro keletas įdomių detalių. Pirmiausia, Utenos žemės ūkio draugija, vėliau įsteigusi ir Utenos žemės ūkio kooperatyvą, buvo įkurta labai greitai. Antra, nuo pat veiklos pradžios Utenos krašto junginyje buvo itin gausu narių ir tuo jis išsiskyrė iš aplinkinių regionų. Jau įkūrimo metais kooperatyvui priklausė 84 nariai ir jų skaičius nuolat augo, o 1933-aisiais metais krašte veikė jau 9 kooperatyvai: Utenos, Leliūnų, Molėtų, Debeikių, Anykščių, Vyžuonų, Alantos, Videniškių ir kiti.

Akivaizdu, kad Utenos kooperatyvo narių veikla buvo sėk­minga: draugijos kaupė patirtį, įstatinį kapitalą ir paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais jau buvo svarbus rinkos dalyvis visoje apskrityje. Sėkminga vietinio prekybininko veikla turėjo teigiamos įtakos ir vietinių žmonių gyvenimo kokybei. Kaip rodo šie faktai, „Utenos prekyba” kaupia patirtį ir kompetenciją prekyboje mūsų regione beveik šimtą metų. Tai ir yra priežastys, kodėl įmonė žino viską apie mūsų regiono žmonių poreikius.

Kaip matome, Utenos apskritis jau Pirmosios Respublikos laikais buvo aktyvus šalies prekybos ir komercijos centras. Net ir geografiškai Utenos apskrities teritorija 1938 m. buvo viena iš didesnių apskričių Lietuvoje (6-ta iš 20-ies pagal plotą, 8-ta pagal gyventojų skaičių).

Kooperacijos judėjimui įtakos turėjo ir netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, ir po jo sekę geopolitiniai sukrėtimai. „Visais laikais siekėme, jog „Utenos prekyba“ būtų krašto prekybos ekspertas bei patriotas. Tikrai turime patirties ir kompetencijų, nes esame didžiausias ir seniausias regiono prekybininkas; parduodam daugiausiai vietinės gamybos produktų, naudojam vietinius regiono receptus; turim labiausiai pritaikytas parduotuves ir padedam viso regiono smulkiesiems gamintojams išlikti”, – trumpai reziumavo „Utenos prekybos“ direktorius R. Miliauskas.

Utenos prekyba“ savo tikslų siekė nepaisydama sunkmečio

Ypač sudėtingas laikas buvo 1940–1990 metai.

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos ūkio pertvarkymas socialistiniais pagrindais, kuris turėjo įtakos ir kooperacijai. Visi „Lietūkio“ žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio draugijos ir jų skyriai sujungti į respublikinę vartotojų kooperatyvų sąjungą. Vartotojų kooperatyvai ir jų sąjungos privalėjo dirbti pagal Sovietų Sąjungoje veikusius pavyzdinius kaimo vartotojų kooperatyvų ir jų sąjungų įstatus. Šiems pertvarkymams įgyvendinti buvo sudarytas organizacinis biuras. Utenos apskrities vartotojų kooperatyvo sąjungos organizacinio biuro pirmininku buvo paskirtas Jonas Kirvelis.

Iš esmės tai buvo tik kooperacijos valdymo struktūros, jos organų personalinės sudėties, veiklos pobūdžio pakeitimas ir veiklos teritorijų nustatymas. Kooperacijos turto savininkais juridiškai liko vartotojų kooperatyvų nariai.

Kooperatyvų reorganizacija

Prasidėjo kooperatyvų reorganizacija: skaidomi arba jungiami esami, kuriami nauji. 1940 m. pabaigoje įvykdytos privačių stambesniųjų prekybos įmonių nacionalizacijos kooperacija turėjo tapti vienintele apskričių miesteliuose ir kaimuose prekybos organizacija, sparčiai išstumianti iš rinkos likusius smulkius privačius prekybininkus, todėl buvo skubiai organizuoti parengiamieji darbai šešių naujų kooperatyvų apskrityje steigimui (Skiemonių, Daugailių, Kuktiškių, Tauragnų, Užpalių, Skudutiškio) ir atgaivinta Debeikių bei Vyžuonų žemės ūkio bendrijų veikla. Steigiamajame Utenos AVKS susirinkime jos valdybos pirmininku išrinktas Jonas Garunkštis.

