Home » Gallery » Veidai » 2016-uosius palydint…

2016-uosius palydint…

2016-uosius palydint…

 

 

Baigiantis metams stabtelime, apžvelgiame nuveiktus darbus, planuojame ateitį. Kuo gyveno uteniškiai šiais metais, kokiais džiaugsmais dalijosi, kokias bėdas išgyveno, kliūtis nugalėjo?

Kalbinome kelis gerai žinomus miestelėnus ir klausėme: kokie metai buvo Jums ir Jūsų vadovaujamam kolektyvui bei ko palinkėtumėte „Utenos apskrities žinių“ skaitytojams?

dsc_2133

Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė

Metai buvo geri, sveikatingi beveik visiems, o kas turėjo bėdų – iš jų sėkmingai kapstosi. Sveikatos linkiu ne tik mūsų visam kolektyvui, bet ir renginių žiūrovams ir visiems miestelėnams, kurie ateityje gal dar taps mūsų žiūrovais.

Besibaigiantys metai buvo gausūs įvairių renginių, manau, kad pasirinkti buvo iš ko. Labai džiaugiuosi, kad vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome labai gražiu akcentu Lietuvos šimtmečio renginių programą – tai lapkričio mėnesį daugiafunkciame sporto centre vykęs respublikinis šokių ir dainų ansamblių koncertas, nepaprastai didelis, puikiai pavykęs. Tai ne pirmas ir paskutinis toks renginys, kurio pagrindiniai organizatoriai yra Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Jie kaip partnerius organizuojant tokias šventes kviečia kultūros centrus, kuriais pasitiki.

Šiais metais kultūros centre užderėjo jubiliejų. Du mūsų kolektyvai minėjo 20-mečius. Tai – „Vieversa“ ir „Decima“, šie kolektyvai yra Utenos vizitinė kortelė. 25-metį minėjo Užpalių kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“ – taip pat neatsiejama Utenos kultūrinio gyvenimo dalis. „Pasagėlė“ – visoje Lietuvoje tik viena tokia, kankliuojanti garsiojo meistro Juozo Lašo kanklėmis, nepasidavusi jokiems inovacijų vėjams, kurių tradicinėje kultūroje nereikia brukti per prievartą. Turėjome begalę gražių parodų Dailės ir Stiklo galerijose.

Džiaugiuosi kiekvienu žmogumi, kuris dirba Utenos kultūros centre – nuo mažiausio, bet be galo svarbaus sraigtelio – turiu minty aptarnaujantį personalą: rūbininkių, valytojų ir darbininkų, iki scenos artistų.

Apie viltis: mes labai tikimės, kad naujoji kultūros ministrė savo pažadus pavers kūnu, ir valstybės politika gal išties atsisuks į regionus, o kultūros įstaigos turės naują, atitinkantį laikmetį įstatymą. Tikimės, kad bus tęsiama ankstesnės Vyriausybės pradėta atlyginimų kultūros ir meno darbuotojams kėlimo politika. Ministrė stebisi, kaip galima skirti lėšų tik atlyginimams, pastatų priežiūrai, o veiklai – ne. Ačiū Dievui, Utenos valdžia rasdavo lėšų, tačiau tokie dalykai turėtų būti sprendžiami valstybiniu lygmeniu.

Ko tikiuosi? Kad nebus karo, uragano, žemės drebėjimo, labai tikiuosi ir linkiu, kad būtume vieni kitiems atlaidesni, geresni, nes visos bėdos kyla iš neapykantos, pykčio, godumo, pavydo.

dsc_1778

 

Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Olegas Kovalevskis

Šie metai buvo darbingi, šiek tiek ramesni nei 2015-ieji – mažiau žuvusių, susižalojusių žmonių. Gaisrų pagal statistiką buvo 50-čia mažiau, o gelbėjimo darbų – pusšimčiu daugiau. Šiemet Utenos apskrityje vandenyje ir gaisruose žuvo 6 žmonės, praėjusiais metais buvo 10.

