Home » Kultūra » Uteniškių klubas „Indraja“ kasmetiniame renginyje Vilniuje

Uteniškių klubas „Indraja“ kasmetiniame renginyje Vilniuje

Uteniškių klubas „Indraja“ kasmetiniame renginyje Vilniuje

.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Kas metai paskutinį sausio šeštadienį į Vilniaus dailės akademiją (VDA) iš visos Lietuvos suguža Utenos kraštiečių klubo „Indraja“ nariai. 2017 metų sausio 28 d. vyko 28-asis susibūrimas. Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ prezidentas – Vilniaus dailės akademijos profesorius Arvydas Šaltenis, viceprezidentė – žurnalistė, etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė, klubo kanclerė – Rita Aleksandravičiūtė.

Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ susibūrimas pradėtas „Indrajos“ choro daina, skirta Utenai (žodžiai poetės Reginos Katinaitės-Lumpickienės, muzika Liongino Abariaus). Dirigavo Lionginas Abarius, akompanavo Daina Abariūtė-Lazauskienė.

Renginį pradėjo klubo „Indraja“ viceprezidentė užpalėnė Gražina Kadžytė (vėliau išskubėjusi į radijo laidą „Deimančiukai“, savo pareigas perdavė prof. A. Šalteniui).

Tylos minute, o vėliau ir malda „Amžinąjį atilsį“ buvo pagerbti mirusieji uteniškiai – „Indrajos“ klubo nariai.

Paminėti garbūs Užpalių, Vyžuonų, Leliūnų, Tauragnų, Daugailių ir Utenos jubiliatai – jiems pagiedota „Ilgiausių metų“.

2017-ieji – jubiliejiniai metai

G. Kadžytė kalbėjo apie 2017-uosius metus, skirtus įvairiems minėjimams ir jubiliejams Lietuvoje. Į tą gražią švenčių visumą prasmingai viena už kitą įvairesnėmis progomis įsilieja ir Utenos kraštas. Juk 2017-ieji – Piliakalnių metai, Tautinio kostiumo metai, Lietuvių kalbos kultūros metai, Reformacijos metai, Ievos Simonaitytės metai, Kazio Bradūno metai…

Kalbėdama apie šiuos, kaip tautinio kostiumo, metus G. Kadžytė paragino organizuoti moksleivių ekspedicijas, užfiksuoti dar saugomus tautinius drabužius, iš surinktos medžiagos paruošti ir publikuoti leidinį. Be to, siūlė, kad minint Lietuvos nepriklausomybės 100-etį, Utenos krašto 2018-ųjų metų gimnazistų laida per išleistuves galėtų pasipuošti tautiniais kostiumais.

Uteniškių muzikos ir poezijos posmai Dailės akademijoje

G. Kadžytė paskelbė, kad šių metų „Indrajos“ susitikimas bus kūrybinis – muzikinis, poetinis, literatūrinis – šeštadienis ir jame turėtų pasirodyti kiekviena seniūnija arba jos atstovai.

L. Abarius kalbėjo apie savo turiniu ir menine forma brandžią uteniškių poetinę kūrybą, žodžių lengvumu ir muzikalumu džiuginančią klausytojus. Todėl ne vieną posmą perrašęs natomis kompozitorius prisipažino, kad jį ypač jaudina Antano Miškinio eilės. Motinai skirtiems poeto posmams, parašytiems lageryje, jis sukūręs psalmę. Ją atliko „Indrajos“ choras.

D. Abariūtės-Lazauskienės diriguojamas choras šventės dalyvius pradžiugino liaudies melodija „Tris dienas“ bei daina, sukurta Kazio Bradūno žodžiais (muzika Liongino Abariaus).

Kadangi Utenos rajono meras Alvydas Katinas į renginį negalėjo atvykti, jam atstovavo savivaldybės administracijos direktorius Vidmantas Valinčius. Kartu su juo į renginį atvyko Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė ir uteniškių kraštiečių koordinatorė Utenoje Vitalija Bujanauskienė. Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ prezidentas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Arvydas Šaltenis pakvietė juos tarti šventinį žodį.

Savivaldybės administracijos direktorius Vidmantas Valinčius jubiliatams, praėjusiais metais minėjusiems garbias sukaktis, įteikė Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino pasirašytus sveikinimus, knygas ir specialius Utenos herbo ženkliukus – mažytes auksines pasagėles. Jubiliejų progomis pasveikinti Ferdinandas Jakšys, Vladas Leipus, Balys Jauniškis, Aleksandras Guobys ir Ričardas Kalytis.

Utenos ženkliukai – pasagėlės – įteikti vilniečiams – seniūnijų seniūnams, šio straipsnio autorei.

Tarti sveikinimo žodį buvo pakviestas Lietuvos Respublikos Seimo narys Edmundas Pupinis. Šį kasmetinį uteniškių sambūrį Vilniuje, kai susirenkama jau 28-tą kartą, E. Pupinis, kaip ir kiti, vadino didžiaisiais uteniškių atlaidais Vilniuje. Džiaugėsi, kad „Indrajos“ klubo kasmetinis renginys – sektinas pavyzdys kitiems regionams. Linkėjo, kad nenutrūktų ryšys tarp uteniškių Utenoje ir Vilniuje, kad jis ir toliau būtų puoselėjamas ir kad tokioje didelėje salėje niekada nebūtų tuščių vietų, kad ji visada būtų perpildyta.