Įvedus sovietų valdžią, dėl daromo spaudimo nemažai žemės ūkio kooperatyvų narių – daugiausia stambesnių ūkininkų ir inteligentijos atstovų, pasitraukė iš kooperatyvų ir atėjo daug naujų, daugiausia mažažemių, bežemių, mažai raštingų, bet prijaučiančių sovietų valdžiai žmonių.

Ėmėsi remonto darbų

Per kelis mėnesius, likusius iki karo, svarbiausias vartotojų kooperatyvo ir jų sąjungos dėmesys buvo sutelktas į parduotuvių įrengimą iš valstybės gautose ar išnuomotose patalpose, naujoviškos apskaitos įvedimą ir apskaitos bei parduotuvių personalo komplektavimą, prekių, kurių labai ėmė trūkti po fiksuotų kainų įvedimo, paieškos ir kitiems organizacinio pobūdžio darbams. Utenos kooperatininkams, kaip rodo archyviniai dokumentai, dirbti tikrai buvo nelengva, bet ir tuo metu Utenos apskrities vartotojų kooperatyvų sąjunga kartu su Utenos vartotojų kooperatyvu ėmėsi nemenkų remonto darbų – pradėjo remontuoti Utenos mieste dviejų aukštų namą valgyklai ir patalpoms prekybai įrengti.

Veikė karo metu

Prasidėjus karui nemažai kooperatyvų turto buvo išgrobstyta, kooperatyvai sunyko. Visi sovietmečio metų pertvarkymai panaikinti, atstatytos „Lietūkio“ teisės. Utenos apskrityje karo metais veiklą tęsė visi 1941 m. pradžioje suformuoti 13 vartotojų kooperatyvų, nors daugumos jų veikla dėl ribotų prekių išteklių ir normuoto vartojimo (kortelių sistemos) buvo gana menka.

Frontui slenkant į vakarus, vos tik sovietų kariuomenė 1944 m. vasarą užėmė rytines Lietuvos apskritis, tuojau pat buvo įvedama sovietų valdžia, atstatomos prieš karą sukurtos ūkio struktūros. Utenos apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininku išrinktas prieš karą buvęs pirmininkas Jonas Garunkštis.

Ir nuostoliai, ir pelnas

Kooperatyvai 1941 m. pabaigoje turėjo 14 parduotuvių, t. y. po vieną parduotuvę, išskyrus Utenos vartotojų kooperatyvą, turėjusį 3 parduotuves. Dėl prekių stygiaus, menko gyventojų perkamojo pajėgumo ir kitų karo meto trūkumų, 9 vartotojų kooperatyvai metus baigė su nuostoliais, o likę 3 uždirbo labai menkai.