Tačiau šiais metais buvo keli dideli gaisrai – Ignalinos rajone degė Ceikinių ir Kazitiškio bažnyčios, taip pat teko gesinti degančius durpynus.

Mūsų kolektyve permainų nebuvo. Darbuotojams šiek tiek didėjo atlyginimai, ypač pirminės grandies pareigūnams.

Esame pateikę tris paraiškas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programą, tikimės, kad jos bus įvertintos ir mes gausime finansavimą. Už gautas lėšas planuojame įsigyti dalį technikos, įrangos, kurios neturime – ir Utenoje, ir apskrities padaliniuose.

Tiesa, šiemet jau atnaujinome dalį technikos ir du pastatus. Molėtų ir Anykščių ugniagesiai persikėlė į naujas patalpas, įsigijome tris naujas autocisternas.

Parengėme Utenos gaisrinės rekonstrukcijos projektą, todėl kitais metais laukiame rekonstrukcijos pradžios, Europos projektų vykdymo. Tikimės, kad plėtosis savanorystė. Ji pasiteisino – sutaupytus pinigus galime skirti įrangai įsigyti, pastatams atnaujinti.

Ateinančiais metams visi linki sveikatos, džiaugsmo, o mes palinkėsime saugumo.

img_0033

Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas

Negaliu greitai prisiminti kažkokių išskirtinių įvykių – šie metai buvo gana ramūs ir, sakyčiau, geri. Dideli projektai įvykdyti ankstesniais metais, o 2016-ieji buvo džiaugimasis rezultatais.

Gyventojų mažėjimo tendencija ne tokia ryški – dugną jau pasiekėme ir žiūrime į ateitį su didesne viltimi. Džiugu, kad vieni kiti atvažiuoja ir įsikuria seniūnijoje. Štai kelios šeimos įsikūrė Tauragnuose ir netoli jų.

Labiausiai seniūnijoje trūksta darbo vietų – jeigu jaunas žmogus galėtų dirbdamas ne tik gyventi, bet ir prasigyventi, tuomet demografinės problemos greitai būtų išspręstos. Tauragniškiams, turintiems darbą Utenoje, visai nesunku atvažiuoti – tai užtrunka vos 15 min., o gyvenimo sąlygos Tauragnuose puikios – gamta, ežeras.

Deja, vietoje smulkios įmonės nesteigiamos. Yra viena įmonė, ruošianti malkas, joje dirba keletas žmonių. Rimtesnio vietinio verslo neturime.

Ateinančiais metais linkiu visiems darbštumo ir vienybės. Darbštūs žmonės visur išgyvena ir yra gerbiami. O jei dar yra vienybė, tuomet galima viską pasiekti, įveikti visas bėdas.

img_0601

Utenos miesto seniūnijos seniūnas Valentinas Vaitonis

Šiemet esminis proveržis įvyko gatvių priežiūros ir remonto klausimais. Buvo naujai nutiesta Hipodromo gatvė, taip pat S. Dariaus ir S. Girėno gatvė bei Vaižganto gatvės tęsinys. Nauja asfalto danga paklota Kęstučio, Bažnyčios gatvėse, išasfaltuota Kaštonų, Žemaitės gatvės dalis, Daukanto gatvė. Anksčiau per 4–5 metus tiek padarydavome, kiek šiemet. Miesto gatvių su žvyro danga programa bus tęsiama toliau, parengti konkursai dar dėl penkių gatvių išasfaltavimo. Tai tokie svarbiausi nuveikti darbai eismo saugumui ir žmonių gyvenimo kokybei gerinti.

Lietingomis žiemomis, vasaromis žvyruotos gatvės kelia daug problemų, negalima jų greideriuoti, išasfaltavus bus lengviau jas prižiūrėti.

Na o miestą tvarkome ir prižiūrime kaip visada, didelių stichinių nelaimių nebuvo, metai buvo neblogi.

