Home » Sveikata » Uteniškiai vaistinėse dairosi pigesnių vaistų

Uteniškiai vaistinėse dairosi pigesnių vaistų

Uteniškiai vaistinėse dairosi pigesnių vaistų

.

Rasa MILERYTĖ

Posakis, kad sveikata – brangiausias turtas, įgauna naują reikšmę. Žmonės vis garsiau ima kalbėti apie kylančias vaistų kainas. VVKT (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos) vadovas Gintautas Barcys 2017 m. vasario 6 d. konferencijos žiniasklaidai metu teigė, kad vaistų kaina Lietuvoje beveik nekinta.

Viskas brangsta, vaistai irgi brangsta, negalima sakyt, kad kainos yra stabilios. Būna, kad ir pinga kai kurie, bet pinga žymiai mažiau negu brangsta“, – sako senosios Utenos vaistinės savininkė Valentina Vengrauskienė.

Ar kainos iš tiesų kyla ir jei taip, kas jas „kiloja“? Ar tam kokią nors įtaką turi dėl visų Lietuvos nelaimių kaltinamas euras? Siekdami suprasti esamą situaciją, pasikalbėjome su Utenos vaistinių darbuotojais bei keletu vaistinės lankytojų.

Imunitetą stiprina vaisiais ir daržovėmis, nes taip pigiau

Vaistininkė V. Vengrauskienė, turbūt pažįstama daugeliui uteniškių, pasakoja, kad per dieną pas ją apsilanko 20–30 žmonių. Klientai – vyresnio amžiaus: „Čia yra senas mikrorajonas ir gyventojai yra senjorai. Labai retai kokia jauna mama užeina.“ Nuolatiniai klientai ateina ne tik vaistų nusipirkti, bet ir pasikalbėti ar pasitarti, kaip geriau gydytis. Vaistininkė pastebi, kad jos klientai linkę pavasarį, vasarą ir rudenį pastiprinti imunitetą pačių augintais vaisiais, daržovėmis, miške surinktomis uogomis, mat taip pigiau, nei ligų sezono metu pirkti vaistus arba vitaminus. Anksčiau prieš didžiąsias metų šventes buvo įprasta dovanoti artimiesiems vitaminų rinkinukus, o dabar ir sau žmonės jų perka kur kas mažiau. O jei ir perka, iškart paklausia, ar yra nebrangių. „Mano kontingentas nori, kad būtų kuo pigesni vaistai, – sako vaistininkė. – Net dabar, siaučiant gripams, nuo peršalimo perka paracetamolį, nes pigiau.“

Sklando gandai, kad lietuviai vis dažniau važiuoja apsipirkti į Lenkiją, ir ne tik maisto produktų ar buities reikmenų, bet ir vaistų. V. Vengrauskienė sako Lenkijoje nebuvusi, tad nežinanti, kiek ten kainuoja vaistai, tačiau jos klientai kartas nuo karto užsimena, kad ten tikrai pigiau.

Pasak V. Vengrauskienės, įvedus eurą vaistų pardavimai, bent jos vaistinėje, krito. Tokią situaciją lemti galėjo ne tik kylančios vaistų kainos, bet ir brangstantys kiti būtinieji produktai, kuriuos nusipirkus nebelieka lėšų sveikatai. Kokius vaistus žmonės visgi perka? „Šaltuoju metu – aspirinas, paracetamolis, vaistai nuo slogos, purškalai visokie, pvz., Otrivin, Olynth, vaistai nuo kosulio, priklauso nuo to, kuo peršalimas pasireiškia. Yra begalė nereceptinių vaistų, kuriais žmonės ir gydosi patys. Vasarą labai mažai kas perka. Alergijas vasarą gydo, pavasarines, rudenines alergijas, „daržų ligas“, odos sužeidimus, vabzdžių įkandimus, perka purškalus nuo erkių.“