Vienas pirmųjų stambesnių statinių – pramoninių prekių sandėlis, pastatytas 1950 m. 1954 m. buvo baigta statyti ir pradėta naudoti 2 darbo vietų maisto prekių parduotuvė ir 3 darbo vietų parduotuvė-sandėlis Utenos mieste, kaimui skirta 2 darbo vietų universalinė parduotuvė Leliūnuose ir degalų saugykla Utenoje. Dešimtmetis buvo užbaigtas stambiausia statyba – 1960 m. atiduotas naudojimui restoranas su valgykla Utenoje. Septintojo dešimtmečio stambesni objektai – 30 tonų per parą pajėgumo duonos kepykla pastatyta 1964–1965 m. Utenoje. 1960 m. pradėjus gaminti Šiauliuose surenkamas gelžbetonio parduotuves, Utenos rajono kaimo vietovėse per metus jų buvo pastatoma po 3–4 ar net daugiau, todėl aštuntame dešimtmetyje parduotuvės jau veikė visose centrinėse kolūkių gyvenvietėse ir mažuose miesteliuose. 1965 m. Norvaičių, Kirdeikių ir Antalgės kaimuose pastatytos naujoviškos skydinės valgyklos. 1966–1969 m. rajono centre ir miesteliuose pastatytos 2 universalinės parduotuvės ir 9 kitos 30 darbo vietų parduotuvės. 1975–1977 m. Utenos mieste pastatytas bendrabutis su 80 kv. m prekybos salės ploto parduotuve ir administracinėmis patalpomis, prekybos centras su 50 vietų maitinimo įmone
Sudeikiuose 1978–1980 m., 1974 m. – dvi pramoninių prekių parduotuvės Utenoje, vėliau – universalinė parduotuvė, baldų parduotuvė bei nauja duonos gamykla 1986–88-aisiais metais. Paminėta tik dalis ūkinei veiklai svarbių statinių.

Veiklą stabdė teritorinis dalijimas

Tolygią Utenos apskrities vartotojų kooperatyvo ūkinės veiklos plėtrą 1947–1950 metais šiek tiek sutrikdė šalies administracinio teritorinio padalinimo pokyčiai, dėl ko Utenos rajono vartotojų kooperatyvo sąjunga neteko ekonomiškai stipriausių vartotojų kooperatyvų.

Minėtų pertvarkymų metu buvo vykdoma Utenos apskrities vartotojų kooperatyvo sąjungos vartotojų kooperatyvų optimizacija juos stambinant, ir po reorganizacijos pertvarkytoje Utenos rajono vartotojų kooperatyvo sąjungoje liko 4 vartotojų kooperatyvai: Utenos, Kuktiškių, Tauragnų ir Vyžuonų. Tuo laikotarpiu rajono vartotojų kooperatyvo sąjungos pirmininku dirbo Jonas Bagdonas.

Gautas pelnas sudarė sąlygas statyti

Gautas pelnas sudarė rajono vartotojų kooperatyvo sąjungai galimybes finansuoti gana plataus masto kapitalinės statybos ir kapitalinio remonto projektus, įsigijimus ir viso ūkio nuoseklaus gerinimo darbus. Intensyvūs statybų darbai rajone prasidėjo nuo 1950 m., o ypač spartų mastą įgavo septintame ir aštuntame dešimtmečiuose.

Plečiant prekybos tinklą kartu buvo modernizuojami prekybos procesai, ugdomas personalas, tobulinama organizacinė sandara.

Įdiegtos naujovės

Nuo 1960 m. sparčiai pradėta taikyti savitarna, stambiagabaritinių prekių, kurių yra pakankamai, pardavimas pagal išankstinius užsakymus bei tokių prekių pristatymas į namus, prekių pardavimas kreditan, rengiamos parodos-pardavimai, siaura parduotuvių specializacija ir kitos naujovės. Buvo dedama daug pastangų, kad prekių tiekėjai, ypač Prekybos ministerijos didmeninės prekybos bazės ir maisto pramonės įmonės, plačiau taikytų centralizuotą prekių tiekimą, rajono vartotojų kooperatyvo sąjungos mažmeninės prekybos įmonės tam buvo reikiamai parengtos.

Rajkoopsąjunga dar septintame dešimtmetyje įsteigė prie universalinės parduotuvės – pardavėjų, prie restorano – kulinarų praktines mokyklas ir taip tenkino šių specialybių darbuotojų prekybos ir maitinimo įmonėms poreikį. Rajkoopsąjungos įmonės – didmeninė prekybos bazė, visuomeninis maitinimas, paruošų kontora, universalinė parduotuvė, joms pasiekus tam reikalingas veiklos apimtis, buvo pertvarkytos į ūkiskaitines įmones.