Pagrindiniai pageidavimai, kurių sulaukiame iš gyventojų, būtent dėl gatvių priežiūros, žmonės skundžiasi, kad gatvės duobėtos, vasarą dulkės kyla. Buvo smulkių prašymų: turėklus padaryti ar laiptus sumontuoti.

Šiemet kai kurie gyventojai patys prisidėjo prie gatvių remonto. Naujasodžio gatvės atkarpa išasfaltuota gyventojų ir savivaldybės bendromis lėšomis. Gatvės sutvarkymo darbai kainavo per 10 tūkst. eurų, pusė šios sumos skyrė gyventojai, taip pagreitindami darbus, kurių būtų tekę laukti gal 10–20 metų. Kitąmet bus tvarkomos Ateities, Pakalnės, Papievių, Mindaugo gatvės.

Daugiabučių renovacija juda negreitai, tačiau startas jau padarytas Aukštakalnyje.

O mano palinkėjimai būtų gyventi santarvėje ir būti kantresniems. Nes kartais ir gamtinės sąlygos, ir biudžeto lėšos neleidžia įvykdyti mums visų gyventojų pageidavimų. Bet galime pažadėti, kad miestas tikrai bus prižiūrimas ne blogiau negu šiemet. Kantrybės visiems ir supratimo.

dsc_2083-1-1024x681

 

 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Utenos skyriaus pirmininkas Vaidas Lankauskas

Beprotiškai sunkūs metai. Atėjus naujai valdžiai vėl kyla senos problemos, vėl prasideda lengvatų mažinimas, naikinimas. Kai kurie sprendimai priimami skubotai, bet taip neturėtų būti. Užsiimantys individualia veikla nežinioje, ką nutars Finansų ministerija, kiti protingi žmonės. Vėl bus peržiūrimos veiklos, mokesčiai ir t. t., bet visa tai bus sprendžiama aukščiausiu lygiu, o mes kaip asociacija teiksime savo siūlymus, kad nebūtų priimami sprendimai kaip 2008 m. pabaigoje.

Per pastaruosius metus buvo priimta daug pažangių dalykų, nors visuomenė galbūt sutiko juos kaip nelabai teigiamus. Tai Darbo kodekso pakeitimai ir euro įvedimas.

Galiu pasidžiaugti, kad įsibėgėjusi Utenos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa jau duoda vaisių. Šiais metais (pirmąkart nuo 2014 m.) visos lėšos buvo panaudotos, vadinasi, programa reikalinga. Smulkusis verslas atsidūrė sunkioje situacijoje – tai regionų problema: mažėja gyventojų, o tuo pačiu vartotojų, krenta apyvartos, kai kurie verslai balansuoja ant išnykimo ribos. Nekalbu apie didžiuosius prekybos centrus – tai visiški skirtingi sektoriai.

Utenos savivaldybėje tarp dirbančių su verslo liudijimais populiariausios veiklos: autoservisų, kirpyklų paslaugos, prekyba ir statybos darbai. Spalio mėnesį rajono savivaldybės Taryba patvirtino 10 proc. mažesnius mokesčius dirbantiems su verslo liudijimais Utenos savivaldybės teritorijoje. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, mūsų mokestinė aplinka viena palankiausių, o dirbančiųjų su verslo liudijimais skaičius – vienas didžiausių. Dalyvauju regiono plėtros veikloje – tai šešios savivaldybės, ir akivaizdžiai matai skirtumus. Problemų yra visur, bet lyginant su aplinkinėmis savivaldybėmis, Utenoje jos vienos iš pačių mažiausių. Kartais savivaldybių vadovų pastangos būna bevaisės nuveikti kažką daugiau, nes tai kertasi su respublikiniais įstatymais ir centrine valdžia.