Norintiems pastiprinti imunitetą ir neišleisti viso piniginėje slepiamo turto, V. Vengrauskienė rekomenduoja naudoti įvairias vaistažoles, arbatžoles. „Dabar ir antibiotikų yra visokių žolinių, keičiančių sintetinius. Pvz., ežiuolė yra žolinis antibiotikas. Česnako preparatai laikomi daržoviniais antibiotikais. Jie pigesni už sintetinius.“

Anot V. Vengrauskienės, vaistų kainos – skaudus klausimas. Nors valstybė lyg ir bando jas mažinti (bent jau dažnai tikrina, ar vaistinės neviršija nustatytų antkainių), vaistų kainos vis tiek didelės: valstybė nėra visagalė ir negali nulemti gamintojų ir platintojų nustatytos kainos dalies, kuri ir sudaro didžiąją vaistinėje perkamo vaisto kainą. „Gamintojai – Europos Sąjunga. Daug vaistų turim iš Skandinavijos šalių, keletą iš JAV, Kanados, iš Indijos. Ypatingai pigūs vaistai Rusijoje, bet mes rusiškų vaistų beveik neturim, yra tik keletas tepalų. Nežinau, kodėl ministerija neperka iš rusų. O gal Rusija jiems neduoda? – svarsto V. Vengrauskienė. – Galbūt nauja valdžia kažką pakeis.“

Brangesni – nebūtinai geresni

Pasidairius į kainas galima pastebėti, kad skirtingų gamintojų vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga kainuoja skirtingai. Tokiu atveju – pasirenki pigiausią variantą ir ramu. Deja, viskas ne taip paprasta. Nors vaistininkai įpareigoti informuoti klientus apie pigesnius vaistus, pasitaiko tokių klientų, kurie mieliau renkasi brangų preparatą. Utenoje Basanavičiaus g. 3 esančios „Eurovaistinės“ vedėja vaistininkė Vaida Valterė pasakoja, kad svarbi ne tik veiklioji, bet ir kitos į vaisto sudėtį įeinančios medžiagos. „Pasitaiko klientų, kurie galvoja, kad jei vaistas brangesnis, jis bus geresnis. Mes visada pasiūlom pigesnį variantą, būna, kad klientas sutinka, nusiperka tą pigesnį vaistą, o po kelių dienų ateina ir sako – man atsirado bėrimas. Lygiai taip pat brangus vaistas gali sukelti alerginę reakciją. Daug kas nepriklauso nuo kainos. Mus veikia ne tik pagrindinė, veiklioji, medžiaga, bet ir pagalbinės. Ir gali būti, kad tos pagalbinės sukels šalutinį poveikį, susilpnins kitų vaistų veikimą. Kiekvienas organizmas skirtingai priima vaistus, todėl jei kažkoks brangus vaistas giminaičiui ar draugui tiko labiau nei pigesnis, nereiškia, kad ir mums taip pat bus. Todėl vaistus reikėtų rinktis atsakingai, o ne remtis nuogirdomis.“

img_0049

„Eurovaistinės“ vedėja vaistininkė Vaida Valterė Uteną vadina sveikais norinčių būti žmonių miestu / Rasos Milerytės nuotraukos

