Home » Gallery » Aktualijos » Skaudžios problemos kyla ne tik socialinės rizikos šeimose

Skaudžios problemos kyla ne tik socialinės rizikos šeimose

Skaudžios problemos kyla ne tik socialinės rizikos šeimose

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Neretai savo aplinkoje ar per informavimo priemones išgirstame apie vaikų teisių pažeidimus: vaikų nepriežiūrą, smurtą prieš vaikus ar net prievartą, patyčias. Specialistai teigia, kad vaiko poreikių netenkinimas, nepriežiūra, o juo labiau smurtas sutrikdo vaiko raidą, sukelia skaudžias ir ilgalaikes pasekmes. Nors vykdomos įvairios prevencinės programos, vaikų teisių gynėjai ir kiti specialistai dirba su problemų turinčiomis šeimomis ir vaikais, tačiau situacija nesikeičia. Utenos rajone socialinės rizikos šeimų skaičius balansuoja nuo 157 iki 170. Jose auga apie 250 vaikų. Apie šių dienų vaikų problemas, naujoves vaiko teisių apsaugos srityje kalbėjomes su Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Gailute Blažiene.

Buvo smurto ir seksualinės prievartos atvejų

Pasak Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos, praėjusieji metai nebuvo išskirtiniai – geresni ar blogesni. „Žinoma, buvo ir smurto prieš vaikus atvejų, ir galimai patirtos seksualinės prievartos. Šiais visais atvejais buvo aiškinamasi. Tiek nukentėję, tiek smurtautojai buvo nukreipti gauti pagalbą. Visų teisėsaugos institucijų reakcija į šias situacijas taip pat buvo“, – teigė G. Blažienė. Vaikų, netekusių tėvų globos, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, mažėjantį skaičių lemia ir mažėjantis gimstamumas, gyventojų skaičius, besikeičianti demografinė situacija. „Tas skaičius žymiai sumažėjęs lyginant laikotarpį prieš 2–3 metus. Utenos rajone tuo laiku turėdavome 175–180 vaikų, kuriems nustatyta globa. 2016 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, Utenos rajone vaikų, kuriems nustatyta globa, buvo 152. 5 iš jų – globojami vaikai, atvykę iš kitų rajonų“, – lygino Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja. Pasak pašnekovės, 2015 metais rizikos grupės vaikų (patiriantys prievartą, atstumti bendraamžių, padarę nusikaltimų, pažeidžiantys įstatymus, valkataujantys, bėgantys iš namų, sunkiai auklėjami ir pan.) Utenos rajone buvo 182. Netekusių tėvų globos ir globojamų Utenos rajono šeimose buvo 97 vaikai (globojo 81 šeima), šeimynos globojo 55 vaikus, o 25 vaikai augo institucijoje. Socialinės rizikos šeimų skaičius Utenos rajone siekė 156, jose augo 241 vaikas. Praėjusiais metais rajone situacija šiek tiek pasikeitė. 2016 metais rizikos grupės vaikų Utenos rajone buvo 153. Šeimynose globojami 54, šeimose 76 vaikai (globojo 69 šeimos), institucijoje globojami 22 vaikai. Socialinės rizikos šeimų skaičius siekė 169, jose augančių vaikų buvo 251. „Kalbėdami apie šiuos skaičius turime suvokti, kad ši situacija gali greitai pasikeisti. Ar visada laiku tinkamai galime įvertinti situaciją šeimoje ir pastebėti, ar vaikas dar gali augti toje šeimoje? Jau ir šiuo metu ruošiami 5 įsakymai įtraukti šeimas į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Todėl tas skaičius gali labai greitai kisti“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Ne visos šeimos priima siūlomą pagalbą

Utenos rajone yra išplėtotas teikiamų šeimoms paslaugų tinklas. Veikia 2 dienos centrai, paramos šeimai, patyrusiems smurtą skyriai, vyrų krizių centras, vyksta pozityvios tėvystės ir motinystės mokymai. Kaip teigia Vaikų teisių skyriaus vedėja Gailutė Blažienė, gyventojai taip pat tapo sąmoningesni ir labiau pilietiški. Jie reaguoja į šalia savęs matomą ar girdimą problemą. Dažnai žmonės paskambina vaikų teisių gynėjams, kaimynystėje išgirdę verkiantį vaiką. Į kiekvieną pranešimą specialistai reaguoja, tačiau ne visi pranešimai pasitvirtina. Kaimynų pastabumas, išplėtotas teikiamų paslaugų tinklas problemų turinčioms šeimoms ne visuomet užtikrina vaiko, augančio šeimoje, gerovę. „Ne visos turinčios problemų šeimos yra atviros priimti siūlomą pagalbą. Bet tai jau priklauso ir nuo socialinio darbuotojo, dirbančio su ta šeima, kompetencijos“, – neneigė vaikų teisių skyriaus vedėja.

img_0011

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Gailute Blažiene / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Bus steigiama budinti šeimyna