Nuolatinis vystymasis

Rajkoopsąjunga ir jos vartotojų kooperatyvai bei įmonės buvo viena iš stambiausių darbdavių Utenos rajone: 1990 m. jose dirbo 1 570 darbuotojų. Vien visuomeniniame maitinime, kuriam priklausė pramonės įmonių, švietimo įstaigų, kolūkių ir įvairių kitų organizacijų valgyklos ir bufetai, dirbo 500 darbuotojų.

Rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos organizacinio biuro pirmininku 1940 m. buvo paskirtas Jonas Kirvelis, renkant pirmąjį valdybos pirmininką 1941 m. juo išrinktas Jonas Garunkštis, o 1944 m., atkūrus rajookpsąjungą, Jonas Garunkštis dar kartą išrinktas valdybos pirmininku; apie 1950 m. jį pakeitė Jonas Bagdonas, o iki 1965 m. šias pareigas ėjo Edvardas Bikulčius, Gediminas Pažereckas pirmininku dirbo iki 1970 m., Valentinas Markevičius iki 1980 m., Česlovas Balsys – iki 1986 m., o nuo 1986 m. – Robertas Miliauskas.

Gausėjo narių, didėjo turtas

Utenos RVKS kooperatyvuose įregistruotų narių skaičius sparčiausiai didėjo 1945–1965 metais: per 20 metų narių padidėjo nuo 4 852 iki 21 054.

Būti kooperatyvų nariais daugeliui žmonių buvo patrauklu dėl to, kad taip jie įsitraukdavo į visuomeninę veiklą per renkamas parduotuvių priežiūros komisijas, per rinkimą įgaliotiniais, valdybų nariais, dalyvavimą susirinkimuose ir per kitas vartotojų kooperacijos visuomeninės veiklos formas.

Laiku padarytos investicijos suteikė galimybę išlikti

Bendrovės direktorius Robertas Miliauskas pabrėžia, kad išsilaikyti rinkoje padėjo laiku padarytos investicijos ir pirkėjų poreikių tenkinimas.

Iki 1990 m. Utenos rajono kooperatyvų sąjunga priklausė Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungai (Lietkoopsąjungai), o ši – Centro sąjungai, kuri vienijo visas buvusios Sovietų Sąjungos respublikas.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Lietuvos kooperacijos sistema išstojo iš Centro sąjungos sistemos ir atkūrė prieš karą buvusią narystę Tarptautiniame kooperacijos aljanse.

Atkūrus nepriklausomybę, valstybinė prekyba ir kitos struktūros buvo pradėtos privatizuoti. Buvo siekiama privatizuoti ir kooperaciją, nepaisant to, kad vartotojų kooperacija, jos forma sovietiniais metais išliko kiek kitokia – tai buvo ne visaliaudinė nuosavybė, ne kolūkinė, o kooperatinė, ir turimo turto savininkai buvo ne valstybė, bet kooperatyvo nariai. Susidariusioje situacijoje Lietuvoje veikusiai kooperacijai padėjo minėtas Tarptautinis kooperacijos aljansas. „Mūsų šalyje apsilankė šio aljanso prezidentas, kurio įtaka ir autoritetas visame pasaulyje buvo pakankamai dideli. Jis susitiko su tuometine Lietuvos valdžia, kuriai įrodė, kad vartotojų kooperacija nėra valstybinė, kad turtas nėra valstybės duotas, todėl valstybė jo atsiimti ir privatizuoti negali“, – sakė R. Miliauskas. Tokiu būdu pavyko iškovoti, kad vartotojų kooperacija nebūtų iš pradžių suvalstybinta, o paskui kaip valstybinė privatizuota. Ir tai padaryti pavyko tik su Tarptautinio kooperacijos aljanso, į kurį buvo įsilieję ir uteniškiai, pagalba.

