Home » Gallery » Švietimas » Optimizacija Utenos regione: kolegija liks, profesinių mokyklų mažės?

Optimizacija Utenos regione: kolegija liks, profesinių mokyklų mažės?

Optimizacija Utenos regione: kolegija liks, profesinių mokyklų mažės?

.

Kristina SAKAITĖ

Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planą, regionų švietimo įstaigos ir savivaldybių administracijos pateikė savo siūlymus. Didieji universitetai siūlo mažesniems jungtis prie jų. Dar sausio mėnesį šalies Premjeras yra pasisakęs, kad iš 14 dabar esančių universitetų galėtų likti iki penkių. Mažėtų ir dabar veikiančių keliasdešimt kolegijų. Darbo grupė su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais priešaky konkretų pertvarkos planą žada pateikti išanalizavusi suinteresuotų įstaigų pasiūlymus.

Pastabas dėl Utenos regiono valstybinių aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo parengusių suinteresuotų įstaigų nuomonės išsiskyrė. Mokymo įstaigos linkusios išlaikyti turimas pozicijas, Utenos savivaldybės ir verslo atstovai nori atsisakyti silpniausių – Zarasų ir Anykščių profesinių mokyklų – ir koncentruoti kvalifikuotų darbuotojų rengimą Utenos, Alantos ir Visagino profesinio mokymo centruose. Taip pat siūloma savivaldybes ir verslo asociacijas padaryti mokyklų steigėjais dalininkais.

Vyriausybei pateikta daugiau nei 20 puslapių darbuotojų pasiūlos ir poreikio analizė bei siūlymai, kuriuos pasirašė Utenos, Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Visagino ir Zarasų savivaldybės bei Anykščių technologijos mokykla, Utenos regioninis profesinio mokymo centras, Alantos technologijos ir verslo mokykla, Utenos kolegija, Zarasų žemės ūkio mokykla, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, taip pat socialinis partneris – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Utenos filialas. Siūloma sukurti asociacijos pagrindais veikiantį konsorciumą. Tai esą leistų efektyviau panaudoti turimus išteklius ir pritraukti daugiau pajamų už teikiamas mokymo paslaugas.

dsc_2090

Utenos regioninis profesinio mokymo centras / Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_2092

Utenos kolegijos Medicinos fakultetas

Autorės nuotraukos

Šiuo metu Utenos kolegijoje studijuoja per 1800 studentų, penkiose apskrities profesinio mokymo įstaigose – beveik 2300 mokinių. 2010 m. prasidėjus aukštojo mokslo reformai, studentų skaičius sumažėjo 23 proc.

Išskiriama demografinė situacija, kuri regione ryškiai skiriasi nuo bendrų šalies tendencijų. Per pastaruosius 8 metus Utenos apskrityje gyventojų skaičius mažėjo beveik 15 proc. (Lietuvoje – 9 proc.), tuo pačiu mažėjo mokinių bei studentų skaičius. Optimistinėmis prognozėmis artimiausią dešimtmetį į minėtas regiono mokymo įstaigas kasmet galėtų įstoti beveik 800 mokinių. Studentų mažėjimą lemia bendrojo lavinimo mokyklose besimokančiųjų skaičius. Utenos regione moksleivių sumažėjo nuo 21 tūkst. iki 13 tūkst., apie 13 proc. abiturientų rinkosi profesinį mokymą, kiti – aukštąsias mokyklas.

Regione yra 85 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, iš jų 27 tūkst. nedirba. Nepaisant to, darbdaviai pasigenda specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Pateiktoje analizėje daroma prielaida, kad darbo biržoje perkvalifikuojami darbininkai neatitinka vietos darbo rinkos poreikių.

Pagal specialybę daugiausia dirba Utenos kolegijoje paruoštų verslo vadybininkų, dantų technikų, burnos priežiūros specialistų. Kai kurias studijų programas planuojama sujungti, sutelkiant dėstytojų išteklius. Tarp numatytų sujungti: verslo ir transporto vadybos, turizmo ir viešbučių administravimo bei svetingumo vadybos, socialinio darbo ir socialinės pedagogikos, odontologinės priežiūros ir burnos higienos programos. Utenos kolegijoje vykdoma 21 studijų programa, dėstytojų vidurkis vienoje programoje – 20, kai kurie dėsto kelių programų dalykus. Sujungus studijas, dėstytojų skaičius mažės.

