Home » Protakos » EILĖS.Nijolė Labuckaitė Bielinienė, Tverečius

EILĖS.Nijolė Labuckaitė Bielinienė, Tverečius

EILĖS.Nijolė Labuckaitė Bielinienė, Tverečius

.

Kol kalviai

Naują kala

Saulę,

Surinksiu šviesą

Likusią į saują.

Išeisiu laukti

Avinėlio

Į mažą

Sielos prakartėlę.

Nunešiu baltą

Šiaurės rožę,

Pietų caraitės

Myros grožį.

Kai sudundės

Dangaus liutaurai,

Šviesa pasklis

Visam pasauliui.

* * *

Pelenius

Lauže rusena

Senas kelmas –

Žarijos

Laiko trūnis ryja.

Lekioja slėny

Švelnios plėnys

Ir nugula ant apdarų,

Ant žodžių ir minčių,

Kaip šydas

Dėmes uždengia,

Randus, ydas …

Bet saulė

Bunda jau

Už kalno…

Išbersiu pelenus

Iš delno.

—————————————-

P.S. Pelenius – paskutinis mėnuo

pagal senąjį lietuvių kalendorių .

Trūnys – trūnėsiai. Kelmas – Blukas.

Šerkšnas

Žvaigždiška

Medžių akimirka…

Tylos delnuose…

Besiskleidžiantis

Dieviškas sodas.

Jauti,

Kad tampi

Jo dalimi?

Daug gražesnė

Skraiste nėriniuota…

Dar palauk,

Vėjau…

Dar neužpūsk

Švytinčios auros

Kristalų kolekcijos…

Dar nesuradau…

Neišsirinkau

Sietyno –

Sielos korekcijai…

Gruodis

Sustingo žemės veidas,

Boluoja pirmas grimas.

Lyg žiedas išsiskleidęs

Sustingo žemės veidas.

Nejau per naktį žeidė

Jį šaltis piligrimas?

Sustingo žemės veidas,

Boluoja pirmas grimas.

* *

Baigėsi vėjų vilionės,

Baigėsi lapų klajonės,

Baigėsi saulės kelionė –

Prasideda šalčio valdžia.

Tvirtai įtempus vadžias

1219 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.