Home » Gallery » Verslas » Alkoholio kontrolės pataisos – noras išblaivinti tautą ar smulkaus verslo žlugdymas?

Alkoholio kontrolės pataisos – noras išblaivinti tautą ar smulkaus verslo žlugdymas?

Alkoholio kontrolės pataisos – noras išblaivinti tautą ar smulkaus verslo žlugdymas?

.

Jonas RAGAUSKAS

Seimas ruošiasi priimti šešis Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektus, kuriuose siūloma daugybė prekybos svaigiaisiais gėrimais apribojimų. Vienas iš jų – alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir ne arčiau kaip 200 metrų nuo bažnyčios, ugdymo įstaigų ir valstybinių institucijų. Smulkiųjų verslininkų, prekybininkų įsitikinimu, įstatymo pataisos sužlugdys verslą, o kaimuose neliks parduotuvių.

Vyriausybė ribos prekybą

alkoholiu

Vyriausybė savo programoje visuomenei pateikė įvairių priemonių alkoholio sukeliamoms problemoms spręsti. Bus siekiama visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų ir tabako reklamą, stiprinama kova su nelegalia alkoholio, tabako ir kitų narkotinių gaminių prekyba, didinama atsakomybė už alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams. Programoje rašoma, kad bus mažinamas alkoholinių gėrimų prieinamumas, leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse, kurių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Šiai priemonei nepasitvirtinus, bus svarstoma galimybė alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą. Kyla klausimas – ko verta tokia programa, kai patys jos rengėjai abejoja, ar ši priemonė duos „pakankamą rezultatą“? Taip pat ketinama siekti legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimo iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimo, pardavimo vietų skaičiaus mažinimo. Šioje programoje beveik nekalbama apie švietimą, atsakingos alkoholio vartojimo kultūros mokymą – vien tik draudimai.

Taisykles griežtinant palaipsniui, šviečiant visuomenę galima pasiekti geresnių rezultatų. „Kodėl negalima taip pat pasielgti ir su Alkoholio įstatymo pataisomis? Ne iš karto lyg buldozeriu visas prastumti, o po truputį, vis griežtinant ir kartu šviečiant visuomenę?“ – klausė didžiausio Lietuvoje prekybos įmonių aljanso „Aibė“ atstovai. Prieš keliolika metų ir saugos diržo segėjimas automobilyje atrodė kaip visiškas nesusipratimas. Šiuo metu atsisėdus į automobilį prisisegti diržą kiekvienam turbūt yra suprantamas ir būtinas veiksmas.

20161118_094119

Dalį parduotuvių gali tekti uždaryti

Prekybininkų teigimu, alkoholinių gėrimų iškraustymas iš maisto prekių parduotuvių į specializuotas prekybos vietas juos sužlugdytų. „Aibės“ skaičiavimais, net 351 iš 700 aljanso narių parduotuvių neturi techninių galimybių įrengti atskirų patalpų prekiauti alkoholiu. 319 parduotuvių, dėl reikalavimų, kad prekybos vieta turi būti ne arčiau kaip 200 m iki ugdymo įstaigų ar maldos namų, taip pat užsidarytų. 111 parduotuvių įsikūrusios daugiabučiuose namuose – įstatymo pataisomis siūloma tokiose vietose prekybą alkoholiu visiškai uždrausti. Kas nutiks šioms parduotuvėms? „Dalis jų tikrai bus uždarytos“, – įsitikinę „Aibės“ atstovai. Smulkiųjų verslininkų skaičiavimais, specializuotai parduotuvei įrengti reikėtų nuo 30 iki 100 tūkst. eurų. Tokios išlaidos prekybininkams būtų lyg antausis, o kaimo žmonėms – grįžimas į praeitį, kai atsiradus pokyčiams, susijusiems su alkoholinių gėrimų pardavimu, kaimuose atsiras „taškų“, į kuriuos ir eis norintys įsigyti alkoholio.