Mus visada kritikuoja, kad į regionus pritraukiame per mažai investicijų. Tai gal centrinė valdžia turėtų susirūpinti šiuo dalyku, o ne Zarasų, Ignalinos ar kitos mažos savivaldybės. Pritariu mūsų mero žodžiams: kai tik didžiosios investicijos patrauks į regionus, mes būsime pirmieji, kurie jas sutiksime su duona ir druska. Vienas iš palinkėjimų būtų, kad mūsų centrinė valdžia pagaliau atsisuktų į regionus ne žodžiais, o darbais.

Aš, kaip senas uteniškis, tikiu, kad šis miestas gražės, verslai tikrai išgyvens ir turbūt plėsis. Tikiu šio miesto ateitimi. Norėčiau žmonėms palinkėti kuo didesnio optimizmo.

14199614_1308659345841697_7185289522037812616_n

Asmeninio albumo nuotrauka

UVJOS projektų koordinatorius, verslininkas Laurynas Katinas

Kiekvieni metai būna švytintys, bet mūsų pastangomis jie švyti dar labiau.

Jaunimas kasmet tampa vis aktyvesnis. Su įvairių institucijų pagalba, įtraukiame juos į įvairias veiklas. Dėkoju renginius organizuoti ir įgyvendinti įvairias idėjas padedančioms institucijoms, savivaldybei, švietimo, kultūros įstaigoms. Galų gale savanorių tėvams, kurie leidžia savo atžaloms veikti, dalyvauti žygiuose. Nes būna atvejų, kai tėvai bijo išleisti vaikus taip užkirsdami kelią jiems tobulėti.

Šiais metais labiausiai nustebinęs renginys – UVJOS „Apskritasis stalas“ organizuojama stovykla „Jaunimo zona“ Ginučiuose, kur keliavome dviračiais, plaukėme baidarėmis. Taip pat pradžiugino Utenos jaunimo apdovanojimuose laimėta „Metų verslininko“ nominacija. Manau, žmonėms svarbu, kai juos įvertina ir paskatina veikti. Kartais žmonės, kurie išvykę į užsienį, yra ne mažiau nuveikę, tačiau jų niekas nepažįsta.

Vasarą sukūriau drabužių liniją „Laukinis vilkas“, man padėjo įvairių sričių specialistai. Turime internetinę parduotuvę, bandome prasimušti į užsienio rinkas. Dabar turiu porą nuolatinių darbuotojų, bet sulaukiau daug pagalbos iš pažįstamų, savanorių, kurie įvairiuose seminaruose pasisemia daug žinių, bet neturi kur panaudoti praktiškai, norisi juos įtraukti į veiklą.

Visąlaik norisi pabėgti nuo tėvų, jei ne fiziškai, tai bent jau finansiškai, todėl džiugu, kai nereikia tėvų prašyti pinigų. Net jei siūlo, galiu neimti, nes pats užsidirbu. Dėl darbo truputį kenčia mokslai, bet…

Kitąmet planuoju studijuoti Anglijoje tarptautinį verslą. Dažniausiai žmonės pradeda nuo teorijos, paskui  pritaiko savo žinias praktikoje, o aš atvirkščiai: atlikinėju praktiką, o paskui mokysiuosi teorijos. Aišku, be teorijos toli nenueisi, bet versle nėra vienos teisingos teorijos, kaip matematikoje. Kiekvienam verslui gali tikti skirtingi dalykai ir ne visuomet veikti tie patys principai. Verslui reikia lankstumo, idėjų, visumos matymo, net nuojautos. Man labai patinka analizuoti žmogaus psichologiją. Nei nori, kad iš tavęs pirktų, turi persikūnyti į pirkėją…

Norėčiau palinkėti, kad nestovėtumėte vietoje ir nesidairytumėte atgal, nes to, kas praėjo nebepakeisite. Nuolatos žiūrėkite į priekį, gyvenkite dabartimi.

Kalbino Kristina Sakaitė

Redakcijos archyvo nuotraukos

1544 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.