Home » Kultūra » „Vieversa“ 20 metų gina Utenos miesto ir Lietuvos garbę

„Vieversa“ 20 metų gina Utenos miesto ir Lietuvos garbę

„Vieversa“ 20 metų gina Utenos miesto ir Lietuvos garbę

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Tautinių šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“ neseniai atšventė 20 metų sukaktį. Šio kolektyvo vadovė Roberta Macelienė, kilusi iš Pakruojo rajono Linkuvos miestelio, baigusi Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos muzikos fakultetą, prieš 36 metus atvyko dirbti į Uteną. Jauna entuziastinga specialistė tuomet nusprendė, kad ir Utenai reikia turėti stiprų tautinio šokio kolektyvą. Pasak R. Macelienės, šis miestas toli gražu nesužavėjo. „Utena man buvo nežinomas miestas. Atrodė šaltas, abejingas, sunkus. Vaikai ateidavo į repeticijas, bet jie nereikšdavo emocijų. Per repeticijas aš perdegdavau, sudegdavau po kelis kartus, emocingai rodydama vieną ar kitą judesį. Galvojau: kodėl žmonės yra abejingi tautiniam menui? Tuomet Utenoje buvo statomos pramonės gamyklos. Į šį miestą atvyko gyventi žmonės iš įvarių vietovių. Ir tiems vaikams Utena nebuvo brangi. Jie buvo žmonės be šaknų. Jei žmogus gimęs ir augęs tame mieste, jam natūraliai rūpi jo miestas. Subūrus kolektyvą man prireikė 10 metų, kad vaikai suprastų, ko aš iš jų noriu. Įsivažiavome, vaikai priprato prie manęs, aš pripratau prie jų santūrumo“, – prisiminimais dalijosi šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ vadovė Roberta Macelienė. Kolektyvo vadovė neslepia turėjusi padėti vaikams pamilti tautinį liaudies šokį, dainą. Ir taip pat padėti suprasti, kam viso to reikia. Pasak pašnekovės, mums tautinio meno reikia todėl, kad mes esame lietuviai. Jei kalbame lietuviškai, turime mokėti lietuviškai šokti, lietuviškai dainuoti.

Kolektyve šoka pirmųjų mokinių vaikai

Aktyvi specialistė R. Macelienė atvykusi į Uteną šio krašto žmones kvietė pamilti tautinį liaudies šokį. 1980 metais Saldutiškyje subūrė pagyvenusių žmonių kolektyvą, tapusį vienu iš stipriausių kolektyvų Utenos rajone. Prieš 20 metų Utenoje subūrė kolektyvą, kuriame šoko 9 jaunuolių poros, pavadino jį „Vieversa“. Šis kolektyvas metams bėgant augo, stiprėjo, siekė geriausių rezultatų. „Vieversos“ vadovė sako, kad laikas bėga greitai. Ir šiandien kolektyve jau šoka pirmųjų mokinių vaikai. Ne vienas iš pirmųjų „Vieversos“ mokinių pasirinko profesionalaus šokėjo kelią. Tai Donata Šeduikienė, Edita Kutkienė, Regina Bernotienė, Darius Daujotis, Justina Voverytė ir kt. Šiandien gerai žinomos ne tik Lietuvoje choreografės, baletmeisterės, 2015 metais tituluotos geriausia šokio mokytoja Lietuvoje, Robertos Macelienės vadovaujamame „Vieversos“ kolektyve 5-iose skirtingose amžiaus grupėse šoka per 90 vaikų. Mažųjų grupėje – 4,5–5 metų amžiaus vaikai, šokti pradėję prieš 2 metus. Mažieji R. Macelienės šokėjėliai jau dalyvauja respublikiniuose festivaliuose. Vyriausieji šokėjai – 18-mečiai. Kolektyvo atliekamoje programoje – įvairių Lietuvos regionų liaudies šokiai, dainos, rateliai, žaidimai. Mažieji kolektyvo nariai pirmiausia mokomi erdvinio, sceninio matymo ir panašių dalykų. „Su mažaisiais dirbame metus ir tik metų pabaigoje jau pasirodome nedidelėje šventėje“, – teigia „Vieversos“ vadovė. Roberta Macelienė neslepia esanti reikli. „Vadovaudama kolektyvui negaliu iš vaikų reikalauti mažiau, žinodama, kad jie geba daugiau. Jie atėjo į neeilinį kolektyvą ir iš manęs turi gauti viską. Nes mes su atliekamomis programomis atstovaujame savo miestui, savo šaliai. Jeigu ateina vaikas ir pasilieka kolektyve, tai mes ir dirbame“, – tvirtino R. Macelienė.