Visgi, nors kai kuriems kaina yra kokybės garantas, dauguma klientų siekia sutaupyti. Šioje vaistinėje per parą apsilanko apie 200 žmonių, tiesa, ne vien uteniškiai – dėl strategiškai patogios vietos į vaistinę užsuka ir pravažiuojantieji – iš kaimyninių Molėtų, Zarasų, Ignalinos, o kartais ir iš Vilniaus ar Kauno. Tokia žmonių banga kasdien lyg ir liudytų, kad aplink – daugybė sergančių. Visgi V. Valterė Uteną įvardija kaip norinčių būti sveikais žmonių miestą. „Atėjusieji į vaistinę dažnai pasipasakoja propaguojantys aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, – džiaugiasi V. Valterė. – Dar vasarą profilaktiškai kokį mėnesį pavartoja vitaminus, sustiprina organizmą ir tampa atsparesni peršalimams. Daug vaikšto. Netgi vyresnio amžiaus žmonės.“ Sveikas gyvenimo būdas lemia tai, kad Utena – vienas sveikiausių Lietuvos miestų. Statistiniais duomenimis, Utenoje daug mažiau sergančiųjų cukriniu diabetu nei kituose Lietuvos miestuose. Vitaminų „Eurovaistinėje“ pernai uteniškiai įsigijo 11 proc. daugiau nei metais anksčiau. Paskutiniu metu padidėjo vitamino C pardavimas – žmonės nori stiprinti imunitetą. Perka ir kitokius vitaminus – žuvų taukus, įvairius papildus. Jei paklaustumėte, ar yra toks vaistas, kuris būtų populiarus nepriklausomai nuo metų laiko ir siaučiančių infekcinių ligų, V. Valterė atsakytų, kad toks vaistas – angliukas. Kasmet jo pardavimai kyla. „Angliuko reikėtų vartoti vieną tabletę dešimčiai kilogramų. Žmones gąsdina, kad vienu kartu reikia išgerti tiek daug, todėl aš rekomenduoju rinktis ne tabletes, o kapsules – jų reikia išgerti mažiau.“ „Eurovaistinėje“ dirbanti vaistininkė atkreipia dėmesį į tai, kad vyresni ir jaunesnio amžiaus žmonės gydosi skirtingai. „Jaunesni, darbingo amžiaus žmonės, susirgę ateina ir sako, kad nori kuo greičiau pasveikti. Jiems rekomenduojame įvairius karštus gėrimus, tarkim, „Theraflu“. Vyresni, pensinio amžiaus klientai mieliau gydosi natūraliomis priemonėmis – žolelėmis, arbatomis, maisto papildais.“

img_0084

Valentina Vengrauskienė: „Viskas brangsta, vaistai irgi“

Į vaistinę – su kreditine kortele

Su vyru iš „Camelia“ vaistinės išeinanti Aldona sako vaistams išleidžianti daug. „Štai ką tik nupirkau vyrui vaistų – vaistams nuo kraujospūdžio ir širdies ligos trims mėnesiams išleidau 120 eurų. Jeigu nekompensuotų, būtų dar brangiau. Lenkijoj vaistai pigesni. Na, kai kurie kainuoja daugmaž tiek pat, yra ir brangesnių, aišku, bet dauguma pigesni. Vyro pusbrolis važiuoja į Lenkiją pirkti vaistų. Nežinau, kokius konkrečiai perka, bet sakė, kad kompensuojamus per pusę pigiau nusiperka nei Lietuvoj.

Sunku pasakyti, ar Lietuvoje vaistai brangsta dėl euro. Įvedus eurą, gal ir dėl jo brango, o dabar tiesiog brangsta. Kai kurie ir atpinga, netgi labai. Prieš keletą metų vaistai mano mamai kainavo 400 litų už 28 tabletes. Paskui, po gero pusmečio, ta kaina sumažėjo iki 300 litų. Dar po kažkiek laiko sumažėjo iki 100 už dėžutę. O dabar kainuoja dvidešimt kažkelis eurus. Arba vyro vaistai nuo astmos – anksčiau kainavo 180 litų, dabar apie 30 eurų. Brangu sirgti, o dar jei netikėtai kokia liga užklumpa, peršalimas koks…“ Čia įsiterpia Aldonos vyras: „Aš tai į vaistinę su kreditine kortele vaikštau, kad pinigų vaistams nepritrūktų.“

Daugybė lėtinėmis ligomis sergančių žmonių vaistams kiekvieną mėnesį išleidžia tiek, už kiek galėtų išvykti į neilgą kelionę į Europą. „Tik pragyvenimas ten ganėtinai brangus, – pasakoja Rita, į vaistinę užsukusi higienos reikmenų. – Vartoju vaistus ir kartą per savaitę lankausi pas privatų gydytoją, viena konsultacija kainuoja 25 eurus. Nemažai, džiaugiuosi, kad uždirbu ir galiu sau tai leisti. Neįsivaizduoju, kaip gyvena sunkiomis ligomis sergantys ir mažai uždirbantys arba visai neuždirbantys žmonės. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema turi daug ydų. Nesuprantu, kodėl taip reikalinga ir brangi tam tikrų gydytojų pagalba nėra kompensuojama, arba kaip nustatomos kompensuojamų vaistų kainos, kad net 100 proc. kompensuojamiems vaistams dar reikia primokėti…“

