Home » Gallery » Aktualijos » Darbo rinkos prognozės: Utenos apskrityje šiemet planuojama įsteigti per 400 naujų darbo vietų

Darbo rinkos prognozės: Utenos apskrityje šiemet planuojama įsteigti per 400 naujų darbo vietų

Darbo rinkos prognozės: Utenos apskrityje šiemet planuojama įsteigti per 400 naujų darbo vietų

.

Lietuvos darbo birža jau daugiau nei 20 metų rengia trumpalaikes (vienerių metų trukmės) darbo rinkos prognozes, kurių tikslas – numatyti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos srautus ir įvertinti užimtumo rėmimo priemonių bei darbo rinkos paslaugų poreikį. 2017 metų darbo rinkos prognozė parengta remiantis ekonominių, demografinių bei darbo jėgos pasiūlos ir paklausos rodiklių analizės rezultatais, darbdavių atsakymais į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse, viešojoje erdvėje prieinama aktualia informacija apie numatomus pokyčius darbo rinkoje.

Įmonių veiklos perspektyvas vertina teigiamai

2016 metų spalio–lapkričio mėn. Utenos teritorinės darbo biržos specialistai apklausė 375 Utenos apskrities darbdavius, kurių įmonėse dirba per 14,8 tūkst. žmonių. 67 proc. apklaustų darbdavių sudarė paslaugų, 19 proc. pramonės, 10 proc. statybos ir 4 proc. žemės ūkio sektoriaus įmonės.

Utenos teritorinės darbo biržos atlikta darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvas 2017 metais darbdaviai vertina teigiamai. 16 proc. apklaustų darbdavių pažymi (nevertinant negalėjusių atsakyti), kad įmonės apyvarta 2017 metais didės, 77 proc. pokyčių nenumato, 7 proc. mano, kad apyvarta mažės. Investicijas į įrengimus ir technologijas darbdaviai 2017 metais įvertino panašiai – 18 proc. pažymėjo, kad investicijos į įrengimus ir technologijas didės, 79 proc. – situacija nesikeis, 3 proc. – mažės.

Dauguma – 84 proc. apklaustų darbdavių – teigia, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 10 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 6 proc. – mažėjimo. Darbo užmokesčio augimą savo atstovaujamose įmonėse numato 25 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 1 proc. apklaustųjų. Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Prognozuojama, kad tai bus svarbu ir ateinančiais metais.

Darbdaviai, nerandantys tinkamų darbuotojų (39 proc. apklaustų darbdavių nurodė susiduriantys su šia problema), neretai sprendimo ieško pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių (dažniausiai įdarbinami tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai). 2016 m. pabaigoje priimti teisės aktai, susiję su užsieniečių įdarbinimu, palengvins trūkstamų profesijų darbuotojų, kurie nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, įdarbinimą. Tikėtina, kad šie pakeitimai turės įtakos trečiųjų šalių darbuotojų skaičiaus augimui įmonėse.

Darbo jėgos pasiūla ir paklausa

2016 metais numatoma įregistruoti 12,8 tūkst. bedarbių – vidutiniškai kiek daugiau nei po 1 tūkst. per mėnesį. Numatoma, kad bedarbių struktūroje apie 70 proc. sudarys darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, vyresnių kaip 50 metų bedarbių bus 28 proc., jaunimo iki 29 metų – 32 proc. Neturintys profesinės kvalifikacijos sudarys apie 34 proc. Pernai vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius buvo 9,9 tūkst. – 5 proc. mažesnis nei 2015 metais. Prognozuojama, kad 2017 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius sumažės beveik 6 proc. ir sieks 9,4 tūkst.

Ilgalaikių bedarbių mažėja pastaruosius kelis metus. 2017 m. sausio 1 d. Utenos teritorinėje darbo biržoje buvo 3710 ilgalaikių bedarbių – tai yra 292 asmenimis arba 7 proc. mažiau nei prieš metus. Ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų darbo ieškančių asmenų sudarė 36 proc.

Tarp užsiregistravusių 2017 m. daugiau nei pusę sudarys asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą, apie penktadalis bus su aukštuoju (universitetiniu, koleginiu), 18 proc. su pagrindiniu išsilavinimu.

2017 metais registruota darbo jėgos paklausa išliks panaši kaip ir 2016 metais. Prognozuojama, kad darbdaviai įregistruos 7,6 tūkst. darbo pasiūlymų. Jų struktūra pagal ekonomines veiklas taip pat išliks panaši kaip ir 2016 metais: pagal ekonomines veiklas daugiausia darbo pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai (55 proc.), kiek daugiau – ketvirtadalis – laisvų darbo vietų buvo pramonės sektoriuje (26 proc.).

Paslaugų sektoriuje daugiausia laisvų darbo vietų pasiūlys krovininio kelių transporto, mažmeninės prekybos, laikinojo įdarbinimo agentūrų, restoranų ir pagaminto valgio teikimo, variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklomis užsiimančios įmonės.

Pramonės sektoriuje – viršutinių drabužių siuvimu, baldų gamyba, mėsos perdirbimu ir konservavimu, kitų maisto produktų gamyba, medienos gaminių gamyba užsiimančios įmonės.

Statybos sektoriuje – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimu, kitais statybos baigiamaisiais ir apdailos darbais, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu.

Žemės ūkio sektoriuje – miškininkyste, mišriu žemės ūkiu, medienos ruoša, augalininkyste užsiimančios įmonės.

Didžiausias galimybes įsidarbinti turės gydytojai, verslo paslaugų vadybininkai, reklamos ir rinkodaros specialistai, buhalteriai.

Mažiausios įsidarbinimo galimybės bus teisininkams, lengvųjų automobilių vairuotojams, dažytojams, bankų kasininkams.

Atsižvelgiant į įmonių apklausos rezultatus, prognozuojama, kad apklaustose įmonėse 2017 m. bus įsteigta 167 darbo vietomis daugiau nei bus likviduota. Daugiausiai naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta (įvertinant skirtumą tarp įsteigtų/likviduotų darbo vietų) žemės ūkio sektoriuje – 44 proc.

Vertinant užimtųjų skaičių ir apklausos rezultatus, prognozuojama, kad iš viso Utenos apskrityje bus įsteigta per 400 naujų darbo vietų.

Darbo rinkos ypatumai Utenos apskrities savivaldybėse

2017 metais vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažės visose Utenos apskrities savivaldybėse, išskyrus Visaginą, kur pokytis nenumatomas. ŽDidžiausias vidutinio metinio registruoto nedarbo mažėjimas numatomas Anykščių savivaldybėje (0,2 proc. punkto), kitose savivaldybėse, kaip ir visoje apskrityje, numatomas 0,1 proc. punkto vidutinio nedarbo lygio sumažėjimas.

Aukščiausias vidutinis metinis registruotas nedarbas, kaip ir pernai, 2017 metais bus fiksuojamas Ignalinos rajono (15,3 proc.) ir Zarasų rajono (13,9 proc.) savivaldybėse. Žemiausias vidutinis metinis registruotas nedarbas numatomas Utenos rajono (9,9 proc.) ir Anykščių rajono (10,6 proc.) savivaldybėse.

Utenos teritorinės darbo biržos informacija

1067 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.