Home » Pozicija » Dvigubas jausmas arba trumpas komentaras

Dvigubas jausmas arba trumpas komentaras

Dvigubas jausmas arba trumpas komentaras

Doc. dr. Gvidas KAZLAUSKAS

Žinau kinų patarlę: „Taisyti kitus galima tada, kai ištaisai pats save.“ Šios patarlės pamokymas mane šiek tiek varžo išsakyti savo pastebėjimus dėl 2017 m. sausio 15-ąją per televiziją rodyto jaunų dainininkų konkurso. Vis dėlto, gerai pamąstęs, nutariau savo mintis paviešinti.

Konkurso idėja ir prasmė yra puiki – tarp jaunimo surasti talentingų dainininkų, Vaižganto kalba kalbant – deimančiukų. Regis, tikslas buvo pasiektas: pamatėme, kad Lietuvoje auga nemažai šaunių merginų ir vaikinų, kurie ateityje pakeis dabartinius iškilius dainininkus ir, galbūt, garsins Lietuvos vardą svečiose šalyse.

Tačiau!.. Mane labai nuliūdino, kad finale trys merginos padainavo devynias dainas svetima kalba ir nė vienos lietuviškai! Už teisėjų stalo sėdėjo jų mokytojai, kurie tikriausiai ir parinko tas dainas. Nemanau, kad būtų negalima nustatyti dainininko kvalifikacinio lygio konkursantui dainuojant lietuviškai.

Tarkim, kad šį konkursą norėta transliuoti ir užsieniui, tai nors su viena lietuviška daina iš trijų reikia parodyti, kad lietuviai turi savo lietuvišką šnektą, kuria dainos skamba netgi gražiau negu anglų ar kita kalba. Dabar gi svetimšaliai gali pagalvoti, kad Lietuvos jaunimas nebemoka ar nebenori lietuviškai dainuoti, ypač kai jų dainuojamos angliškos dainos sklinda iš sostinės Vilniaus.

Konkursinės komisijos nariai, jaunimo mokytojai, laidų vedėjai, išstumdami lietuvių kalbą iš tokių ar panašių konkursų, koncertų, nedviprasmiškai prisideda prie lietuvių nutautinimo. Jaunimas nebegerbs savo kalbos, nes ji tampa lyg ir nereikalinga, antraeilė. Tai sukels ir valstybės pamatų eroziją. Neliks kalbos – neliks nei tautos, nei valstybės.

Kartais buvo gėda matyti bei klausytis komisijos narių nesolidžių kalbų bei veiksmų. Tiesiog klaikiai atrodė, kai vienas komisijos narys savo emocijas reiškė šliaužiodamas ant grindų.

Jau rytojaus dieną (sausio 16-ąją) televizijos veikėjai, tarp jų Rimvydas Paleckis, Vytautas Meškauskas, prof. Žygimantas Pečiulis ir kiti, diskutavo apie televizijos laidų kokybę. Buvo pabrėžta, kad „televizija formuoja žmonių nuomonę“. Tad klausimas, kokią nuomonę susiformuos jaunimas, matydamas ir girdėdamas iš televizijos ekrano ne ypač pavyzdingas šnekas ir elgseną ten esančių žmonių!? Buvo paminėta dažnai žurnalistų vartojama frazė: „Jei nepatinka laida, tai kanalą galima išjungti.“ Ne, gerbiamieji, man ne vis tiek kokiu intelektualiniu teršalu teršiate taip vadinamą eterį. Mato ir klauso mano anūkai, kurie dar nesugeba „išarpuoti“, kas gerai, kas blogai.

Tarp kitko, vargu, ar Rimvydas Paleckis – televizijos viršininkas – tame pačiame pokalbyje teisingai kalbėjo sakydamas, kad „apklausėm visuomenės sluoksnius“, kad „LRT geriausiai vertinama šiuose kriterijuose“. Nežinau, kaip galima „apklausti sluoksnius“ ir kaip „vertinti LRT kriterijuose“. Vytautas Meškauskas šnekėjo: „Labai atsakingai žiūriu į savo darbą ir nenoriu sudergti savo pavardės“, ir čia pat sako – „kur stovi mano pavardė“. Neįsivaizduoju, kaip jis tą pavardę pastato. Žinoma, šie pavyzdėliai yra tik smulkmena, tačiau kai kurių žurnalistų, seimūnų vieša kalba tikrai yra taisytina. Netgi patyręs seimūnas Andrius Kubilius dažnai pasako visiškai ne vietoje – „šitoje vietoje“.

Taigi nebevartodami lietuvių kalbos arba prastai ją vartodami prarasime tautinę kultūrą bei savimonę.

Jei mūsų kultūrininkai patys nesugeba suvokti, kad reikia gerbti, vertinti, tobulinti savo kalbą ir kultūrą, negi reikia valdžiai nustatyti (kaip bolševikiniais laikais!) tvarką, kad viešuose konkursuose bei panašiuose renginiuose du trečdaliai dainų būtų dainuojamos lietuviškai ir dainos būtų sukurtos lietuvių kompozitorių?

1147 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.