Analizėje teigiama, kad reikalingiausios vietos pramonei specialybės – Visagine rengiami automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikai ir Utenoje profesiją įgyjantys maisto pramonės darbuotojai. Paslaugų sektoriuje didžiausias įsidarbinimo galimybes turi virėjai, taip pat saugos, transporto, sveikatos paslaugų darbuotojai. Pastebima, kad kai kurių specialybių darbuotojai rengiami beveik visose apskrities profesinėse mokyklose ir Utenos kolegijoje, pvz. turizmo srities darbuotojai, buhalterijos, apskaitos specialistai, tačiau vietos tekstilės pramonei reikalingų siuvėjų nerengia nei viena mokykla. Siūloma kvalifikuotų darbininkų rengimą sukoncentruoti sektoriniuose profesinio mokymo centruose (Utenos, Alantos ir Visagino), ten kur veikia specializuotos įmonės, kurioms reikalingi rengiami darbuotojai.

Įstaigų atstovų nuomonės išsiskyrė, alternatyviame siūlyme, kurį pasirašė Utenos r. savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos kolegijos direktorius Gintautas Bužinskas, Panevėžio PPAR Utenos filialo direktorius Sergejus Rybakovas, Rūmų viceprezidentas Vytautas Samsonas bei Lietuvos darbdavių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, teigiama, kad efektyviausia būtų profesinį rengimą sutelkti Visagino, Alantos ir Utenos sektoriniuose mokymo centruose, o šių mokyklų steigėjais drauge su LR švietimo ir mokslo ministerija įtvirtinti Utenos rajono ir kitas regiono savivaldybes, taip pat asocijuotas verslo struktūras bei Utenos kolegiją. Darbo rinkos priemones ir jų finansavimą iš teritorinių darbo biržų perduoti savivaldybių žinion.

Siūloma plėsti ir Utenos kolegijos steigėjų ratą, įtraukiant regiono savivaldybes, PPAR, verslo struktūras.

mru1

G. Viliūnas 

Apie valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą kalbėjome su LR švietimo ir mokslo ministerijos viceministru Giedriumi Viliūnu.

 

Kokios permainos ir kokių švietimo įstaigų laukia?

Priežastys įvairios, jos skiriasi didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose. Viena svarbesnių priežasčių – demografija. Lietuvoje labai smarkiai mažėja jaunimo dėl emigracijos ir sumažėjusio gimstamumo, ir tai vyksta jau senokai. Dabar mažiau moksleivių baigia mokyklas ir mūsų aukštųjų ir profesinių mokyklų tinklas tapo perteklinis – esame jį išvystę daugiau negu šiuo metu reikia. Todėl reikia žiūrėti, kaip suglaudinti mokyklas, ypač didžiuosiuose miestuose. Mes nebesurenkame pilnų grupių studentų, per daug išskaidytas dėstytojų potencialas. Kitas aspektas yra kokybinis – tebėra nemažai priekaištų visiems lygiams, kad ne visai tuos specialistus rengiame, kurių reikia konkretaus regiono verslui, pramonei ir viešajam sektoriui ar šaliai apskritai. Profesiniame ir aukštajame moksle yra skirtingų problemų. Universitetinis sektorius labiau susiskaidęs, nes buvo autonomiškas, ir neracionalumo čia daugiau; kolegijos racionaliau išdėstytos, profesinės mokyklos – taip pat, tačiau ateina laikas pokyčiams. Kokie pokyčiai laukia?

Tikimasi, kad atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriuos gavome iš miestų, regionų, bus galima vystyti mokyklų veiklą, koreguoti ir atlikti optimizavimą, kas daugeliu atvejų reiškia sujungimą ar tiesiog išgryninimą.

Sujungti, pakoreguoti… Tai kelia nerimą dėstytojams, kad išliks tik stipriausi.

Neturime nusistatymo palikti tik stipriausias mokyklas. Visų pirma žiūrime, kas yra reikalinga miestui ir regionui. Antras svarbus kriterijus – ką mes galime. Jeigu nebelieka moksleivių, gali norėti, bet nėra ką mokyti. Tada tenka daryti priverstinius sprendimus. Didele dalimi šie sprendimai priverstiniai. Jei kalbame apie Uteną, tiek profesinio rengimo centro, tiek kolegijos atveju, klausimas ne tas, kad jos silpnesnės nei Vilniuje ar Kaune ir stovi eilės gale. Čia svarstome, kokios apimties ir kokių jų mums reikia, kokias galime išlaikyti.