Kaimuose ir miesteliuose sumažėtų darbo vietų

Mes tikrai suprantame šiandieninę situaciją ir esame už alkoholio prieinamumo mažinimą, tik gal ne tokiomis drastiškomis priemonėmis, kurios žlugdo smulkųjį verslą“, – sakė UAB „Utenos prekyba“ vadovas Robertas Miliauskas. Pasak jo, visi supranta, kad yra didelių problemų dėl alkoholio vartojimo šeimose, ypač dėl didelių jo kiekių. Bet ar specializuota alkoholio parduotuvė šias problemas išspręs? Ar negalima būtų susitarti dėl racionalių priemonių – riboti reklamą, laiką, kada galima įsigyti alkoholio, didinti amžių, nuo kiek metų leidžiama parduoti, ir pan. Ar alkoholio prekyba specializuotose parduotuvėse sustabdys narkotinių medžiagų prieinamumą? Vaikai, jaunuoliai alų ir sidrą keičia į žolę ir taip svaiginasi. Tai būtina pripažinti.

Naujos taisyklės atrodo labai griežtos, jau vien ką reiškia mažai kaimo parduotuvei tokie reikalavimai kaip „turėti atskirą patalpą su atskiru įėjimu, atskirą darbuotoją, atskirą apskaitą ir viskas turi būti filmuojama bei tam tikrą laiką išsaugoma“, – klausė R. Miliauskas. Pasak jo, dažna kaimo parduotuvė neužima ir 100 kv. m ploto, o alkoholio skyrius sudaro vos kelis procentus viso ploto, dirba viena ar dvi pardavėjos.

Kaip teigė UAB „Utenos prekyba“ direktorius, į 200 metrų nuo ugdymo įstaigų ir maldos namų apsaugos zoną patenka Kuktiškių, Leliūnų, Pakalnių, Saldutiškio, Užpalių ir Sudeikių kaimo parduotuvės bei „Žibutės“, „Rašės“ parduotuvės Utenos mieste. „Ir kitose, Daugailių, Juknėnų, Radeikių, Kirdeikių, Sirvydžių, Kaniūkų, Vilučių, Vyžuonų kaimų parduotuvėse dėl ribotų techninių galimybių (per mažas plotas) negalime įrengti specializuotų parduotuvių“, – vardijo R. Miliauskas. Anot verslininko, uždraudus prekiauti alkoholiu, dėl sumažėjusios apyvartos parduotuvės būtų nuostolingos, tektų uždaryti Pakalnių, Sudeikių, Juknėnų, Radeikių, Sirvydžių, Kaniūkų, Vilučių kaimo parduotuves. Šiose parduotuvėse apie 30 proc. prekių apyvartos sudaro alkoholiniai gėrimai, tačiau likusius 70 proc. – duona, cukrus, miltai, kruopos ir kitos pirmo būtinumo prekės. „Daugelyje gyvenviečių, kuriose būsime priversti uždaryti savo parduotuves, tai yra vienintelė vieta, kur senyvi kaimo žmonės gali įsigyti pirmo būtinumo prekių, susimokėti mokesčius už elektrą ar kitus komunalinius patarnavimus, išsigryninti pinigus iš banko kortelės, kadangi bankomatų kiekviename kaime niekas nepastatys“, – kalbėjo vienos seniausių įmonių Utenoje vadovas. Uždarius parduotuves miesteliuose, kaimiškose vietovėse, darbą praras nemažai darbuotojų. Visa tai ir toliau skatins emigraciją ir lietuviškų kaimų nykimą. „Galima pritarti darbo laiko trumpinimui, amžiaus cenzo padidinimui, bet reikia labai atsakingai įvertinti, kaip kaimo parduotuvių uždarymas atsilieps sprendžiant socialines kaimo problemas. Kaime prasigeriama ne nuo viskio, šampano ar brendžio, bet nuo stipraus alaus ir spirituoto vyno, todėl pirmiausia reikia spręsti jų leidimo gaminti ir prekiauti klausimą“, – įsitikinęs R. Miliauskas. Pasak jo, būtų gaila, jeigu gražią ir kilnią idėją diskredituotų neadekvačios priemonės, kuriomis ją ruošiamasi įgyvendinti.

Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimutienė teigė, kad rinkdami naują valdžią girdėjome pažadus, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas kaimui. Tačiau daroma viskas priešingai. Kaimuose steigiami mistiniai „ateities laiškininkai“, kurie neaišku, ką ir kaip darys, neaiški mokyklos ateitis, ką jau kalbėti apie parduotuvių uždarymą. „Jeigu mūsų seniūnijos kaimuose Juknėnuose, Radeikiuose bus uždaromos parduotuvės, tai – labai labai blogai. Net neįsivaizduoju tokios situacijos. Kur tada žmonėms įsigyti maisto produktų, buities prekių?“ – retoriškai klausė seniūnė, tvirtindama, kad patys visko negalime užsiauginti. Pasak jos, visa politika atrodo taip, tarsi kaime bus reikalingos tik kapinės. O gal ateityje tikrai skambinsime pagalbos telefonu, kad iškviestume į namus „ateities pardavėją“?..

Prisimenu tokį posakį – arklį galima įvesti į balą, tačiau jo niekaip nepriversi, kad jis gertų. Perfrazuojant galėčiau pasakyti, kad tas, kas nenori, ir negeria, o kas nori, tas ir visą balą išgers ir jokiais būdais ar įstatymais jo nesustabdysi. Kaimo žmonės nėra naivūs ir visi supranta – jei kam reikės alkoholio, tas ir pasigamins“, – sakė Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimutienė. Jos nuomone, alkoholizmo tokiomis priemonėmis nesustabdysime.

Sužlugtų vietiniai gamintojai

Zarasų rajono verslo atstovai taip pat išreiškė nerimą dėl planuojamų įtvirtinti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Susitikime su rajono meru jie išsakė savo nuogąstavimus.

Permainos, pasak verslininkų, ribotų ar net visiškai sužlugdytų verslą. UAB „Svaita“ generalinis direktorius Vaclovas Cibulskis, vadovaujantis 20-ties parduotuvių, esančių Zarasų, Rokiškio, Biržų rajonuose, kuriose prekiaujama maisto produktais, alkoholiniais gėrimais, cigaretėmis ir įvairiais buities, namų apyvokos reikmenimis, tinklui, tikina, kad priimti numatomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas galima tuo atveju, jei kaimuose norima visiškai išnaikinti mažas parduotuves. Priėmus numatytas Alkoholio kontrolės pataisas, verslininkui tektų pusę iš jo vadovaujamų 20 parduotuvių tiesiog uždaryti. Pasak V. Cibulskio, prekyba alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis sudaro 30 procentų mažmeninės prekių apyvartos dalies. „Tačiau yra ir kitos minėtus produktus lydinčios prekės. Duona, pienas, mėsa. Būkime realistai. Žmonės, priėmus šį nutarimą, staiga nenustos gerti. Tai rezultatas bus toks: jeigu žmogus važiuos į didesnį prekybos centrą pirkti alkoholinio gėrimo butelį, tai jis ten nusipirks ir maisto produktų visai savaitei. Mums apyvarta sumažės iki pusės“, – kalbėjo UAB „Svaita“ generalinis direktorius. Pasak V. Cibulskio, analogiška situacija nutiko ir uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse, kuriose prekyba šiais produktais taip pat sudarė 30 procentų mažmeninės prekių apyvartos dalies. Degalinių klientai mažiau pradėjo pirkti ir kitas smulkias prekes: šokoladukus, traškučius, sultis, mineralinį vandenį ir kt. Viso to pasekmė – 50 procentų smukusi apyvarta. „Manau, kad bus labai blogai. Yra kiekvienos parduotuvės kritinė apyvarta, kurią pasiekus parduotuvė dar gali veikti. Jei tos apyvartos nebelieka, parduotuvę reikia uždaryti. Mes tiktai prekiaujame. Bet yra regioniniai tiekėjai, vietiniai gamintojai, kurie mums veža produktus: bandeles, duoną ir kt. Jų tiekiamos produkcijos didieji prekybos centrai nepriima. Ką jie darys?“ – apie numatomas įstatymo pataisų pasekmes svarstė V. Cibulskis. Verslininkai pritaria, kad alkoholio vartoti mūsų žmonėms visgi reikėtų mažiau. Tačiau, siekiant „išblaivinti“ Lietuvą, numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos nebus veiksmingos ir netgi neigiamai paveiks ekonominę situaciją šalyje. Jau nemaža dalis Lietuvos piliečių apsipirkti važiuoja į kaimyninę Lenkiją, nes ten reikiamų prekių galima įsigyti žymiai pigiau nei Lietuvoje. Pasak V. Cibulskio, Zarasų, Rokiškio, Biržų rajonai už 10–20 kilometrų nuo Latvijos sienos. Žmonės pradės važiuoti ir į Latviją, kur legaliai įsigys alkoholio ir kitų produktų. „Pagal Europos Sąjungos direktyvą, iš Lenkijos galima parsivežti 200 litrų alaus ir tai nėra kontrabanda. Galima atvežti sau, giminėms ir kaimynams. Negalima išvyti žmonių. Visos pajamos nueis į užsienį. Jau nešnekant apie kontrabandą. Prie prekiaujančių kontrabandiniu alkoholiu močiučių policininkų niekas nepristatys“, – kalbėjo V. Cibulskis. Verslininkas tikina, kad norint suvaldyti alkoholio plitimą visuomenėje, reikia šviesti, auklėti žmones, kurti darbo vietas, kad Lietuvos piliečiai neišvažiuotų iš savo šalies. Verslininkai taip pat sutinka ir trumpinti prekybos alkoholiu laiką. O reikalavimas, kad prekybos alkoholiu vieta būtų ne arčiau kaip 200 metrų nuo ugdymo įstaigų ar maldos namų, anot verslininkų, nėra pagrįstas logika. Jeigu parduotuvė kokiame nedideliame miestelyje įsikūrusi 190 metrų atstumu nuo mokyklos ar bažnyčios, tai, pagal naujuosius valdžios reikalavimus, parduotuvę užtektų perkelti 10 metrų toliau ir alkoholio bus suvartojama mažiau? „Tai kažkoks absurdas. Kaimiškose seniūnijose dažniausiai ir bažnyčia, ir parduotuvė šalia“, – kalbėjo verslininkas V. Cibulskis. Pasak verslininko, žinoma, Vilniuje nėra jokio skirtumo, kur apsipirkti: ar Fabijoniškėse, ar Pašilaičiuose. „Tačiau, pavyzdžiui Utenos rajone, aš manau, yra skirtumas, ar žmogui apsipirkti Tauragnų miestelyje, ar važiuoti į Uteną. Reikėtų protingai pagalvoti. Vilniumi Lietuva dar nesibaigia“, – kalbėjo verslininkas. UAB „Svaita“ generalinis direktorius teigė, kad neketina statyti atskirų parduotuvių alkoholiniams gėrimams, įrenginėti atskirų patalpų ar steigti specializuotų parduotuvių. Tai būtų per didelė investicija ir lėšų švaistymas 4-iems naujosios valdžios kadencijos metams. UAB „Svaita“ generalinio direktoriaus Vaclovo Cibulskio teigimu, po 4 metų keičiantis valdžiai vėl keisis ir įstatymai. Verslininkai visgi tikisi, kad priimant įstatymų pataisas bus vadovaujamasi sveiku protu ir pagalvojama apie Lietuvos provincijos žmones.