m-dienai151

„Vieversos“ archyvo nuotraukos

„Vieversa“ įvertinta kaip vienas iš geriausių kolektyvų

Jau kurį laiką „Vieversos“ vaikai repetuoja naujoje kūrybinių industrijų centro „Taurapilis“ 90 kv. m šokių salėje. „Anksčiau mes repetuodavome tik 60 kv. m kultūros centro salėje. Aš ten kai nueinu, pagalvoju, kaip mes čia tilpdavome. Bet tilpome ir visus laurus pradėjome skinti besimokydami šokti toje mažoje salėje“, – prisimena vadovė R. Macelienė. Įsikūrę naujose patalpose vaikai turi komfortiškesnes sąlygas: rūbinę, atskirus berniukams ir mergaitėms įrengtus tualetus, dušus. Tačiau, anot kolektyvo vadovės, ir ši salė per ankšta vyresniesiems šokėjams. Per mėnesį „Vieversos“ kolektyvas surengia 1–3 pasirodymus. Du kartus per metus išvažiuoja į festivalius. Mokyklose, vaikų darželiuose organizuoja edukacines pamokas. Pasak vadovės, prieš 20-mečio jubiliejų kolektyvas dirbo intensyviai. Per 3 mėnesius buvo parengtos 3 didelės apimties respublikinės ir tarptautinės programos. „Tik daug dirbdami pasiekiame tai, ką galime parodyti. 98 procentus nulemia darbas ir 2 procentus vaikų duomenys, kuriuos galima išugdyti. Repeticijų lankomumas yra 98 procentai. Nebūna taip, kad vaikas neateitų be pateisinamos priežasties. Nelanko tik dėl ligų ir atsitiktinių dalykų. Tėvų požiūris į lankomumą taip pat yra atsakingas“, – apie darbo su vaikais kasdienybę kalbėjo R. Macelienė. „Vieversos“ kolektyvas yra žinomas ir vertinamas už pasiekimus. Tokios sudėties kolektyvų, jungiančių šokį, dainą ir gyvą muziką, Lietuvoje likę nedaug. 2015 metais „Vieversos“ kolektyvas tapo respublikinio liaudiškos muzikos ir šokių konkurso „Šoktinis“ laureatais. Nuo 1996 metų vykstančiuose respublikiniuose „Aguonėlės“ konkursuose uteniškių vaikų kolektyvas ne kartą yra užėmęs pirmas vietas arba pelnęs laureatų vardus. 2005 metais „Vieversa“ tapo „Aukso paukštės“ nominantais. Tarptautiniame konkurse Langolene (Anglijoje) laimėjo 4 vietą. „Vieversos“ kolektyvas per du gyvavimo dešimtmečius su pasirodymais apkeliavo kone visą pasaulį. Uteniškiai Lietuvos garbę, šokdami lietuviškus tautinius šokius, dainuodami liaudies dainas, gynė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, Makedonijoje ir kitose šalyse ne po vieną kartą. „Apdovanojimų pilnos spintos ir stalčiai. „Vieversos“ sparnais pakilome į aukštą padangę. Respublikoje esame įvertinti kaip vienas iš geriausių kolektyvų“, – didžiuodamasi intensyvaus darbo rezultatais kalbėjo vadovė Roberta Macelienė.

img_8622

Roberta Macelienė /Asmeninio albumo nuotrauka

„Ne kiekvienam lemta pasauliui parodyti savo tautinį kostiumą“

R. Macelienė pamena, kad buvo laikas, kai vaikai gėdydavosi rengtis tautiniu drabužiu. „Anksčiau stovėti su vėliava atstovaujant savo šaliai tarptautiniuose festivaliuose reikėdavo vienam ar kitam vaikui tiesiog liepti. Mes su vaikais kalbėdavome, kad jie kaip tik yra stiprūs, nes ne visiems lemta tautinį kostiumą dėvėti ir ne visi yra verti jį turėti. Ne kiekvienam lemta pasauliui parodyti savo tautinį kostiumą. Laikui bėgant mes susidėliojome prioritetus. Vaikai pradėjo suprasti, ką mes norime parodyti savo šaliai ir pasauliui. Pirmiausia mes giname Utenos garbę, o dalyvaudami tarptautiniuose festivaliuose – Lietuvos garbę. Vaikai pradėjo vertinti tautinį kostiumą. Atėjo laikas, kai jiems tapo svarbu stovėti su savo šalies vėliava ir perteikti žinią, kad esi lietuvis, visiems. Mano teiginys yra toks: norint pateikti žinią pasauliui, kad esi lietuvis, pirmiausia turi viską išmokti lietuviškai, ką bedarytum“, – kalbėjo R. Macelienė. „Vieversos“ ansamblio vaikai gali didžiuotis ir tuo, kad dėvi tikrus, iš austų lietuviškų medžiagų, tautinius kostiumus. Vaikams, lankantiems ansamblį, kostiumai nekainuoja. Vadovės teigimu, tautinių kolektyvų ansambliams aprengti tautiniais kostiumais lėšų skiria savivaldybė ir ministerija. Vaikai turi turėti tik batelius ir aprangą repeticijoms. Savo lėšomis tenka įsigyti nebent kokį aksesuarą ar detalę prie tautinio drabužio.