 

Teiktumėte prioritetą didesniam pasirinkimui ar kad būtų orientuojamasi į siauresnio rato specialistų kokybišką rengimą?

Utenos kolegija priklauso prie mažiausių regioninių kolegijų – Utenos, Marijampolės ir Alytaus – pastarosiose dvejose studentų skaičius nesiekia 1000. Kad būtų normali grupė, kurioje studentai galėtų normaliai padiskutuoti tarpusavyje, rentabili studijų programa, studentų skaičius grupėje turėtų siekti bent 20. Utenos kolegijoje pagal studentų skaičių galėtų likti apie 10 rentabilių programų, matyt, ateityje į tai ir reikės orientuotis. Nuo studentų skaičiaus priklauso ir finansavimo apimtis. Jeigu daug programų, reikia daug dėstytojų mažam skaičiui studentų, o mes neturime tiek išteklių. Vienas iš atsakymų yra specializacija: jeigu kolegija daro tai, ko nedaro kiti, tikėtina, kad čia mokytis atvažiuos iš kitų regionų. Ir reikėtų atsisakyti to, kas galbūt būtų geriau parengiama profesiniame ar universitetiniame lygmeny. Labai svarbu surasti savo nišą.

Kova vyksta dėl kiekvieno studento ir atsisakyti studijų programų auštosios mokyklos nesuinteresuotos.

Vyriausybės nuostata tokia, kad artimiausiu laiku, galbūt jau kitais metais, pereitume prie aukštųjų mokyklų finansavimo pagal sutartis, pagal kurias būtų finansuojamas iš anksto numatytų studijų vietų skaičius. Išankstinis lėšų paskirstymas leistų išvengti beprasmės konkurencijos.

Dantų technikų specialybė Utenoje yra perspektyvi ir ją reikia vystyti, tai gal galima įsteigti daugiau studijų vietų ir neskirtume analogiškų vietų niekur kitur Lietuvoje ar bent jau Rytų Lietuvoje. Tikėtina, kad suvažiuotų studentai iš kitų regionų. Bet yra tokių programų, kurios dėstomos kiekvienoje kolegijoje, nors tokius specialistus turėtų rengti universitetinės aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, teisės studijos programa. Tai labai reglamentuota sritis, kur be universitetinio magistro laipsnio negali įsidarbinti teisininku, savarankiškai dirbti. Stebėsenos duomenys rodo, kad kolegijas baigę teisininkai beveik neranda darbo vietos pagal specialybę.

Kiek absolventų paskui dirba pagal specialybę, priklauso tiek nuo mokymosi pakopos, tiek nuo profesijos. Aišku, informacinių technologijų specialistai graibstomi, jie įsidarbina beveik 100 proc., o yra nelabai patrauklių, deja, kaip minėjau, kolegijose parengti teisininkai.

Ar yra numatyta, kiek galėtų mažėti dėstytojų ar mokytojų po mokyklų optimizavimo šalies mastu?

Tokių skaičiavimų nėra daryta, tačiau mes matome aiškią tendenciją, kad dėstytojai dirba keliose mokymo įstaigose. Taigi, sumažėjus tų įstaigų ar mokymo programų, nebūtinai dėstytojai praras darbą. Matome, kad ir kolegijų dėstytojai dirba dar ir profesiniame centre arba versle, todėl manome, kad neturėtų kilti socialinių problemų. Tai kvalifikuoti žmonės, juos tikrai samdys, o

jeigu niekas nesamdys, ką gi – kodėl jie turėtų mokyti? Kalbama apie išgryninimą.

Ar matote, kokie bus negatyvūs padariniai?

Negatyvius padarinius galbūt pajus administracinis personalas, nes jo tikrai nereikėtų tiek daug. Matome, kad dabar yra aukštųjų mokyklų, kuriose ūkio ir administravimo išlaidos sudaro apie 30 proc. bendrų išlaidų. Ne dėstytojų atlyginimai, ne mokslo veikla, bet ūkis ir administracija – tai labai daug… Aišku, ten tiek žmonių nereikėtų. Pvz., Vilniaus universitetas turi labai daug brangios infrastruktūros, su visu jos valdymu vis tiek apsiriboja 12 proc. sąnaudų ūkiui.

 

Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio, kovo 16 d. laikraštyje „Utenos apskrities žinios“.

 

 

1246 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.