Globos, įvaikinimo politikoje vykdomi pokyčiai, pašnekovės tvirtinimu, Utenoje jaučiami jau iš anksčiau. Bet tikslas bus pasiektas tik tuomet, kai neliks nė vieno vaiko, augančio institucijoje. „Jeigu vaikų namai tik pervadinami bendruomeniniais namais, tai nėra pertvarka. Šiandien Utenos rajone turime tikrai nedidelį skaičių vaikų, kurie globojami institucijoje, ir tai yra pasiekimas. Vaikai, augantys institucijoje, yra jau arti pilnametystės ir patys nelabai norėtų būti kažkur perkeliami“, – kalbėjo G. Blažienė. Utenos rajone yra net 6 šeimynos, globojančios vaikus. Anot Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos, tiek šeimynų neturi nė vienas kitas Lietuvos rajonas. „Dauguma šeimynų dirba, tvarkosi. Tačiau yra buvęs atvejis, kai 2 vaikai, globojami šeimynoje, pareiškė norą grįžti gyventi į instituciją. Ta šeimyna mums šiek tiek kelia rūpestį, bet mes dirbame, stengiamės suteikti pagalbą“, – atviravo Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja. Artimiausiu metu Utenos rajone planuojama įsteigti ir budinčią šeimyną – profesionalius socialinius globėjus. Esant būtinybei iš šeimos paimtas vaikas galėtų būti apgyvendinamas ne institucijoje, bet budinčioje šeimynoje. G. Blažienės teigimu, tai įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų. Planuojama pradėti teikti ir kompleksinę pagalbą šeimoms. Tai socialinės, psichologinės, materialinės pagalbos paketas visoms (ne tik socialinės rizikos) šeimoms. „Ši pagalba būtų kaip prevencija, kuri užkirstų kelią atsirasti problemoms šeimose“, – apie naujoves kalbėjo Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja. Nuo šių metų sausio 1 dienos, pagal galiojančią naująją tvarką, iš šeimos paimtas iki 3 metų amžiaus vaikas negali būti apgyvendinamas institucijoje, išskyrus išimtinius atvejus, tačiau ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Paėmus vaiką iš šeimos, ne ilgiau kaip per metus turi būti juridiškai sutvarkytas vaiko statusas: kai nustatoma nuolatinė vaiko globa (šeimoje, šeimynoje, institucijoje) ar vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą.

Didesnės išmokos globėjams

Utenos rajone yra tik 30 įvaikintų vaikų. Pastaruoju metu, pasak G. Blažienės, vaikų teisių apsaugos skyriuje nesulaukiama šeimų, norinčių įvaikinti biologinių tėvų globos netekusį vaiką. Tačiau globojančioms vaikus šeimoms žadami teigiami pokyčiai. Nuo šių metų pradžios mokamos didesnės išmokos. „Globėjai gaus ne tik globos pašalpą, bet ir tikslinį priedą. Iki šių pakeitimų globojamas vaikas gaudavo 153 eurus. O nuo šių metų ir globėjas gaus tokio pat dydžio (153 eurų) tikslinį priedą. Utenos rajono savivaldybė taip pat moka visiems globojamiems šeimose ar šeimynose vaikams po papildomą 38 eurų priedą“, – paaiškino G. Blažienė. Didesnės išmokos, atlygis už vaiko globą galbūt paskatins šeimas apsispręsti savo širdį ir namų duris atverti šeimoje norinčiam augti vaikui.

Problemas kelia tėvų, uždarbiaujančių užsienyje, palikti vaikai

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje daugėja žmonių su įvairiais emociniais sutrikimais. Ir ši problema aktuali ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. „Toks paradoksas: mūsų namai didėja ir gražėja, daiktai brangsta, specialistų, sprendžiančių problemas, taip pat daugėja, tačiau problemų nemažėja. Kalbant apie vaikų problemas, jos dar ilgai egzistuos. Iki tada, kai mes pradėsime suvokti, kad vaikas taip pat yra žmogus. Kai tėvai žinos savo pareigas, tai ir vaikai tikrai jas žinos. Vaikai yra mūsų veidrodis“, – kalbėjo Gailutė Blažienė. Pašnekovė įvardino ir kitas mūsų rajone egzistuojančias problemas. Tai vaikų nenoras lankyti mokyklą, mokytis. Šie vaikai neretai laiką leidžia valkataudami, vartoja alkoholį. Taip pat skausmingos problemos nutinka tuomet, kai tėvai išvažiuoja dirbti į užsienį ir palieka vaikus, kartais ir be jokios suaugusiųjų globos ar priežiūros. „Dažniausiai tie vaikai yra apie 16 metų amžiaus ir jaučiasi galintys būti savarankiški. Į namus vedasi draugų kompanijas, kelia rūpesčius kaimynams. Bet taip elgtis jiems sudarytos puikios sąlygos, juk tėvų nėra namuose“, – tvirtino G. Blažienė. Kiekvienas vaikas, iki kol jam sukaks 18 metų, privalo turėti teisėtą atstovą ir negali būti paliktas be suaugusio žmogaus priežiūros. „Šiuo metu turime 32 užsienio globas, kai nemokami pinigai, bet tėvų prašymu yra paskirti globėjai, atsakingi už vaiką tėvams išvykus į užsienį. Mes tokias šeimas stebime, kartą per pusę metų privalome aplankyti“, – kalbėjo Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja. Anot pašnekovės, vaikai, kurių tėvai uždarbiauja užsienyje. būna puikiai materialiai aprūpinti, tačiau tėvų buvimo laikas su vaiku jau būna prarastas. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja neneigė, kad pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai vaikai skundžiasi neva skriaudžiami tėvų. Šiais atvejais taip pat ieškoma priežasčių, dėl ko vaikas taip elgiasi. „Jei vaikas taip elgiasi ar meluoja, vadinasi, šeimoje kažkas negerai. Vaikai meluoja labai retai. Ir jeigu jau vaikas pratrūko ir išdrįso ateiti į instituciją pasiskųsti valdininkams, tai dažniausiai ne be reikalo. Vaikai gali fantazuoti, bet mes linkę tikėti vaiku“, – pokalbį užbaigė Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Gailutė Blažienė.

1447 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.