Dabar vaikai kitokie nei anksčiau

Roberta Macelienė neslepia, kad jos pasirinkta profesija nėra lengva dėl nuolat patiriamo fizinio krūvio. „Nėra dienos, kad neskaudėtų kojų. Aš jau net nežinau, kaip kojų gali neskaudėti. Iš mano kurso draugų šį darbą tebedirba tik 3. Bet man darbas sutapo su hobiu. Išvažiavusi į kelionę su vaikais dirbu 24 valandas per parą“, – neprarasdama optimizmo kalbėjo R. Macelienė. Ne vieną vaikų kartą mokiusi tautinio meno Roberta Macelienė teigia, kad rinkdama vaikus į grupes tikrina jų muzikalumą, ritmo pajautimą, ir tikina, kad dabartiniai vaikai kitokie nei anksčiau. Dažnai jie pradėdami mokytis šokti bijo net ranką vienas kitam paduoti, arba priešingai – būna pernelyg drąsūs. Dauguma vaikų perdėtai prisirišę prie savo tėvų. „Vaikus reikia truputį paleisti. Taip, vaikas yra tavo, bet jis yra asmenybė. Vaikai neretai skausmingai priima ir pastabas. Jų tėveliai taip pat tai traktuoja kaip barimą. Jei per dieną vaikas gavo kelias pastabas, tai nereiškia, kad buvo baramas. Priešingai, buvo pastebėtas. Ir tai yra gerai, nes vadovas nori, kad vaikas pasiektų gerų rezultatų“, – teigia tautinio šokio mokytoja R. Macelienė. Pasak pašnekovės, anksčiau vaikai buvo ir žymiai sveikesni, fiziškai stipresni. Šių dienų vaikai turi silpnus fizinius duomenis, greitai pavargsta. „Retas kuris ateina su tiesia nugara, labai daug pilnapadžių vaikų. Kone kas antras vaikas turi problemų su kojytėmis. Pilnapadystė lemia ir stuburo problemas, raumenyno vystimąsi. Anksčiau vaikai nesakydavo, kad pavargo, nebegali. Dabar tėveliai juos į repeticijas atveža, parsiveža. Jie mažiau juda. Bet nepaisant visko labai smagu dirbti su mažais vaikais. Jie geri ir atsakingi“, – atvirauja vaikų kolektyvo vadovė. „Vieversoje“ šokantys vaikai suspėja lankyti ir sporto būrelius, dailę ar kitus užsiėmimus, mokosi taip pat gerai. „Užimtumas vaikus išmoko susidėlioti, suderinti savo laiką. Tai yra didelis pliusas į jų ateitį“, – tikino R. Macelienė.

„Kur bebūtumėme, nepabėgsime nuo savo prigimties“

Roberta Macelienė su 90-čia „Vieversos“ kolektyvą lankančių vaikų dirba viena. Ji yra ir meno vadovė, repetitorė, choreografė, baletmeisterė. Rūpinasi kolektyvo vadybos, organizaciniais reikalais. „Susiduriame su finansinais sunkumais, kai tenka išvažiuoti į tolimesnes šalis. Ne visi tėveliai gali išleisti vaikus. Šiek tiek paremia savivaldybė, rėmėjai, bet tik labai maža dalimi. Kartais matau, kad vaikas gerai šoka, jis galėtų pasirodyti, bet, deja, finansinės galimybės to neleidžia“, – apgailestauja „Vieversos“ vadovė. Pašnekovė apgailestavo ir dėl mokyklose nebevykdomų privalomų tautinio šokio programų. Šokis lavina vaiko intelektą, mąstymą. Tačiau dėl per ilgus metus susiklosčiusios padėties R. Macelienė nekaltina politikos. „Mūsų šalyje didesnis dėmesys ir finansinė parama skiriama sportui. Aš ne prieš, kad vaikai sportuotų. Gal mes, Lietuvos kultūros darbuotojai, patys dėl susiklosčiusios situacijos kiek kalti, kad nesukūrėme sistemos. Dalyvaudama vietos politinėje veikloje per mažai tam skiriu dėmesio. Tačiau reikia keisti požiūrį į kultūrą. Lygiuojamės į vakarų šalis ir tuoj nebesuprasime, kad esame lietuviai. Kur bebūtumėme, nepabėgsime nuo savo prigimties, savo šaknų. Tauta prasideda nuo kultūros“, – baigdama pokalbį sakė „Vieversos“ vadovė Roberta Macelienė.

rob001 img_7227

2221 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.