 

Lietuvoje egzistuoja tokia sistema, kad kompensuoja

Ar egzistuoja šimtaprocentinis vaistų kompensavimas? Ritai ir kitiems nežinantiems, bet besidomintiems, pateikiame „Camelia“ atstovės spaudai Kristinos Veštortienės komentarą: „Kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, įsigijimo išlaidos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Ši dalis gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų. Daugelis pastebėjo, kad ir už 100 proc. kompensuojamuosius vaistus tuo pačiu bendriniu pavadinimu tenka primokėti. To priežastis – skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo esmė – visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu kompensuoti tam tikrų ligų gydymą į šį sąrašą įrašytais vaistais. Tad šis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į ligų paplitimą, jų įtaką gyventojų sveikatai. Kompensuojamųjų vaistų sąrašas skirtas atskirų socialinių grupių pacientams, kurių finansinės galimybės įsigyti vienus ar kitus vaistus yra mažesnės, t. y. vaikai, pensininkai, neįgalieji.“

Kaip ši sistema atrodo praktikoje? Sakykim, pacientui gydytojas išrašo vaistą „Adempas“, skirtą mažinti kraujospūdį. 42 0,5 mg tablečių pakuotė kainuoja… 1197,28 Eur! Valstybė kompensuoja 239,16 Eur. Vadinasi, kompensacija skaičiuojama nuo šios sumos. Taigi pacientas, kuriam vaistas kompensuojamas 100 proc., už šią priemonę turi primokėti 958,12 Eur – skirtumą tarp bazinės ir mažmeninės kainos. O pacientas, kuriam valstybė šį vaistą kompensuoja 50 proc., primokėti turės 1077,70 Eur.

Vartojant statistiškai Lietuvoje populiariausius receptinius vaistus (Nebivolol, Ramipril, Perindopril, Diclofenac, Lercanidipine ir kt.), kai jie kompensuojami 100 proc., irgi teks patuštinti piniginę: pvz., jei hipertenziją gydysite peridonpriliu, gali tekti primokėti iki 10 eurų.

img_0071

Lietuvoje – vieni brangiausių vaistų ES

Mažų kainų vaistine save vadinančioje „Camelia“ vaistinėje Utenoje per dieną apsilanko 100–300 pacientų, iš viso Utenoje yra penkios vaistinės. Pasak atstovės spaudai Kristinos Veštortienės, pirkėjų padaugėja tomis mėnesio dienomis, kai yra išmokamos pensijos, socialinės pašalpos, atlyginimai. „Camelia“ vaistinėse lankosi įvairaus amžiaus pacientai, tačiau dažniau tai būna vyresnio amžiaus moterys. Dažniausiai čia perkami vaistiniai preparatai – vaistai nuo skausmo, peršalimo ir maisto papildai. „Kadangi mūsų šalyje daugiausia sveikatos sutrikimų sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, – sako K. Veštortienė, – tai ir receptinių vaistų šioms problemoms spręsti nuperkama daugiausia.“ Prasidėjus permainingiems rudens orams ir žiemos metu šioje vaistinėje padidėja vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų pardavimai, labiau perkamos įvairios imuniteto stiprinimo priemonės. O šiltuoju metų laiku daugiau perkamos apsaugos priemonės nuo saulės, pavasarį padidėja priemonių nuo alergijos pardavimai. Visose amžiaus grupėse populiarūs vaistai nuo skausmo ir peršalimo. Kaip ir kitose vaistinėse, taip ir šioje, anot K. Veštortienės, žmonės nori pigesnių vaistų. „Camelia“ vaistinėje žmonės perka ne tik vaistus: „Higienos reikmenys, kosmetika pastaruoju metu sudaro vis didesnę pardavimų dalį. Vis daugiau pirkėjų vaistinėse ieško ir dovanų savo artimiesiems, šalia grožio ir higienos priemonių pirkėjų krepšelyje vis dažniau atsiduria maisto papildai, kraujospūdžio matuokliai ar bekontakčiai termometrai.“ Anot vaistinės atstovės spaudai, šioje vaistinėje klientai ypač vertina tai, kad gali pasikonsultuoti su vaistininkais dėl perkamų vaistų. Pasiteiravome K. Veštortienės ir apie vaistų kainas kitose šalyse. „Didelę vaistų kainos dalį sudaro PVM, kuris Lietuvoje nekompensuojamiems vaistams yra 21 proc. ir yra vienas didžiausių ES. Lenkijoje PVM mokestis vaistams yra 8 proc., Estijoje – 9 proc., Latvijoje – 12 procentų.“ Norintiems važiuoti pirkti vaistų į kitą Europos šalį pašnekovė pataria paprašyti gydytojo išrašyti receptą, skirtą pirkti kitose ES šalyse (bendrąjį ES receptą). „O jei gydytojas išrašė jums e. receptą ir jei ketinate juo pasinaudoti kitoje ES šalyje, paprašykite spausdintinės jo kopijos, nes kitoje šalyje e. receptas gali būti nepripažįstamas.“ Baigdama pokalbį K. Veštortienė pasidžiaugia, kad praėjusiais metais pristatytame Sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapyje tarp darbingo amžiaus Utenos rajono gyventojų rodikliai yra žymiai geresni nei šalies vidurkis.