Poezijos posmai liejosi iš širdies į širdį

Prof. A. Šaltenis priminė Alfonsą Nyka-Niliūną, kurio tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus. Jis – vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatas, VDU garbės daktaras, dirbęs „Aidų“ redakcijoje, vienas „Literatūros lankų“ redaktorių, žurnalo „Metmenys“ bendradarbis. Prisiminė jį, prieš keletą metų sėdėjusį šioje salėje. „Indrajos“ klubo pirmininkas perskaitė keletą A. Nykos-Niliūno poezijos posmų.

Kompozitorius Lionginas Abarius labai jausmingai padeklamavo poeto Pauliaus Širvio eilėraštį „Aš beržas“.

Savo kūrybą skaitė Romualdas Valančiūnas, Ingrida Kepalaitė. Prof. Romas Pakalnis perskaitė knygoje „Sudeikiai“ publikuotus atsiminimus, kuriuose ryškiai nuskambėjo itin prasmingi žodžiai: „Gėrio pergalei reikalingos kiekvieno mūsų pastangos… Mums priklauso tik labai trumpas šio gyvenimo blyksnis.“

Vilniaus tauragniškių seniūno dr. Romualdo Šimkūno perskaitytos savo kūrybos fragmentų esmė – gimtinės tema.

Keletą poezijos posmų perskaitė užpalėnų atstovas Stanislovas Balčiūnas, visų vadinamas metraštininku, o Vytautas Indrašius klausančiųjų dėmesį pavergė eilėmis, skirtomis Antalieptei, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčiai, visų vadinamai Baltąja gulbe.

Kūrybos posmų nestokojo ir dr. Dobilas Kirvelis.

Vyžuoniškiams atstovavusi Zita Mackevičienė sudomino skaitoma ištrauka iš savo rengtos knygos „Rytų Aukštaitijos etnografinių kaimų slėpiniai“.

Daug dėmesio ir audringų plojimų teko Vilijai Jūrėnienei, supažindinusiai su atsiminimais iš savo vaikystės.

Prof. A. Šaltenis paskaitė brolio prof. Sauliaus Šaltenio knygos apie šv. Brunoną ištrauką, vėliau ir savo paties poezijos posmų.

cimg7608-copy

Prisimintas kraštietis dailininkas Juozapas Miliūnas

Prof. Arvydas Šaltenis pristatė Utenos krašto dailininką Juozapą Miliūną (1933–2016). To supažindinimo akcentas – kūriniuose atsispindinti menininko siela. Jis, remdamasis fotografija, gebėjo piešinyje perteikti žmogaus dvasinį pasaulį, nutapė labai išraiškingą Pauliaus Širvio portretą, pastele paveiksluose atkūrė puikius savo gimtinės vaizdus… Taigi, iš gimtųjų Leliūnų išsiliejo poetinis, mistiškas dailininko mąstymas. J. Miliūnas buvo be galo kuklus, bet jis, pasak L. Abariaus, pasaulinio garso dailininkas.

„Indrajos“ prezidentas pakvietė visus dar kartą apžiūrėti J. Miliūno darbų parodą, išdėstytą Dailės akademijos koridoriuje.

Prof. A. Šaltenis pasidžiaugė, kad į renginį atvyko dailininko dukra Rita Miliūnaitė-Pupkienė su sūnumi Vilmantu.

Rita Miliūnaitė-Pupkienė – kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė – pasisakė esanti didžiai sujaudinta dėmesiu tėčiui ir jo darbams. Pasidžiaugė, kad uteniškiai nutarė išleisti Juozapo Miliūno darbų albumą, kuriame būtų maždaug 150-ies darbų nuotraukos. Pasak dukros, darbų tėtis palikęs labai daug. Jos brolis – dailininkas Kristijonas – jų yra surinkęs per 600, tačiau tai dar ne pabaiga.

Juozapas Miliūnas gimė Utenos apskrities Leliūnų valsčiaus Vereikių kaime. Šeimoje augo šeši vaikai. Mokėsi Leliūnų septynmetėje, vėliau – Utenos vidurinėje mokykloje. Nuo 1957 m. studijavo Vilniaus valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) tapybos fakultete. 1963 m. studijas baigė įgydamas dailininko tapytojo specialybę. Nuo tų metų dalyvavo respublikinėse parodose.

Iš pradžių ketverius metus dirbo dailininku Vilniaus kuro aparatūros gamykloje. 1968 m. įsidarbino Vilniaus keturmetėje vaikų dailės mokykloje (dabar Justino Vienožinskio dailės mokykla). Čia ir dirbo visą gyvenimą: mokytojavo, net 26-erius metus (1972–1998) buvo šios mokyklos direktorius, o išėjęs į pensiją dailės mokė privačiai.

Su žmona Kristina užaugino du vaikus – Ritą ir Kristijoną.

Nuo 1967 m. Juozapas Miliūnas buvo dailininkų sąjungos narys, o nuo 1993 m. – Vilniaus menininkų „Plekšnės“ klubo narys.

Sunkios ligos kamuojamas, mirė eidamas 83-ius metus. Palaidotas Leliūnų kapinėse.

cimg7635-copy

cimg7618-copy

cimg7632-copy

cimg7612-copy

cimg7617

cimg7627

cimg7611-copy

2013 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.