Paklausėme, ką apie valdžios siūlomas permainas galvoja žmonės.

Uteniškė Violeta: „Ką čia šita valdžia galvoja – specializuotas alkoholio parduotuves „patraukti“ toliau nuo mokyklų, bažnyčios. Vyresnio amžiaus žmonėms tik apsunkins gyvenimą. Juk dauguma eidami iš bažnyčios džiaugiasi, kad parduotuvė čia pat. Kad nereikia varginti kojų einant į tolimesnę parduotuvę. O prie ko čia mokyklos? Paaugliai, jeigu norės, nubėgs ir 300 metrų per pertrauką į parduotuvę. Jiems atstumas – tai tikrai ne bėda. Tėvai turėtų auklėti vaikus, kaip gyventi, o ne valdžia. Jei uždarys mažesnes parduotuves, atidarys nelegalius „taškus“. Tokios įstatymų pataisos, esu įsitikinusi, ne išeitis.“

Steponas: „Gyvenu kaime, netoli Utenos. Pas mus yra nedidelė maisto prekių parduotuvė. Bet ten galima visko nusipirkti: ir buitinių prekių, ir buteliuką, kai reikia. Niekas čia neįrenginės atskiros alkoholio parduotuvės. Paprasčiausiai tą pačią uždarys. O va tada tai kaimo žmogui tikrai bus blogai. Kur reiks duonos, sviesto nusipirkti? Jau taip tas kaimas tuščias, nieko nebelikę. Tai tuos likusius senukus ir be duonos valžia žada palikti.“

1639 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.