Nereceptinių vaistų kainos Lietuvos ir Lenkijos vaistinėse

Lietuvoje

Lenkijoje

Gripex

4,05

2,10

Ibuprom

1,82

1,28

Solpadeine

4,98

2,69

Ibumetin

1,86

1,40

Paracetamolis

0,67

1,17

Coldrex

3,31

2,45

Fervex

4,46

3,74

Smecta

4,43

6,19

No-spa

2,81

2,10

Aspirinas

2,08

4,32

Nalgesin

2,65

1,52

Receptinių vaistų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje prieš nuskaičiuojant kompensuojamą dalį. Palyginimui imtos vienos mažiausių kainų Lietuvoje.

Lietuvoje

Lenkijoje

Pangrol

4,34

5,02

Enap

3,10

3,74

Digoxin

1,56

0,69

Alventa

7,75

5,55

Ramimed

1,86

1,05

Salbutamol

3,41

1,63

Charitine

14,54

6,66

Elocom

5,85

4,91

Quetiapin

11,65

9,39

Sertralin

9,31

4,46

Ar vaistai pigs?

Ką galėtų padaryti valstybė, kad žmonės už vaistus mokėtų mažiau? Vienas iš galimų variantų, apie kuriuos mąstoma Seime, pradėti reguliuoti vaistų gamintojo nustatomą kainą.

Galima keisti kompensavimo sistemą ir kompensuoti ne ligas, o vaistus. Sveikatos apsaugos ministerijoje taip pat svarstoma, ar teisinga, kad dideles pajamas turintys ir mažai uždirbantys už vaistus moka tiek pat. Galbūt ateityje pritaikysime sau Lenkijoje galiojančią sistemą, kai 75-erių sulaukę asmenys kompensuojamus vaistus gauna nemokamai?

O gal įmanoma PVM vaistams sumažinti iki 5 procentų?

Visa tai – ateityje, jei viskas bus gerai. O kol kas lieka pasikliauti vaistinių darbuotojais, privalančiais pasiūlyti pigiausius medikamentų variantus. Tik ir vėl: perkant vaistinių monitoriuose yra parodomos visų vaistinių preparatų, esančių toje molekulėje, kainos. Tačiau, kaip retoriškai klausia V. Vengrauskienė: „Ar seni žmonės tikrai spėja sužiūrėti tas greitai ekrane lekiančias kainas?“

 

 

0071 – Nuo įvairių susirgimų ir negalavimų perkamiausi vaistai

1634 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.