1

Vyko konsultacijos

Atgavus nepriklausomybę, iki tol buvusią planinę, arba skirstomąją, ekonomiką pakeitė rinkos ekonomika. Prekybininkams reikėjo patiems pasirūpinti prekiniais resursais, surasti reikalingų prekių. „Buvo sudėtingas metas: trūko prekių, lentynos ir vitrinos buvo tuščios, nebuvo tiekimo… Čia Lietuvai vėl patalkino Tarptautinis kooperacijos aljansas, kuris priskyrė Baltijos šalims išsivysčiusių rinkos ekonomikos šalių kooperatininkus-konsultantus“, – teigė R. Miliauskas. Lietuva buvo priskirta prie Švedijos kooperacijos. Konsultantai lietuviams davė naudingų patarimų: kaip dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, kokios kils problemos, kaip keisti struktūrą, kokių sričių plėtojimo nesiimti ir kt. Švedai dalijosi patirtimi ir atvykę į Lietuvą, ir priimdami lietuvius savoje šalyje.

Bendrovės „Utenos prekyba“ direktorius pabrėžė, kad Tarptautinis kooperacijos aljansas davė didelės naudos. Visų pirma, buvo išsaugota vartotojų kooperacija Lietuvoje. Pradėjus privatizuoti objektus, dalį turto valstybei grąžinti turėjo ir kooperacija, bet tas turtas buvo statytas valstybės lėšomis. Konkrečiai Utenoje valstybei grąžintas duonos kombinatas, buvusios „Rasos“, „Rūtos“, „Saulėtekio“ parduotuvės ir dar keli objektai. Tačiau kaimo parduotuvės, Aukštakalnio prekybos centras ir daugelis kitų objektų liko kooperacijai. Kitas svarbus švedų patarimas – smulkūs koopertyvai,norėdami atlaikyti konkurenciją, turi jungtis ir stambėti. Todėl 1994 metais Utenos rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga buvo reorganizuota į Utenos rajono vartotojų kooperatyvą. Reorganizacijos metu susijungė Utenos vartotojų kooperatyvas, „Ąžuolo“ vartotojų kooperatyvas ir ūkiskaitinės įmonės – universalinė parduotuvė, visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitinis susivienijimas. „Supaprastėjo valdymas, sumažėjo administracijos, galėjome centralizuotai pirkti didesnius kiekius prekių, gauti geresnę kainą ir kokybiškiau tą darbą atlikti“, – sakė R. Miliauskas.

Pokyčiai ir plėtra

Pasikeitusi rinkos ekonomika buvo ne vienintelis iššūkis, kurį turėjo priimti Utenos rajono vartotojų kooperatyvas. Atsirado konkurencija, kurios visą sovietinį laikotarpį nebuvo. Į Lietuvą atėjus pirmiems stambesniems prekybininkams, reikėjo imtis pokyčių, perimti vakarietišką prekybos koncepciją. „Visų pirma pertvarkėme Aukštakalnio parduotuvę. Vietoje buvusių kelių smulkių salių atsirado viena didelė erdvė, buvo pakeisti šaldytuvai. Tačiau to nepakako. Atsirado daugiau stiprių konkurentų, privalėjome imtis ryžtingesnių sprendimų“, – prisiminė R. Miliauskas. Renovuoti esamas parduotuves dėl jų riboto ploto, nedidelių stovėjimo vietų automobiliams nebuvo prasmės, todėl buvo priimtas sprendimas Utenoje pastatyti 2500 kv. m ploto prekybos centrą „Rašė“. Tai buvo pirmas tokio dydžio prekybos centras Lietuvos periferijoje.

Po sėkmingai įgyvendinto „Rašės“ projekto Utenos rajono vartotojų kooperatyvas ėmėsi pertvarkyti prie Utenos turgaus esančią parduotuvę. Kadangi renovuoti ją nebuvo prasmės, buvęs statinys nugriautas, o jo vietoje iškilo prekybos centras „Vyturiai“. „Laiku padarytos investicijos mums leido atlaikyti prekybos centrų konkurenciją, todėl ir šiandien esame pajėgūs konkuruoti“, – tvirtino R. Miliauskas.

Bėgant laikui keitėsi ne tik miesto, bet ir kaimo parduotuvės, buvo atnaujinta įranga, prekybos organizavimo technologija. Atsirado galimybės plėstis už Utenos rajono ribų, todėl šiandien bendrovė turi parduotuves Svėdasuose (Anykščių r.), Linkmenyse (Ignalinos r.), Dusetose (Zarasų r.).

Siekiant efektyvesnės Utenos rajono vartotojų kooperatyvo veiklos, didinant kooperatyvo narių suinteresuotumą, mažinant valdymo išlaidas, 2010 metais Utenos rajono vartotojų kooperatyvas pertvarkytas į uždarąją akcinę bendrovę „Utenos prekyba“. Po pertvarkymo visi buvę kooperatyvo nariai tapo UAB „Utenos prekyba“ akcininkais.

6

Nauda pirkėjams

Bet sustoti negalima. Jei sustoji, vadinasi, kažkas aplenkia“, – įsitikinęs R. Miliauskas. Direktorius teigė, kad statyti daugiau prekybos centrų Utenoje nėra prasmės – gyventojų mažėja. Kadangi „Utenos prekyba“ prekiauja ne vien maistu, tenka pasirūpinti kitokiais pirkėjų poreikiais. Dar vienas žingsnis, kuriam ryžosi bendrovė – baldų centro statyba. „Utenai reikia šiuolaikiško baldų centro. Kol kas baldais prekiaujančios parduotuvės yra išsimėčiusios po visą miestą, pirkėjui nepatogu. Pastačius 3000 kv. m baldų centrą uteniškiai ir miesto svečiai daugelį dominančių prekių ras po vienu stogu“, – sakė R. Miliauskas.

Bene didžiausias UAB „Utenos prekyba“ privalumas yra maisto gaminimas vietoje. Keturiuose prekybos centruose – „Aukštakalnis“, „Rašė“, „Vyturiai“ ir „Santaka“ – salotos, mišrainės, mėsos gaminiai gaminami pačioje parduotuvėje esančiose virtuvėse. Ne paslaptis, kad pirkėjai tokią paslaugą labai vertina. Kaimiškų vietovių gyventojai taip pat nenuskriausti. Juos pasiekia tokie patys gaminiai, kurie pagaminami Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiame moderniame pusgaminių ceche. „Mūsų tikslas – patiekti pirkėjams ne ,,valdiško“ skonio mėsos kombinatų gaminius, o tokius, kurie būtų lyg pagaminti namie“, – sakė R. Miliauskas.

Darbuotojų vertinimas

UAB „Utenos prekyba“ jau 50 metų dirba juristė Stasė Mačiulienė. Pašnekovė pastebėjo, kad per tuos 50 darbo metų įmonė nuolat keitėsi. „Visur aplinkui kooperacija žlugo. Neliko nei Zarasuose, nei Rokiškyje, Ignalinoje. Išsidraskė. Pas mus buvo taupoma. Ir mes išlikom. Pastatėm „Rašę“, atnaujinom „Vyturius“. Dėjom visas pastangas ir investicijas, kad tinklas išsilaikytų“, – tvirtino S. Mačiulienė.

Neseniai prekybos centras „Rašė“ šventė 15-os metų sukaktį. Jo vadovė Vaida Bučinskaitė, paklausta, ką labiausiai vertina darbe ir ko reikia, kad būtų galima pasiekti gerų rezultatų, kaip vieną iš pagrindinių sėkmės formulių įvardijo komandą. „Koks bebūtum auksinis žmogus, vienas tu nieko nepadarysi“, – tikino prekybos centro „Rašė“ vedėja pridurdama, kad „Utenos prekyba“ kolegų yra laikoma rimtu konkurentu.

2

5

1911 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.